Paklausė visuomenės, ar palaiko „šeimos gynimo maršą“: tvirtina, kad tai protesto prieš valdžią ir esamą situaciją rezultatas

Gegužės viduryje surengtas vadinamasis „šeimų gynimo maršas“ tapo politinių debatų objektu. Viešojoje erdvėje išsiskyrė nuomonės, kaip reikėtų priimti kontraversiškai vertinamų asmenybių inicijuojamą ir agresyvia retorika pasižymintį renginį. Dėl rodomos paramos „maršo“ dalyviams daug kritikos susilaukė prezidentas Gitanas Nausėda. Ypač valdantieji šalies vadovui priekaištavo dėl rodomo dėmesio vienai iš diskusijoje dalyvavusių pusių, kartu primenant, kad būtent tarp „maršo“ organizatorių yra tokių, dėl kurių reputacijos galima stipriai suabejoti.

Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas / Artūras Orlauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas / Artūras Orlauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimos gynimo maršas . žvėryno pėsčiųjų tiltas<br>T.Bauro nuotr.
Didysis šeimos gynimo maršas . žvėryno pėsčiųjų tiltas<br>T.Bauro nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Benas Brunalas, ELTA

Jun 25, 2021, 9:56 AM, atnaujinta Jun 25, 2021, 9:56 AM

Tačiau, kaip rodo sociologinės apklausos, didžioji Lietuvos gyventojų dalis taip pat nėra linkusi neigiamai vertinti įvykusio „šeimų gynimo maršo“. Visuomenėje dėmesio sulaukusį ir prieštaringais vertinimais palydėtą renginį sako palaikantys net trys ketvirtadaliai respondentų.

Tiesa, platesnis gyventojų nuotaikų spektras leidžia teigti, kad atlikta apklausa parodo ne tiek esamas „maršo“ simpatikų gretas, kiek apskritai neigiamą gyventojų požiūrį į politikus, valdžią bei apskritai – esamą pandeminę situaciją. „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, palaikymą „maršui“, ko gero, pareiškė ir tie asmenys, kurie patys remia Partnerystės įstatymą ar Stambulo konvenciją, kitaip tariant, nebūtinai mano, kad yra reikalas ginti „tradicinę šeimą“. Galbūt pandemijos sukurtos įtampos, emocijos bei augantis visuomenės nepasitenkinimas politikais ir lėmė tai, kodėl palankumo susilaukė renginys, už kurio stovi žmonės, tiek agresyviai kritikavę valdžią, tiek karantino režimą ir skiepus. Kaip parodė 2021 metų gegužės 20 – birželio 2 dienomis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų palaiko 2021 metų gegužės 15 dieną įvykusį vadinamąjį „Didįjį šeimos gynimo maršą“ ir jo keliamus reikalavimus: 40 proc. respondentų atsakė, kad visiškai palaiko ir dar 35 proc. gyventojų teigė, kad greičiau palaiko.

Tuo metu 16 proc. apklaustųjų sakė, kad jie nepalaiko kontraversiškai vertinamo renginio bei jo metu keltų reikalavimų: 5 proc. tvirtino visiškai nepalaikantys ir 11 proc. greičiau nepalaikantys renginio. Kaip rodo atlikta apklausa, beveik kas dešimtas (9 proc.) respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, apklausa taip pat atskleidė, kad šių metų gegužės 15 d. įvykusį „Didįjį šeimos gynimo maršą“ palaiko visos be išimties demografinės ir socialinės gyventojų grupės. Tiesa, šio maršo ir jo reikalavimų santykinai kiek dažniau nepalaiko jaunimas iki 30 metų.

R. Ališauskienė: duomenis reikėtų vertinti platesniame kontekste

Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė R. Ališauskienė pažymi, kad tyrimą, kurio metu respondentų buvo klausiama: „Ar jūs palaikote, ar nepalaikote 2021 m. gegužės 15 d. įvykusį „Didįjį šeimos gynimo maršą“ ir jo reikalavimus“, reikėtų įvertinti platesniame socialinių aplinkybių kontekste.

„Žvelgiant į kitus rodiklius, parodyta pozicija maršo atžvilgiu yra daugiau prisikaupusio nepasitenkinimo bei visokių emocinių problemų išraiška“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Ji pažymėjo, kad palankiai apie maršą apklausoje pasisakę respondentai veikiau protestavo bendrai prieš valdžią, o ne deklaravo savo nuomonę apie renginį ir jo metu keltus konkrečius reikalavimus.

„Tai protestas prieš dabartinę valdžią, oponavimas Seimo politikams, Vyriausybei“, – teigė sociologė.

Pasak jos, ko gero, galima sakyti, kad maršo metu reikštos pozicijos dėl Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ar kiti iniciatorių kelti reikalavimai nebuvo esminiai pasirenkant atsakymo variantus apklausoje. „Klausimas dėl Stambulo konvencijos ir kitų šeimos dalykų, jis kybo ore kaip pretekstas, bet ne priežastis. Karantinas, ekonominės problemos, smulkiojo verslo problemų nesprendimas – visos problemos čia susikaupė. Juk kitų protesto formų nebuvo. Tai čia ir buvo užimta niša“, – teigė ji.

