Gina tautos nuomonę ar neša gėdą: įvertino, ką G. Nausėdos žingsnis reiškia LGBT bendruomenei

Daug diskusijų sukėlęs prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo, – kol vieni pabrėžia, kad toks žingsnis – gėdingas ir problematiškas, kiti teigia, kad nėra nieko gėdingo, jeigu prezidentas atstovauja daugumos piliečių nuomonę.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>Lrytas.lt montažas
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>Lrytas.lt montažas
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Vladimiras Simonko<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Vladimiras Simonko<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Agnė Širinskienė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Agnė Širinskienė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas stoti į Vengrijos premjero pusę LGBT bendruomenės klausimu neturi ir vieningo politologų vertinimo.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 29, 2021, 6:48 PM, atnaujinta Jun 29, 2021, 6:48 PM

Tuo metu Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad viena kitai prieštaraujančios užsienio reikalų ministro ir prezidento žinutės tarptautinėje erdvėje gali kartotis. A.Širinskienė teigė mananti, kad konservatoriai ieškos naujų būdų, kaip konkuruoti su prezidentu užsienio politikos srityje.

Paramos nebesitiki

Daug diskusijų viešojoje erdvėje sulaukė prezidento G.Nausėdos sprendimas nepasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei.

Kartu jis užstojo Vengriją, sulaukusią kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema. G.Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas, filosofas profesorius Andrius Bielskis vertindamas G.Nausėdos sprendimą stoti į Vengrijos premjero pusę „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, jog tai nebuvo staigmena, kita vertus, anot jo, toks žingsnis yra problemiškas.

„Šiandien Vengrija Europos Sąjungos (ES) kontekste yra Europos gėda. Ten ne tik LGBTQ narių teisės pažeidžiamos, bet ir politinė opozicija yra labai stipriai diskriminuojama.

Iš tikrųjų Europoje Vengrija yra gėda ir didžiulis rūpestis, todėl mūsų šalies vadovo nesugebėjimas stoti į teisingą pusę yra labai liūdnas ir problemiškas“, – įvertino A.Bielskis.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) projektų vadovas Vladimiras Simonko laidos metu svarstė, kad tam tikra prasme prasideda prezidento rinkiminė kampanija.

„Natūralu, kad prezidentas bando ieškoti savo elektorato, ir pagaliau mes matome, į kokį elektoratą jis orientuojasi. Liūdna pripažinti, kad bendruomenės lūkesčiai prezidentui buvo dideli“, – teigė V.Simonko.

Anot jo, prezidento žinutė buvo nukreipta ne Vakarams ir ne Europos Sąjungos valstybėms.

„Ši žinutė buvo adresuota Lietuvos rinkėjams, ir antrą kadencijos pusę, matyt, prezidentui LGBT klausimas bus „prioritetas“ labai įdomiu kampu. Matysime, kad ir partnerystės klausimas bus sprendžiamas ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Ne už kalnų nemažai ir vertybinių įstatymų. Matyt, turėsime ir Vyriausybės bei Prezidentūros nesusikalbėjimą šiuo klausimu“, – prognozavo V.Simonko.

V.Simonko pastebi, kad Seime formuojasi pozicija, kuri nori priimti Partnerystės įstatymą, spręsti LGBT bendruomenei svarbius klausimus, tačiau tuo pačiu solidarizuojasi ir opozicija.

„Dabar tenka apgailestauti, kad opozicijai balsų pridės ir tokie pareiškimai, kuriuos išgirdome iš prezidento“, – kalbėjo LGL atstovas.

Politologas A.Bielskis savo ruožtu pažymėjo, kad referendumai šalyje rengiami fundamentaliais klausimais, o ne dėl žmogaus teisių suteikimo tam tikrai visuomenės grupei.

„Nemanau, kad tikslinga rengti referendumą apie tai ir atsiklausti, ar tam tikrai grupei žmonių dauguma turi suteikti teises. Gyvename tokioje demokratijoje, kur norėtųsi tikėti, kad mažumų teisės bus gerbiamos, o ne tik atsiklausiant daugumos valios“, – kalbėjo politologas.

