Vidudienį Simono Daukanto aikštėje surengta iškilminga valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Aikštėje ją stebėti susirinko miestiečiai ir sostinės svečiai, nepabūgę Vilnių skalaujančio smarkaus lietaus.
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, diplomatinio korpuso atstovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, valstybės institucijų vadovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai, savanoriai ir policijos veteranai, sostinės svečiai ir vilniečiai.
Šventėje dalyvavo ir Lietuvoje viešintis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, į ceremoniją šiek tiek vėluodamas dėl prasto oro atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, prisistatęs su rekonstruota XVIII a. grenadierių apranga.
Skambant Tautiškai giesmei buvo iškeltos valstybinė ir istorinė Lietuvos vėliavos.
Sveikinimo žodį šventėje tarė EVT pirmininkas Ch. Michelis ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje naują programą pademonstravo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa.
Istorinis pabūklas iššovė tris salves: už Karalių Mindaugą, Lietuvos valstybę ir Lietuvos žmones.
Neišklydome iš kelio
Antradienį Lietuvai minint Valstybės dieną prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad prieš 768 metus Lietuva pasirinko žengti į Vakarus ir laikosi šios krypties.
„Taip tolima istorija nejučiomis virsta dabarties dalimi, mus įpareigoja ir įkvepia naujiems darbams“, – sakė jis per valstybės vėliavų pakėlimo ceremoniją S. Daukanto aikštėje Vilniuje.
Kreipdamasis į aikštėje tuo metu buvusius Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles‘į Michelį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį G. Nausėda teigė, kad jie dar kartą primena apie Lietuvos priklausomybę Europos tautų šeimai, kaip ir daugelio amžių patikrintą Lietuvos ir Ukrainos draugystę bei bendrystę.
„Prieš 768 metus Lietuva aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko žengti į Vakarus. Mindaugo apsisprendimas valstybės raidą nukreipė trajektorija, kuri vėliau mums padėjo, ir vis dar padeda, įveikti daugelį iššūkių“, – sakė G. Nausėda.
„Kartą atsigręžę į Vakarų civilizacijos pusę, niekada neišklydome iš mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus nužymėto kelio“, – tvirtino jis.
Prezidento teigimu, ir šiandien Lietuva lieka skirtingų tautų, įvairių religijų ir kultūrų taikaus sambūvio ir tolerancijos erdve, kokia visuomet buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
„Patys būdami Vakarų dalimi, noriai savo patirtimi dalijamės su istoriškai ir kultūriškai artimomis regiono šalimis. Orūs ir nepriklausomi dalyvaujame sprendžiant svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad valstybingumo ištakos glūdi ant vienybės ir sutarimo pamatų.
„Pasimokykime to iš praeities, spręsdami nė kiek ne lengvesnius dabarties geopolitinius, žmogaus teisių, socialinius klausimus. Argumentuotas ginčas visada pranašesnis už karą, diskusija visada vaisingesnė už banalų barnį. Išmintis visada žvelgia toliau nei pyktis“, – sakė G. Nausėda.
Antradienį Lietuva švenčia Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.
Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Užpernai Seimas paskelbė liepos 6-ąją ir Tautiškos giesmės diena.
Ukraina jaučia išskirtinę Lietuvos Valstybės dienos reikšmę, sako V. Zelenskis
Lietuvai minint savo Valstybės dieną, jos reikšmę junta ir Ukraina, sako šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Antradienį Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, sveikindamas su švente, jis teigė, kad Mindaugo karūnavimas karaliumi buvo ir tebėra svarbus ir jo šaliai.
„Mes su kaupu dalijamės šios datos džiaugsmu ir jaučiame jos išskirtinę reikšmę dėl trijų dalykų. Pirma, tai mūsų bendra tautų praeitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, viena iš pažangiausių valstybių Europoje, kur laisvai sugyveno lietuviai ir ukrainiečiai“, – sakė V. Zelenskis.
„Antra, šiandien Ukraina gina savo valstybingumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Visą šį laiką šitame kelyje Lietuva yra mūsų ištikimas ir nesikeičiantis partneris. Lietuva viena pirmųjų pasmerkė Krymo aneksiją, Lietuva pirmoji oficialiai pareiškė pasiryžimą palaikyti Ukrainą stojant į Europos Sąjungą. Mes visada būsime dėkingi už tai ir visada pasiryžę pirmieji ateiti į pagalbą“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
„Trečia. Tai mūsų bendras rytoj. Lietuva ir Ukraina neturi bendros sienos, bet turime bendras vertybes, tyrime bendrus interesus ir troškimus“, – pažymėjo jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) savo ruožtu tvirtino, kad norint įveikti visus iššūkius, su kuriais susiduria ES, labai svarbu suprasti istoriją.
„Lietuvos balsas visada yra stiprus ir garsiai aidi, kai kalbame apie Europos kūrimą. O ši laisvė, gebėjimas veikti puikiai matomi, kai jūs rodote solidarumą su broliais baltarusiais. Mūsų darbas siekiant, kad ši šalis ir tauta būtų laisva ir pati galėtų pasirinkti savo ateitį, yra vienas pagrindinių mūsų įsipareigojimų“, – teigė Ch. Michelis.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos prezidento buvimas drauge rodo įsipareigojimus ginti laisvę bei šalių teritorinį vientisumą.
Nestinga renginių
Simono Daukanto aikštėje Vilniuje duotas startas bėgimo ir važiavimo dviračiais su Lietuvos valstybės istorine vėliava aplink Vilniaus senamiestį, palei buvusią gynybinę sieną ir žygio aplink Baltijos jūrą dalyviams.
Tuo pat metu Vyčio Kryžiaus ordino vėliava pakelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune.
Anksčiau, antradienio rytą, Prezidentūroje buvo surengta Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija.
Šiemet, minint Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną, numatyti įvairūs renginiai, primenantys mūsų valstybės ištakas, jos istoriją.
Lietuva pagerbia savo vienintelį karalių
Lietuva mini Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę.
Su Mindaugo vardu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje. Šis valdovas nutiesė Lietuvai politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius į modernią Europą. Istorikų teigimu, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius buvo asmenybė, pranokusi savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga. Šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, mat sugebėjo vykdyti tokią politiką, kuri niekais pavertė Kryžiuočių ordino planus.
Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais. Tų metų liepos 17 dieną paskelbta popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė ir duotas nurodymas karūnuoti Mindaugą.
Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.
Jaunos valstybės galimybes dar viduramžiais integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai kultūrai, nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.
2003-iaisiais, minint 750-ąsias vainikavimo metines, Vilniuje buvo atidengtas paminklas karaliui Mindaugui.
Vakare, 20 val., sostinės Katedros aikštėje koncertas „Tautiškos giesmės pakylėti“. Prezidento Gitano Nausėdos kvietimas giedoti Tautišką giesmę.
21 val. Lietuvoje ir visame pasaulyje suskambės „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“.
Vėliau Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atliekama Amilcare Ponchielli opera „Lietuviai“.
