Milijardų dar nėra, o aistros dėl jų – jau verda: būsimas pinigų dalybas lydi įtarimai

Šešėlinio valstiečių premjero Ramūno Karbauskio dejonės dėl daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų paramos skaidrumo liko neišgirstos – Briuselis laimina Lietuvos planą.

Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gintarė Skaistė<br>T.Bauro nuotr.
Gintarė Skaistė<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ramūnas Karbauskis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 30, 2021, 3:21 PM, atnaujinta Jul 1, 2021, 6:44 AM

Šaltinių teigimu, Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos Vyriausybės parengtą planą, kaip bus naudojamos mūsų šalies ekonomikai gaivinti skirtos milijardinės lėšos.

Šią žinią turi pranešti Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kurios penktadienį numatytas vizitas į Vilnių sujaukė Ingridos Šimonytės kelionės į Estiją planus.

Vyriausybės džiaugsmą dėl būsimo palankaus vertinimo prieš Komisijos vadovės vizitą sujaukti bandė ir R.Karbauskis. Šešėlinis premjeras I.Šimonytei nusiuntė laišką, prašydamas taisyti nepriklausomų ekspertų esą nustatytus šio plano trūkumus.

Bet gerai informuoti šaltiniai teigia, kad jei Briuseliui kliūtų paskubomis rengtas vadinamasis „Naujos kartos Lietuvai“ planas, vargu, ar komisijos vadovė užsuktų į Vilnių.

Slapukavimas glumino opoziciją

Šį planą Vyriausybė Europos Komisijai pateikė gegužės viduryje. Prieš tai Finansų ministerijai teko atlaikyti kritikos bangą, kad planas yra slepiamas ne tik nuo opozicijos, bet ir nuo savų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė iš pradžių teisinosi esą neviešinti rengiamo 2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė pati Europos Komisija.

Tačiau Lietuvos į Komisiją deleguotas Virginijus Sinkevičius paneigė finansų ministrės žodžius, teigdamas, jog Briuselis šalims narėms esą siūlė kuo plačiau su visuomene išdiskutuoti planą. Tą tvirtino ir Europos Komisijos atstovė Lietuvoje Agnė Kazlauskaitė.

Todėl ir finansų ministrė galiausiai buvo priversta pripažinti, jog planas buvo slepiamas ne Komisijos prašymu. Toks G.Skaistės slapukavimas glumino opoziciją. „Panašu, kad ministrė melavo, norėdama išsisukti“, – svarstė slapta vykusį plano rengimą kritikavęs buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Paragino ištaisyti trūkumus

Lietuvos valdžios bandymai slapukauti neliko nepastebėti ir nepriklausomų ekspertų iš „Open Procurement EU Coalition“, kuriam priklauso ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Ekspertai įspėjo, kad Lietuva ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nenumatė tinkamų skaidrumo saugiklių. Lietuvos pastangos užtikrinti 2 milijardų eurų lėšų panaudojimo skaidrumą įvertintos buvo vos 1 balu iš 6 galimų.

Tokį blogą vertinimą lėmė tai, kad Lietuva esą neįsipareigojo skelbti viešai galutinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų naudos gavėjų, viešinti atliktų lėšų panaudojimo auditų, o taip pat – nežada atverti duomenų bei skelbti informacijos viename portale, kad ji būtų lengvai prieinama visuomenei.

Dėl to šią savaitę R.Karbauskis premjerę I.Šimonytę paragino įsigilinti į ekspertų vertinimus ir ištaisyti jų įvardijamus trūkumus. „Visa tai kelia didelį susirūpinimą, kad lėšos bus panaudotos netinkamai ir mažiau prisidės prie mūsų ekonomikos atsigavimo, nei galėtų“, – laišku į premjerę kreipėsi valstiečių vedlys.

Jis taip pat pasiūlė iš nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų ekspertų suburti plano įgyvendinimo stebėtojų grupę. Tai esą kompensuotų plano rengimo metu buvusį bendradarbiavimo trūkumą.

Visko surašyti niekas neprašė 

Tačiau planą rengusios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė nesutinka, kad jame yra palikta landų neskaidrioms lėšų dalyboms.

Ministrė „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog ekspertai analizavo planą, bet esą nebuvo oficialių reikalavimų, kad jame atsispindėtų ir priemonės, kurios bus taikomos, siekiant užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą.

Anot G.Skaistės, tokios priemonės yra numatytos kituose europiniuose ir nacionaliniuose planuose bei teisės aktuose, kurių bus laikomasi. „Pagal tai, ką mes planuojame daryti, Lietuva atitiktų bent penkis iš šešių ekspertų vertintų kriterijų. Tikėtina, kad jei būtų buvęs oficialus reikalavimas nacionaliniuose planuose įvardyti tokias priemones, Lietuva ir kitos šalys būtų jas nurodžiusios ir atsidūrusios gerokai aukščiau“, – tikino ministrė.

Ji taip pat pastebėjo, kad ekspertų pasirinktų kriterijų esą neatitiko net tokios šalys, kaip Vokietija, Danija, Austrija, Lenkija ar Kroatija. „Jos nesurinko nė vieno balo pagal tą analizę, kuri buvo atlikta. Todėl būtų korektiška vertinti pagal tai, kas bus daroma realiai, o ne parašyta plane“, – mano G.Skaistė.

