Savo ruožtu mokslininkai braižo scenarijus, kas Lietuvos laukia rudenį, jeigu skiepijimo tempai paspartėtų, išliktų tokie patys arba dar labiau sulėtėtų, tuo pačiu pabrėžia, kad paauglių skiepijimas negali „užkamšyti“ suagusiųjų skiepijimo problemų.
Braižo tris scenarijus
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą užfiksuota vos 15 koronaviruso atvejų. Viena iš specialistų įvardijamų priežasčių, kodėl gerėja situacija, yra skiepai – šiuo metu Lietuvoje paskiepyta daugiau negu 40 proc. šalies gyventojų.
Tačiau prezidento G.Nausėdos planas liepos mėnesį paskiepytųjų dalį užauginti iki 70 proc. kasdien tampa vis mažiau įmanomas, mat skiepus per likusį mėnesį turėtų gauti daugiau negu 360 tūkst. žmonių.
G.Nausėda anksčiau kalbėjo, kad Lietuva vis labiau atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Kadangi startinės Lietuvos pozicijos nebuvo kažkuo blogesnės negu kitų valstybių, kyla klausimas, ko nepadarome iki galo, kur yra mūsų silpnosios vietos, komunikacija, kitos sritys, ir kaip dar galima būtų ištaisyti šias problemas. Nes tokiais tempais mes, be jokios abejonės, užtęsime kolektyvinio imuniteto kūrimą labai ilgą laiką“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tuo metu sveikatos ekspertai sako, kad prezidento tikslas paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų vis dar yra realus, tačiau įmanomi ir kiti, daug pesimistiškesni, scenarijai.
Sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad buvo pateikti trys galimi scenarijai.
„Jeigu grįžtume į balandžio ir gegužės skiepijimo tempus, galėtume vakcinavimą suaugusiems žmonėms iki 70 proc. sustiprinti per liepą. Jeigu būtų įgyvendintos visos SAM ir mūsų pasiūlytos priemonės, šis scenarijus dar realus.
Kitas scenarijus – jeigu liekame prie dabartinių tempų ir paskiepijame 70 proc. suaugusiųjų iki rugsėjo pradžios.
Trečiasis, blogesnis scenarijus – jeigu skiepijimas lėtėja, neveikia visos skiepijimo skatinimo priemonės, tada turime tokią situaciją, kokią patyrė Jungtinė Karalystė, kai sumažino skiepijimo apimtis ir labai atsivėrė – matomas Delta atmainos pliūpsnis“, – prognozes įvardijo K.Petrikonis.
Anot jo, dėl šios koronaviruso Delta atmainos Jungtinėje Karalystėje, kaip prognozuojama, rudenį bus stebimas atvejų pakilimas, galimai nepasieksiantis antros ar trečios COVID-19 bangos masto, tačiau vis tiek galimai pareikalausiantis apie 20 proc. sumažinti įprastas planines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose.
„Kadangi mes – maža šalis, gal šiek tiek kitaip adaptuosimės“, – svarstė K.Petrikonis.
Sulėtėjusi vaikų vakcinacija
Prezidentūra trečiadienį įspėjo, jog nesugebėjus per vasarą paskiepyti reikiamo gyventojų skaičiaus, rudenį gali vėl prireikti karantino.
Savo ruožtu sveikatos ekspertai primena, kad jeigu nenorime rudenį sulaukti dar vienos pandemijos bangos, reikia skatinti skiepytis ne tik vyresnius žmones, bet ir jaunimą.
„Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones, kurie kitose šalyse mažiau pasiskiepiję. Studentų ar tik baigusių studijas skiepijimas galėtų būtų svarbus prioritetas atidarant universitetus ir leidžiant vykti normalioms studijoms, kurios yra garantas, kad kursime ekonomiką, judančią į priekį, ir greičiau sumažinsime pandemijos nuostolius“, – kalbėjo K.Petrikonis.
Birželio 14 dieną prasidėjo ir vaikų nuo 12 metų skiepijimas. SAM skaičiuoja, kad šalyje per dešimt dienų, kada buvo sudaryta galimybė skiepyti paauglius, jų paskiepyta pusšešto procento.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo, jog praėjusią savaitę kasdien buvo paskiepyta apie tūkstantį paauglių.
„Šią savaitę tie tempai sumažėjo – apie 500 vaikų paskiepijama „Pfizer“ vakcina. Situacija savivaldybėse yra daugiau mažiau apyligė, matome tik kelias savivaldybes, kuriose tas skiepijimas yra aktyviausias.
Vilniaus mieste yra paskiepyta daugiausiai vaikų šioje amžiaus grupėje – daugiau negu 10 proc., kai kitose savivaldybėse tas vidurkis laikosi apie 5 proc.“, – kalbėjo L.Galkus.
Vis dėlto, T.Petrikonis pabrėžia, kad vaikų skiepijimu negalima „užkamšyti“ suaugusiųjų žmonių skiepijimo problemų.
„Jeigu nesugebame paskiepyti suaugusių žmonių, tai nereikėtų leistis žemyn į paauglių skiepijimą, nes vaikų amžiaus skiepijimas iš tiesų didelės reikšmės patiems vaikams neturi.
Tai tik galėtų pagerinti epidemiologinę situaciją, bet jeigu mes bendrai pagerintume skiepijimosi apimtį, tai iš tikrųjų ta situacija pagerėtų ir mes galėtume saugiai ateiti į rudenį“, – kalbėjo T.Petrikonis.
Šiuo metu žmonės skiepijami „AstraZeneca“, „Pfizer“, „Moderna“, ir „Janssen“ vakcinomis.
Dabar koronavirusu šalyje serga daugiau negu tūkstantis gyventojų. Pagal sergamumo rodiklį prasčiausia situacija Visagine, kur 100 tūkst. gyventojų tenka apie 140 naujų COVID-19 atveju.
Geriausia situacija – Šilutės rajone, kur naujų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius neviršija 5.
