„Žinių radijo“ laidoje A.Kislovas kalbėjo, kad nepasitenkinimą migrantams kelia ne tik sulaikymo faktas, bet ir atvėsę orai.
Centro gyventojo portretas
Užsieniečių registravimo centro (URC) vadovo A.Kislovo teigimu, pirmadienį centre buvo apgyvendinti 266 užsieniečiai, 179 iš jų – vyrai, 51 moteris, 36 įvairaus amžiaus vaikai. Beveik 99 proc. jų yra prieglobsčio prašytojai. Daugiausiai – Irako, Sirijos, Irano piliečiai.
Vidutinis centro gyventojo portretas – iki 25 metų vyras. Kaip pastebi A.Kislovas, kai kurie iš jų nemoka rašyti net savo gimtąja kalba, dažnu atveju asmenys atvyksta be asmens dokumentų – pasų.
„Stebima tendencija, kad arba visi grupėje turi dokumentus, arba niekas neturi. Jų paaiškinimų motyvai, kur tie dokumentai, yra labai įvairūs. Kai kurie sako, kad išsiuntė į Vokietiją, kai kurie pamiršo ir paliko automobilyje, kuris gabeno iki sienos. Einant per pelkę visai grupei „paskendo“ tie dokumentai“, – įvardijo A.Kislovas.
Anot URC vadovo, kiekvienas prieglobsčio prašymas vertinamas individualiai, o ir kiekvieno asmens pateikiami motyvai būna skirtingi.
„Kai kas nurodo politinį persekiojimą, kai kas persekiojimas jėgos struktūrų ar dėl nesantaikos šeimoje, arba seksualinė orientacija neatitinka bendrai nuostatai, ir todėl jis yra persekiojimas“, – pavyzdžius pateikė A.Kislovas.
Iššūkiai dėl apgyvendinimo
A.Kislovo teigimu, pernai prieglobsčio prašytojas centre išbūdavo vidutiniškai 90 dienų. Tai – standartinis procedūros laikas, per kurį bendra tvarka išnagrinėjamas prieglobsčio prašymas.
Tuo metu vertindamas URC pajėgumus apgyvendinti dar daugiau nelegalių migrantų A.Kislovas teigė, kad 600 Pabradėje esančių lovų skaičius neatspindi realių apgyvendinimo pajėgumų.
„Yra tam tikri reikalavimai apgyvendinimui: sulaikyti užsieniečiai turi būti apgyvendinti atskirai nuo nesulaikytų užsieniečių, sulaikyti nelegalūs migrantai – nuo nesulaikytų, vyrai nuo moterų.
Yra tam tikrų žmonių, kurie tikrai negali sugyventi kartu dėl tam tikrų kultūrinių skirtumų, ir jeigu mes apgyvendinsime juos vienoje vietoje, prasidės labai didelė trintis, konfliktas“, – pažymėjo centro vadovas.
Anot jo, palapinių miestelyje būtų galima sutalpinti dar porą šimtų užsieniečių, tačiau tai turėtų būti viengungiai vyrai. „Nes užtikrinant šeimų privatumą, šeimai turėtume skirti visą palapinę“, – aiškino A.Kislovas.
Pasiruošę įvairioms problemoms
Praėjusios savaitės viduryje URC kilo neramumai, kada susibūrusi migrantų grupė ėmė elgtis agresyviai, o netrukus vietą saugantiems pareigūnams teko panaudoti ne tik ašarines dujas, bet ir į orą iššauti du įspėjamuosius šūvius.
A.Kislovas teigė negalintis pasakyti, kad klimatas centre yra puikus.
„Tikrai jis yra patenkinamas. Yra tam tikrų niuansų – po kaitros atėjo lietus, vėlgi šiek tiek atšalo orai, jiems tai jau yra šaltos naktys – 16-17 laipsnių. (...) Šiuo metu jiems jau pasidarė šalčiau ir, aišku, yra šioks toks nepasitenkinimas būtent orų pasikeitimu“, – kalbėjo A.Kislovas.
Anot jo, tam tikrą nepasitenkinimą sukuria ir tai, kad didžiausia dalis pabėgėlių yra sulaikomi.
„Jie keliauja į sulaikymui skirtą korpusą, kur negali laisvai judėti po visą centrą. Ir, ko gero, kyla natūralios mintys, kad jau tiek nukeliavus, sumokėjus tiek pinigų, rezultatas šiek tiek tolsta. Tai kiekvienam žmogui iššaukia natūralias emocijas, nepasitenkinimą“, – įvertino A.Kislovas.
Anot jo, šiuo metu papildomai sustiprinta apsauga – papildomai dar septyni asmenys dirba apsaugos centre, situacija atidžiai stebima.
„Esame pasiruošę bet kokiems įvykiams ir kaip jie galėtų išsirutuliuoti. Nes tai gali būti įvairios protesto formos, nebūtinai turto niokojimas ir bandymas pasistumdyti su administracija. Tai gali būti ir, pavyzdžiui, masinė bado akcija arba masinio suicido imitacija.
Tokios situacijos žinomos iš kitų kolegų, su kuriais bendraujame. Irakiečiai – ne tik Lietuvoje, yra ir Skandinavijoje nemažai. Yra įvairių problemų, kurios siejamos su jų apgyvendinimų centruose“, – kalbėjo URC vadovas.
Socialinių išlaikytinių problemos
Tuo metu apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, laidoje išgirdęs nuomonę, klausiančią, už ką Lietuva turi maitinti nelegalius migrantus, retoriškai paklausė, už ką Vakarų Europa maitino 500 tūkst. emigravusių lietuvių.
