„Pastarosiomis savaitėmis ypač išsigrynino tam tikros vertybinės skirtys. Tai neturėtų stebinti. Tiesiog tai įvyko ryškiau nei iki tol“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė ir pažymėjo nemananti, kad tai gali tapti reikšmingu trukdžiu tarpinstituciniam bendravimui.
„Aš manau, kad tai neturėtų tapti priežastimi nesikalbėti ar bendrauti laiškais. Tiesiog tam, kad visos valdžios šakos kuo efektyviau dirbtų Lietuvos labui, joms būtina kalbėtis tarpusavyje“, – sakė ji.
Tai, kad akcentuojami vertybiniai išsiskyrimai apsunkintų jos ir prezidento santykius, anot V. Čmilytės-Nielsen, taip pat nėra pagrindo teigti.
„Mano, kaip Seimo pirmininkės, santykis su Prezidentūra, manau, kad jis yra normalus, darbinis, ir manau, kad jis toks ir turėtų išlikti“, – teigė ji.
Pastarąją savaitę išsiskyrė prezidento ir valdančiosios daugumo lyderių požiūris į tai, kokios laikysenos Lietuva turėtų būti Vengrijos, kuri priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie informacijos LGBTQ tema, atžvilgiu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pastarąją savaitę dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje, užstojo LGBTQ bendruomenę diskriminuojantį įstatymą priėmusią Vengriją ir pareiškė, kad ne visa kritika, tenkanti Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei, yra teisinga. Prezidentas taip pat nepasirašė didžiosios ES valstybių narių dalies pasirašyto pareiškimo, kuriame reiškiamas nerimas dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.
Tuo metu kiek anksčiau analogišką susirūpinimą reiškiantį laišką pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Taip pat valdančiosios daugumos lyderiai pažymėjo manantys, kad Vengrijos Vyriausybę tikrai yra dėl ko kritikuoti.
Aptarė klausimą dėl V.Landsbergio
V.Čmilytė-Nielsen sako, kad projektas dėl Lietuvos valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui turėjo būti priimtas jau seniai. Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad šią iniciatyvą, kuri trečiadienį bus pateikta parlamentui, galima įgyvendinti ir įstatymu, nepaisant to, kad Seimo teisininkai įžvelgia galimą tokio projekto prieštaravimą Konstitucijai.
„Šis įstatymo projektas yra labai vėluojantis. Tikrai turėjome išspręsti, parodyti pagarbą tiek išskirtinei asmenybei Lietuvos istorijoje, tiek ir mūsų pačių labai jaunai valstybei 1990–1992 m. jau anksčiau“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė tikisi, kad skeptiškai galimybes profesoriui suteikti valstybės vadovo statusą vertinantys politikai, balsuodami parlamento salėje, sugebės atsiriboti nuo asmeninių simpatijų ir antipatijų.
„Manau ir labai viliuosi, kad šiandien Seimo salėje diskutuosime apie šio siūlymo esmę ir atsiribosime nuo simpatijų ar antipatijų, kurios sukelia visiškai nereikalingas emocijas šiame klausime“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji įsitikinusi, kad valstybės vadovo statuso suteikimas įstatymu, o ne Konstitucijos pataisomis, yra tinkamas kelias, nepaisant to, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas paskelbtoje išvadoje pažymėjo, jog valdančiųjų teikiamas projektas gali prieštarauti Konstitucijai.
„Aš manau, kad tai yra išskirtinis atvejis, išskirtinis laikotarpis ir išskirtinė asmenybė, todėl manau, kad toks siūlymas, kokį jį esame suformulavę ir paruošę, yra tinkamas“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, jog valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma antradienį paskelbtoje Teisės departamento parengtoje išvadoje.
Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų. Be to, Seimo teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.
„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – deklaruojama Seimo teisininkų išvadoje.
Prezidentūrai taip pat kilo klausimų dėl iniciatyvos formos
Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, pirmadienį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
