Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino Briuselyje viešinčio G.Nausėdos sprendimą nepasirašyti 17-os ES šalių lyderių deklaraciją dėl LGBTQ bendruomenės teisių ir užstoti Vengriją, priėmusią įstatymą, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema.
Neatitinka šalies interesų?
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, svarbus ne pats laiško nepasirašymo faktas, kiek tai, kad prezidentas G.Nausėda stojo į Vengrijos premjero Viktoro Orbano pusę.
Tai, anot analitiko, kenkia Lietuvos interesams politine, vertybine ir net praktine prasmėmis.
„G.Nausėda savo komunikacija po laiško nepasirašymo akivaizdžiai stojo į Orbano pusę, pareiškė, kad negalima teisti. Tai buvo akivaizdus stojimas į V.Orbano pusę ir manau, kad tai visiškai neatitinka Lietuvos interesų“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Analitiko teigimu, tokiu būdu G.Nausėda pozicionuoja Lietuvą su Europos Sąjungos (ES) „atstumtaisias“.
„Tai yra pakankamai didelė problema, nes ES senbūvės labai pagrįstai sako, kad mes jus priėmėme į šį klubą – jūs negalite pakeisti mūsų vertybių, o jeigu jums mūsų vertybės nepatinka, galite trauktis, kaip ir buvo pasakyta V.Orbanui. Ar mes norime būti toje kompanijoje, kuriems taip pasakys?“, – svarstė M.Laurinavičius.
M.Analitikas pastebi ir praktinį šio klausimo aspektą, prisimenant, kada viešai buvo siūloma apriboti finansinę paramą toms valstybės, kurios neatitinka ES principų.
Tuo metu situaciją vertindamas politiniu aspektu M.Laurinavičius pastebi galimą įtaką ateities sprendimams, kurie svarbūs Lietuvai.
„Turime situaciją, kada mūsų pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros su Latvija kardinaliai skiriasi. Latvija tą laišką pasirašė, Lietuva – nepasirašė. Galima įsivaizduoti, kurioje pusėje norės būti vieni ar kiti ES lyderiai, kai reikės spręsti mums reikalingus klausimus“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Pastebėjus išsiskyrusias užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir G.Nausėdos pozicijas dėl šio klausimo analitikas pabrėžia, kad vienybė užsienio politikoje yra labai svarbi.
„Tačiau kai atsitinka tokie dalykai, kai prezidento ar bet kokio kito politiko pozicija neatitinka valstybės interesų – o mano įsitikinimu, šiuo atveju tikrai neatitinka, nepaisant visų vertybinių skirtumų ar sutapimų, tai tada kitos valdžios grandys tiesiog natūraliai gina valstybės interesus“, – įvertino M.Laurinavičius.
Pasiuntė aiškią žinutę šalies LGBTQ bendruomenei
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, dr. Dovilė Jakniūnaitė pripažino, kad prezidento pozicija nustebino, tačiau, pasak jos, prisiminus pastarųjų mėnesių tendencijas, to galbūt ir buvo galima tikėtis.
„Iš esmės tai buvo netikėta, bet šios staigmenos faktorius yra ir tas, kad prieš kelias dienas užsienio reikalų ministras nepasirašė beveik analogiško kreipimosi“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politologė.
Vis tik, jos manymu, toks G.Nausėdos poelgis yra ne užsienio, o vidaus politikos sprendimas.
„Laiško nepasirašymas labai aiškiai transliuoja Nausėdos, švelniai pasakius, atsargumą LGBTQ klausimais. Kartu tai parodo, kad jis jau nėra tas, kuris nebenori užimti jokios pozicijos, kas anksčiau buvo matoma.
Dabar yra aiški ir rimta pozicija, bandant apeliuoti į tam tikrą gyventojų sluoksnį, kurie to nepalaiko, ir galvojant, kad tai prisidės prie prezidento populiarumo“, – kalbėjo D.Jakniūnaitė.
„O žinutė LGBTQ bendruomenei aiški – jeigu kas nors dar turėjo vilties, tai dabar jos tikrai nebeturi“, – pridūrė ji.
Aukoja užsienio politiką dėl būsimos politinės karjeros?
Politologės D.Jakniūnaitės teigimu, kol kas šios situacijos padarinių tarptautinėje bendruomenėje dramatizuoti neverta, tačiau tokia G.Nausėdos pozicija ateityje gali sukelti problemų.
„Jeigu panašaus pobūdžio sprendimų pradėtų daugėti, manau, kad Lietuvos, kaip proeuropietiškos valstybės, statusas šiek tiek susmuktų, galbūt nukentėtų kai kurie tiesioginiai užsienio politikos interesai.
Aiški skirtis, kas tai pasirašė – visos Vakarų valstybės, Baltijos valstybės, o nepasirašė Vidurio, Rytų Europos šalys“, – aiškino VU TSPMI profesorė.
D.Jakniūnaitės manymu, kol kas sunku suprasti, kaip toliau elgsis prezidentas, tačiau akivaizdu, kad G.Nausėda bando rinktis politinius taškus.
„Antriems metams praėjus jis pradėjo aiškiau formuluoti savo vertybines pozicijas. Kiek jis bandys derinti ir galvoti ir apie vidaus politikos interesus, ir apie užsienio politiką, čia man yra didelis klausimas.
Šiuo atveju buvo nepagalvota, ar ir kiek tai gali atsiliepti užsienio politikai. Jei prezidentas ir toliau aukos užsienio politiką savo būsimos politinės karjeros vizijoms, bus blogai. Pagal tai, kaip jis dabar elgiasi, taip gali atsitikti“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