Be to, sociologė atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog tarp „maršo“ organizatorių sukosi kontraversiškai vertinamos asmenybės ir radikalai, ryškesnių politikų organizatorių gretose nebuvo. Tai, samprotavo ekspertė, tarsi rinkimų komitetų atveju, galėjo siųsti gyventojams žinutę, kad iniciatyva ateina iš apačios, o ne viršaus.

„Galbūt dėl to žmonėms šis renginys atrodė visuomeninis, bet ne politinis. Tai gal net šiek tiek panašu į balsavimą už komitetus, kurie labiau matomi kaip žmonių sambūris, bet ne kaip darinys, nuleistas iš viršaus“, – sakė ji.

R. Ališauskienė svarstė, kad apklausoje palankumą „maršui“ pareiškę respondentai greičiausiai tą darė vedini ir jaučiamos antipatijos patį renginį itin kritikavusiems politikams bei visuomenės veikėjams. Sociologės teigimu, būtina pažymėti, kad būtent aštriausi „šeimų gynimo maršo“ oponentai labiausiai ir prisidėjo populiarinant kontraversiškai vertinamą renginį.

„Todėl tai ir yra protesto parėmimas dėl valdžios veiksmų, nesigilinant į konkrečius reikalavimus ar į tai, kokia yra nuomonė dėl tradicinės šeimos“, – svarstė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Pasak R. Ališauskienės, teigti, kad ši apklausa rodo visuomenės tam tikrą protestą prieš valdžią, leidžia ir daugiau sociologinių rodiklių.

„Yra daug rodiklių: ir ketinimai balsuoti (jei dabar būtų rinkimai), keičiasi ir partijų palaikymas, žvelgiant ir į tuos pačius politikų vertinimus. Mažėja palankus vertinimas būtent tų politikų, kurie yra valdžioje: krinta premjerės Ingridos Šimonytės, ministrės Aušrinės Armonaitės reitingai – iš esmės tų politikų, kurie dažniausiai matomi ir kurie yra siejami su valdžia bei elitu“, – sakė R. Ališauskienė.

Tačiau čia ji pažymėjo, kad visuomenė nebūtinai protestuoja tik prieš dešiniuosius valdančiuosius. Ekspertės manymu, bent jau šiuo atveju ir būtent pandeminių įtampų kontekste, visuomenė yra linkusi aiškesnių perskyrų tarp opozicijos ir valdančiųjų apskritai nedaryti.

„Dabar daliai žmonių, matyt, asocijuojasi, kad visos partijos yra kaip ir valdžia, o žmonės yra atskirai“, – pažymėjo ji.

Maršą palaikyti galėjo ir tie, kurie remia Partnerystės iniciatyvą

Sociologė tikino, kad nieko keista, jei vykdytoje apklausoje „maršą“ galėjo palaikyti ir tie respondentai, kurie asmeniškai pritarė Partnerystės įstatymui – iniciatyvai, prieš kurią iš principo ir buvo nukreiptas Vingio parke įvykęs renginys.

„Galbūt siekta parodyti, kad kitais klausimais – dėl karantino, pandemijos ar ekonominių ir socialinių dalykų – jie valdžios nepalaiko, kad jie palaiko visuomenės nuomonės pareiškimo formą“, – teigė R. Ališauskienė.

Apskritai „Baltijos tyrimų“ vadovė buvo linkusi manyti, kad, analizuojant šios apklausos rezultatus, reikėtų įvertinti ir emocinį veiksnį.

„Gali būti, kad čia emocinis komponentas yra svarbesnis nei racionalus“, – sakė ji.

Kitaip tariant, šios apklausos atveju, respondentai labiau pasisakė vedini bendro, pandemijos metu viešojoje erdvėje besiformavusio, konteksto, kūrusio ne tik nusivylimo jausmą, bet ir labai aiškias takoskyras visuomenėje.

„Matome, kad yra labai didelis susipriešinimas. Matome, kad yra Mes ir Jie. Ir tai yra iš abiejų pusių. Tai yra nebe diskusijos, o atsiskyrimas. Visa tai gilėjo per pandemijos metus. Dėl to reikia tiek pozicijai, tiek opozicijai daryti išvadas“, – teigė sociologė. Abejoja, ar būtų lengva „maršo“ organizatoriams sukurti politinę partiją

Nepaisant šios apklausos duomenų ir vis dažniau pasigirstančių svarstymų, kad „maršo“ iniciatoriai, pasinaudoję visuomenėje sukelta banga, steigs politinę jėgą, R. Ališauskienė sako, kad nereikėtų skubėti kalbėti apie naujos partijos sėkmę.

Jos teigimu, tarp apklausoje maršą palaikiusių asmenų esama daug reikšmingų skirtumų, tad galvoti apie labiau apčiuopiamą šios gyventojų grupės mobilizaciją nereikėtų.

„Taip, juos vienija nepasitenkinimas valdžia, tačiau kiti dalykai, socialiniai klausimai gali būti labai įvairūs. Tai nėra labai vieninga grupė, kurią vienytų tos pačios vertybės, vienodas gyvenimo būdas. Tokia gyventojų dalis yra tiesiog per didelė ir per daug įvairi, kad galėtų jungtis prie vienos ideologijos“, – sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.