Ministrės teigimu, Lietuva planuoja viešinti lėšų panaudojimo auditus, taip pat – atverti kitus duomenis. „Daugeliu atveju tai yra privaloma pagal ES reglamentus, todėl papildomai aprašinėti šių priemonių nebuvo poreikio ir šalys to nedarė“, – sakė konservatorė.

Tiesa, finansų ministrė pripažino, jog vieno kriterijaus vis dėlto nepavyks atitikti – Registrų centras esą techniškai nepasirengęs skelbti galutinių naudos gavėjų. „Bet Vyriausybėje mes kalbamės, kad toks registras yra prasmingas ir galėtų atsirasti“, – tikisi G.Skaistė.

Žadintuvas – suveikė

To tikisi ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai, kurie atkreipė dėmesį, jog galutinius paramos gavėjus kol kas ketina skelbti tik dvi šalys – Bulgarija ir Rumunija.

Organizacijos atstovės Ievos Dunčikaitės teigimu, tokius duomenis atverti svarbu tam, kad lėšos būtų skirstomos kuo skaidriau bei siekiant užtikrinti, jog pinigai būtų naudojami pagal paskirtį.

I.Dunčikaitės nuomone, gana prastas ekspertų įvertinimas šįkart suveikė kaip žadintuvo skambutis: „Lietuva atsidūrė prasčiau įvertintų šalių dešimtuke dėl to, kad savo nacionaliniame ekonomikos gaivinimo plane nenumatė pakankamai skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmų paramos leidimui.

Džiaugiuosi, kad Vyriausybė į vertinimą sureagavo ir planuoja įgyvendinti didžiąją dalį rekomendacijų skirtų Lietuvai – tai yra skelbti su parama susijusius duomenis atvirų duomenų formatu vienoje svetainėje, viešinti audito ataskaitas ir ataskaitas teikiamas Europos Komisijai“.

Įdirbio buvo per mažai?

Kodėl apskritai Lietuvai skirtos ES paramos dalybas lydi įvairiausi skandalai ir įtarimai, jog planas rengiamas po kilimu? Kodėl nepavyko išsklaidyti kilusių abejonių?

Kalbėdama apie tai, G.Skaistė pabrėžė, kad Vyriausybė turėjo itin mažai laiko. „Buvusi Vyriausybė tokio plano parengusi nebuvo. Ji paliko tik kelis investicinius projektus, kurie buvo įtraukti į vadinamąjį DNR planą. Bet tokio išsamaus plano, kur reformos būtų susietos su investiciniais projektais, palikta nebuvo ir jį parengti reikėjo labai skubiai“, – gynėsi ministrė.

Be to, G.Skaistė teigė, jog už atskiras plano dalis buvo atsakingos skirtingos ministerijos, kurios privalėjo užtikrinti viešinimo procedūras, tiesa, reformų derinimas su visuomene vyko skirtingai. „Vienos ministerijos tą darė gerokai intensyviau už kitas“, – pripažino G.Skaistė.

Tuo metu Finansų ministerija esą tik apjungė atskirus elementus į vientisą planą, kuris vėliau esą buvo pristatytas visuomenei ir socialiniai partneriai galėjo pareikšti savo poziciją. „Buvo sulaukta pasiūlymų, į juos atsižvelgta ir tada oficialiai Vyriausybė planą pateikė Europos Komisijai“, – plano rengimo procedūras aiškino ministrė.

Ji tikisi, kad Europos Komisija patvirtins Lietuvos planą. „Liepos pradžioje Komisija jau turėtų pateikti jo įvertinimą. Preliminariomis žiniomis, jis yra pozityvus. Tada beliks po mėnesio sulaukti Europos Tarybos sprendimo“, – sakė G.Skaistė.

Beje, Finansų ministerijos vadovė neatmetė, kad Lietuvoje skubiai naujosios Vyriausybės rengtas „Naujos kartos Lietuvai“ planas kritikos galėjo sulaukti ir todėl, jog teko atsisakyti kai kurių ankstesnės Vyriausybės parengtų vadinamojo DNR plano investicijų.

„Tai – natūralu, nes ateina nauja Vyriausybė ir ji turi savo prioritetus, kurie galėjo nesutapti su buvusios Vyriausybės.

Aišku, dėl to galėjo kilti kai kurių socialinių partnerių, kurie tikėjosi kitokių rezultatų, nepasitenkinimo. Be to, galėjo būti ir vidinio pasipriešinimo institucijose, kad reikia kažką daryti iš naujo“, – pripažino ministerijos vadovė.

„Užmiršo“ milijardų paskirtį

Dešiniųjų Vyriausybės parengtą planą ypač kritikavo opozicijoje esantys socialdemokratai, kurių įsitikinimu, valdžia „užmiršo“ ES milijardų paskirtį.

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad slapukavimas ir viešumo vengimas esą nedera su tiesiogine šio plano paskirtimi – sušvelninti pandemijos padarinius žmonėms ir kurti ekonomikos atsparumo prielaidas.

Seimo narė taip pat kritikavo, jog per mažai lėšų numatyta socialinei sferai, rengiant planą esą buvo ignoruojami savivaldos poreikiai. Anot R.Budbergytės, valdžia lėšas „pabarstė po truputį“ ir nesivadovavo aiškiais kriterijais.

Finansų ministerija skelbia, kad Lietuvai skirtos 2,225 mlrd. eurų dotacijos bus investuotos į žaliąją pertvarką skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.