Savo ruožtu konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad partija kritusių reitingų nesureikšmina, mat su panašia situacija susiduria daugumos Europos šalių valdančiosios partijos. Tuo pačiu parlamentaras įsitikinęs, kad ruduo bus kitoks.
Procesas gali užsitęsti
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas teigė, kad Seimo pritarimas dėl statusto V.Landsbergiui sutikimo – istorinės klaidos ištaisymas.
„Lietuva turi tam tikrą istorinę problemą – pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra aišku, ar Lietuvos valstybė tarp 1990 – 1992 metų turėjo valstybės vadovą. Natūralu, kad faktinio vadovo neturėjimas yra istorinė netiesa ir galimybė tą laikotarpį įvairioms Lietuvai nedraugiškoms jėgoms kvestionuoti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aiškino A.Vyšniauskas.
Tuo pačiu konservatorius pripažįsta, kad pats procesas gali užsitęsti.
„Tai yra tik pirma įstatymo svarstymo stadija. Dar laukia komitetas, svarstymas ir priėmimas. Neabejoju, kad po to tikrai bus besikreipiančių į Konstitucinį Teismą. Matyt, ir teismas turės pasakyti savo verdiktą“, – kalbėjo jis.
A.Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad KT yra pasisakęs valstybinių pensijų klausime apie tai, ar V.Landsbergis buvo prezidentas.
„Šiuo atveju kalbame ne apie prezidentą kaip instituciją, bet apie tai, kad Lietuva tuo metu turėjo valstybės vadovą ir tuo valstybės vadovu buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Apie privilegijas, prezidento statusą jokios kalbos nevyksta“, – pabrėžė A.Vyšniauskas.
Balsavo pagal visuomenės nuotaikas
Tuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė laidos metu džiaugėsi, kad pagaliau atiduota pagarba Vytautui Landsbergiui, – anot jos, V.Landsbergis iš tiesų buvo de facto valstybės vadovas.
„Jis iš tikrųjų buvo neeilinis, vienas svarbiausių to laikotarpio politikų, nuo kurio labai priklausė mūsų sėkmė arba nesėkmė tiek tarptautinio pripažinimo prasme, tiek santykiuose su Rusija.
Nors, aišku, visada, kai kalbu apie V.Landsbergį, man atrodo, kad neatskiriama tos epochos dalis – ir Algirdas Brazauskas, kuris vis tik visą laiką tokio amortizatoriaus funkciją atliko“, – kalbėjo J.Novagrockienė.
Politologė svarstė, jog „prieš“ balsavę opozicijos atstovai galimai nebuvo nusistatę priešiškai, tačiau balsuodami vadovavosi visuomenės nuomone.
„Kaip bežiūrėtume, jeigu savo laiku V.Landsbergis buvo labai populiarus politikas, tai laipsniškai jo populiarumas mažėjo, o galiausiai susiformavo netgi priešiškumas. Kartais Landsbergio pavardė yra linksniuojama kaip negatyvus dalykas.
Seimo nariai gal ir turi savo nuostatą, iš kitos pusės, man atrodo, kad tai yra ir tam tikras atsižvelgimas į visuomenės nuomones ir balsavimas pagal tai, kaip galbūt nemaža dalis rinkėjų pasisakytų dėl šio statuso patvirtinimo“, – įvertino J.Novagrockienė.
Tuo metu vertindama galimus neigiamus tokio įstatymo padarinius politologė darė prielaidą, kad būtų sukurtas precedentas, todėl galimai atsirastų norinčių pakartoti tokį sprendimą kokio kito politikos veikėjo atžvilgiu. Vis dėlto, anot J.Novagrockienės, daugiausiai žalos šis žingsnis atneštų patiems konservatoriams.
„Žalos, man atrodo, greičiau padarys konservatoriams, nes jie inicijavo ir elgiasi taip, kaip nepatinka nemažai daliai visuomenės. O tiems, kurie vienaip ar kitaip nepalaikė šios idėjos, žalos nėra“, – kalbėjo politologė.
Konservatorių fenomenas
Tuo metu vertindama naujausios apklausos rezultatus, jog konservatoriai populiariausių partijų lentelėje krito į trečiąją vietą, politologė J.Novagrockienė kalbėjo, kad konservatoriai iš inercijos paišomi kaip tam tikras „blogis“, tačiau po kurio laiko partijos palaikymas vėl pakyla.
„Konservatoriai visada, iš inercijos yra paišomi kaip tam tikras blogis, ir dabar, kadangi vis tik yra nemažai nesėkmių, tai savaime, iš inercijos, mažėja ir jų reitingas“, – teigė ji.
J.Novagrockienė įvardijo ir konservatorių partijos fenomeną.
„Lietuvos politiniame kontekste man tiesiog atrodo fenomenas, kad uždėtas antspaudas „konservatoriai yra blogis“, o ypatingai – landsbergiai, iš tikrųjų labai veikia. Tačiau nežiūrint to, kartas nuo karto matome tam tikrą atsigavimą, tokias supynes.
Kadangi jie turi kažkokį labiau negatyvų negu pozityvų įvaizdį, tai jeigu iškyla kokios nors problemos, vienokių ar kitokių skandalų, tai natūralu, kad iš karto krenta jų reitingas“, – kalbėjo politologė.
Tuo metu tai, ar konservatoriai sugebės atsitiesti, politologės teigimu, parodys laikas, tačiau politologė atkreipia dėmesį, kad partijos reitingas, atsidūrus valdžioje, krenta pakankamai greitai. „Sunku pasakyti, ar neatsidurs žemiau, negu buvo galima tikėtis, per labai trumpą laiką“, – svarstė ji.
Kritusių reitingų nesureikšmina
Tuo metu konservatorius A.Vyšniauskas partijos reitingų nuosmukio teigė nesureikšminantis.
„Išeiname iš sudėtingos pandeminės situacijos, matome, kad visoje Europoje valdančiųjų partijų reitingai krenta. Žmonės yra pavargę nuo pandemijos ir nuo visų su tuo susijusių dalykų.
Juo labiau, kad praėjo pusė metų po rinkimų, o tokiu laikotarpiu visų valdančiųjų partijų reitingai šiek tiek smukteli, nes nebelieka rinkiminio efekto.
Šio dalyko nesureikšminame, Aišku, yra dalykų, kur galime patobulinti ir pasistengti labiau, kai kur pakeisti retoriką ir priimti kitokius sprendimus. Aš manau, kad ruduo bus žymiai kitoks“, – teigė konservatorius.
