Kita vertus, Seimo pirmininkė pažymi, kad valdančioji dauguma yra aiškiai už žmogaus teises ir tikisi, kad rudenį Partnerystės įstatymas sulauks didesnio palaikymo.
„Pasiųsti kuo vieningesnį, kuo aiškesnį signalą vienai iš ES valstybių, o kartu ir kitoms, kuriose galėtų kilti panašios iniciatyvos, manau, kad yra svarbus vertybinis žingsnis“, – Eltai penktadienį sakė Seimo pirmininkė.
Komentuodama tai, kad Briuselyje viešintis prezidentas G. Nausėda užstojo Vengriją, kuri priėmė kritiškai vertinamą įstatymą, Seimo vadovė, viena vertus, teigė, jog tai nėra labai neįprasta, nes politinių lyderių nuomonės natūraliai kartais išsiskiria. Tačiau, kita vertus, ji pripažino, kad būtent vertybiniais klausimais išsiskyrusios nuomonės Lietuvos valstybei nėra gerai.
„Tai, kad skirtingų politikos lyderių nuomonės išsiskiria kai kuriais vertybiniais klausimais – tai nėra pliusas mūsų valstybei, bet tai nėra ir unikalus atvejis“, – sakė ji, tuoj pat pabrėždama, kad dešiniųjų valdančiajai daugumai Lietuvoje žmogaus teisių tematika yra labai svarbi.
V. Čmilytė-Nielsen nesutiko su prezidentu, kuris penktadienį pažymėjo, esą ne visa šiuo metu Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei tenkanti kritika yra teisinga. Seimo pirmininkė įsitikinusi – Vengrijoje priimtas įstatymas kelia didelį nerimą.
„Kelios įstatymo nuostatos kelia didelį nerimą, žvelgiant būtent per žmogaus teisių ir nediskriminacijos prizmę. Kalbant apie informavimo draudimą ir apie švietimą, nevyriausybinėms organizacijoms bus uždrausta bendrauti, kalbėti šiomis temomis. Informacijos draudimas apie seksualinėms mažumoms aktualius klausimus yra šios sferos stūmimas į paraštes. Tai, žinoma, turėtų kelti nerimą visiems, kam yra svarbios ir brangios žmogaus teisių temos, vertybinis ES stuburas, nediskriminavimo, tolerancijos principai“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad suplakimas į vieną įstatymą dėl pedofilijos ir seksualinių mažumų yra savaime ydingas, ir mes turime galvoti apie tuos žmones, kurie patiria diskriminaciją kai kuriose ES šalyse jau šiandien ir kuriems ta diskriminacija tokiais įstatymais tik dar labiau didėja“, – teigė ji, pažymėdama, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, stodamos į ES įsipareigojo fundamentalias žmogaus teises ginti.
„Lietuva dar stodama į ES įsipareigojo gerbti šias vertybes, įsipareigojo tiek žmogaus teisių temai, tiek nediskriminavimui“, – sakė parlamento vadovė, dar kartą akcentuodama, kad dešiniųjų kontroliuojama Vyriausybė Lietuvoje savo poziciją yra aiškiai išreiškusi ir kad ši laikysena skiriasi nuo prezidento G. Nausėdos.
„Šioje situacijoje noriu pasidžiaugti, kad mūsų Vyriausybė – Užsienio reikalų ministerija prisijungė prie dalies ES valstybių: Skandinavijos, Baltijos šalių ir pasirašė analogišką, diskriminaciją smerkiantį kreipimąsi. Manau, kad tai parodo svarbią mūsų valdančiosios koalicijos poziciją ir įsipareigojimą žmogaus teisių temai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, galvoje turėdama tai, kad antradienį 17 ES šalių pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką pasirašė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Galiausiai Seimo pirmininkė pažymėjo turinti viltį, kad ateinantį rudenį prieš mėnesį Seimo pritarimo nesulaukęs Partnerystės įstatymas turės didesnį palaikymą.
„Labai tikiuosi, kad rudenį mes turėsime didesnį palaikymą Partnerystės įstatymui, kuris taip pat spręstų šeimų – drauge gyvenančių žmonių klausimus, kurie šiandien dar nėra sureguliuoti“, – apibendrino Liberalų sąjūdžio lyderė.
Briuselyje viešintis G. Nausėda užstojo ES kritikuojamą Vengriją
Daliai ES lyderių smerkiant Vengriją, priėmusią įstatymą, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema, prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ne visa kritika, tenkanti Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei, yra teisinga.
„Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – penktadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.
Tačiau kitaip mano daugiau nei pusė ES valstybių lyderių. Jie Vengrijoje priimtą įstatymą laiko neatitinkančiu ES vertybėms ir skatinančių homofobiją. Daugiau nei pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.
„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, – teigiama pareiškime.
Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareikšimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.
„Iš tikrųjų šiandien Lietuvoje nesame sureguliavę vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir tikiuosi, kad padarysime tą rudenį, apsvarstę visus aspektus, argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus ir tą padarysime kaip suvereni valstybė. Niekas mums neturi nurodinėti mums ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