R.Bogdanas pastebi, kad neturime moralinės teisės kritikuoti migrantų, kai patys esame emigrantų tauta.
„Ir būtent ekonominių emigrantų tauta. Pažiūrėkite, kas vyko – nuvažiuoja vienas lietuvis į kokį Airijos miestelį, ten įsikuria, pamato, kokių pašalpų gauna, tada rašo laiškus namo, ir visas kaimas suvažiuoja paskui jį į Airiją.
Tai priėjo prie to, kad kažkokia lietuvaitė gyrėsi, kaip ji mausto Anglijos valdžią, kokias pašalpas gauna, kokiame name gyvena ir kaip jai nieko nereikia dirbti“, – priminė apžvalgininkas.
R.Bogdanas pabrėžia, kad socialinių išlaikytinių fenomenas – didžiulė problema, tačiau tam tikros procedūros turi būti atliekamos.
„Yra toks burtažodis „pabėgėlis“, o kada tą burtažodį ištaria pasienio ruože sulaikytas žmogus, automatiškai įsijungia patikrinimo procedūra. Negali tam žmogui į akis pasakyti: „Žinai, prieš tave buvo 10 ir visi jie melavo, tai darau prielaidą, kad ir tu meluoji – nesi persekiojamas pabėgėlis, o tiesiog nori gerą gyvenimą kurtis iš svetimų pinigų“, – pabrėžė jis.
R.Bogdanas prisimena, kad pabėgėlių krizės metu Graikijoje kilo iššūkių atskiriant, kur yra ekonominiai pabėgėliai, o kur žmonės, bėgantys nuo karo ir bado. Buvo reikalingi kvalifikuoti vertėjai, kalbantys arabiškai, kurie padėdavo atskirti, kokios valstybės akcentu kalba sulaikytas asmuo. Taip pat buvo užduodami specifiški klausimai.
„Tam reikalingi žmonės, kilę iš tų vietų, kurie galėtų užduoti klausimus, pavyzdžiui, „Ėjai į tą mokyklą. O kokia spalva nudažyta mokykla, kelių aukštų namas?“. Tokiais būdais Graikijoje gaudydavo meluojančius žmones, kurių buvo nemažai“, – prisiminė R.Bogdanas.
Išmoktos pamokos
Anot jo, Lietuvai reikia nekartoti 2014 metų Vokietijos klaidų, kada šalis pranešė, kad pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis. Tada ta žinia staigiai nukeliavo į pabėgėlių gimtines, ir į Europą patraukė naujos bangos migrantų.
„Manyčiau, kad Lietuva daro teisingas išvadas – neturime tiems žmonėms sukurti sanatorijos Lietuvoje, kol yra aiškinamas jų statusas. Turime sudaryti pakenčiamas, bet ne šiltnamio, sąlygas, kad jie nesiųstų žinučių, jog atsidaro neblogas koridorius per Baltarusiją į Lietuvą.
Negalime sudaryti jokių prielaidų tokioms žinutėms atsirasti. Tada srautas didės ir didės. Kaip matome iš pranešimų, net Baltarusijos valstybinė turizmo agentūra įsitraukė į šį pabėgėlių viliojimą Rytų šalyse – vilioja juos į tuos reisus, kurie skrenda į Minską, ir iš Minsko jiems netoli pasiekti mūsų sieną. Ir jokia tvora čia neišgelbės“, – pažymėjo R.Bogdanas.
Tuo metu atsakydamas manantiems, kad Lietuva turėtų „nematyti“ į šalį plūstančių nelegalių migrantų ir leisti jiems tiesiog vykti savais keliais, R.Bogdanas teigė, kad tai – ne išeitis.
„Jeigu mes užsimerkiame, mes atidarome naują koridorių į Europą per Lietuvos sieną. Jeigu mes elgiamės griežtai, bet teisingai, jeigu tuos žmones izoliuojame, kol nebus išsiaiškinta tikroji jų padėtis, manau, jiems atrodys neperspektyvu per čia keliauti ir jie ieškos lengvesnių kelių“, – įvertino apžvalgininkas.
Prieglobstį gauna tik nedidelė dalis
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja Liucija Voišnis laidos metu aiškino, kad viena iš prieglobsčio formų – pabėgėlio statusas, yra suteikiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas jaučia pagrįstą baimę būti persekiojamas savo kilmės valstybėje.
Kita prieglobsčio forma – papildoma apsauga, suteikiama dėl žmogaus teisių pažeidimų arba dėl karo veiksmų kilmės valstybėje.
„Kai suteikiamas pabėgėlio statusas, tokiam asmeniui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, o jei suteikiama papildoma apsauga – išduodamas leidimas gyventi laikinai, dažniausiai – dviems metams“, – aiškino L.Voišnis.
Migracijos departamento atstovės teigimu, pirmą šių metų ketvirtį iš viso pateikta 116 prieglobsčio prašymų, prieglobstis suteiktas 24 asmenims, priimti 39 neigiami sprendimai. Visi kiti – nagrinėjami prašymai arba pasišalinę asmenys.
Gavęs neigiamą sprendimą asmuo gali savanoriškai grįžti į savo valstyb arba būti grąžinamas priverstinai, jeigu atsisako grįžti.
Anot L.Voišnis, savanoriško grįžimo Lietuvos tarnybos neprižiūri, tuo metu priverstinis grįžimas dažniausiai vyksta su palyda – asmuo lydimas iki pat jo valstybės.