Daugumos visuomenės nuomonė

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andrius Švarplys „Žinių radijo“ laidoje teigė manantis, kad LGBT bendruomenės teisės nėra prigimtinės žmogaus teisės, tačiau socialinės teisės, kurių, anot jo, dauguma pasaulio valstybių nepripažįsta.

„Jeigu mūsų Konstitucija aiškiai nurodo, kas yra lytis, prigimtinės teisės ir šeima, tai mes turime visas demokratines teises tai ginti. Ir jeigu prezidentas įgarsina šį gynimą, man sunku suvokti, kuo jis nusikalsta ir ką blogai daro“, – kalbėjo A.Švarplys.

Anot jo, tas gėdinimas, kad prezidentas neva praleido progą stoti pažangiųjų valstybių pusėn yra V.Simonko nuomonė, bet daugumos lietuvių nuomonė yra tokia, kad jis taip elgdamasis gina jų konstitucines teises.

„Jeigu norime gėdinti prezidentą, mūsų Konstituciją ir visuomenės daugumą, savęs paklauskime, ar stovime konstitucinės teisės, demokratijos pusėje, ar stovime pažangių pažiūrų pusėje. Bet aš niekada nesutiksiu, kad pažangios pažiūros galėtų pakeisti mūsų konstitucinę sampratą“, – kalbėjo A.Švarplys.

V.Simonko savo ruožtu pabrėžė, kad Konstitucija gina ir LGBT bendruomenės asmenis.

Ministras paskubėjo?

Tuo metu Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė laidos metu teigė, jog būtų nustebusi, jeigu prezidentas būtų pasirašęs LGBT bendruomenę palaikantį ES lyderių laišką. Anot jos, Lietuvoje seniai galioja panašus teisinis reguliavimas, dėl kurio Vengrija sulaukė ES lyderių kritikos.

„Prezidentas teisingai pastebėjo, kad nei vienas iš mūsų nesame skaitę Vengrijos įstatymo, nors mielai jį komentuojame. Tai – dar vienas aspektas, kuris rodytų, kad galbūt Užsienio reikalų ministerija elementariai paskubėjo, neįvertindama visų aplinkybių, pasmerkti Vengriją“, – įsitikinusi A.Širinskienė.

A.Širinskienė pabrėžė, kad pagal Konstituciją užsienio reikalų politikos formavimas yra prezidento prerogatyva, todėl, anot jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskubėjo su vertinimais, o viceministras – su laiško pasirašymu.

Pasak Seimo narės, takoskyrų ir bandymų konkuruoti su prezidentu buvo galima tikėtis, kai didžiausios valdančiosios partijos lyderis tapo ministru. A.Širinskienė pastebi, kad keliamas ne tik atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT) klausimas.

Anot jos, pareiškimai, kurie turėtų būti derinami su prezidentu, tampa labai savarankiškais, nors Konstitucija tokio savarankiškumo nenumato, todėl ateityje tikrai galime matyti dar daugiau išsiskiriančių užsienio politikos klausimų vertinimų, ko nematėme pastaruosius dvidešimt metų.

„Manyčiau, kad tokia grėsmė atsiranda. Po to, kai konservatoriai pareiškė, kad jie stabdo savo bandymus išstumti prezidentą iš EVT, tai, matyt, tas pasakymas susijęs su tuo, kad jie bandys kitus būdus, kaip parodyti tam tikrą vietą prezidentui užsienio politikos srityje.

Gali būti, kad toks skubotumas yra bandymas perimti iniciatyvas ir kartu rodyti tam tikrą Užsienio reikalų ministerijos savarankiškumą formuojant užsienio politiką.

Šiuo atveju tas skubotumas nekaip atrodo tarptautinėje erdvėje, ypač, kai turi panašų reguliavimą namuose ir pradedi kaimynus smerkti, kad jie įsiveda panašų reguliavimą. Tas atrodo iš tiesų juokingai“, – kalbėjo A.Širinskienė.

„Matyt, užsienio reikalų ministerija iš to noro pasirodyti ir paskubėti visko neįvertino“, – pridūrė ji.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.