Prieš Lietuvą vykdomas net ne hibridinis, o jau atviras karas – tuo tautą kasdien vienas per kitą gąsdina įvairiausio rango politikai, kartu rungtyniaudami, kas pasiūlys neva geresnį būdą sustabdyti nelegalius migrantus iš Azijos ir Afrikos. Šiemet jų Lietuvoje sugraibyta jau daugiau kaip 1500.
Tačiau Seimas ramiausiai išėjo vasaros atostogų, o susigriebusi jo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tik dabar pranešė, kad neeilinis parlamento posėdis dėl migrantų krizės bus šaukiamas kitą savaitę.
Tuo metu centrinę šalies valdžią ima pliekti savivaldybių vadovai ir eiliniai gyventojai. Juos piktina nepasirengusių krizei valdančiųjų noras migrantų prieglobstį perkelti ant savivaldybių pečių, užuot patiems srėbus košę.
Minskas vykdo grasinimus
Neteisėtų migrantų srautas padidėjo Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus, kad po Vakarų sankcijų jis daugiau nebestabdys bėglių savo šalies teritorijoje, kaip ir narkotikų kontrabandos.
Lietuvos politikų ir specialiųjų tarnybų tvirtinimu, Baltarusijos valdžia netgi tyčia organizuoja migrantų gabenimą į Lietuvą. Esą tai daroma specialiais lėktuvų reisais iš Irako, o Baltarusijos specialiosios tarnybos dirba ranka rankon su nusikaltėliais, kurie ir organizuoja migrantų gabenimą į Vakarų Europą pasauliniu mastu. Taip pat teigiama, kad baltarusiams padeda Maskva.
I. Šimonytė apie išaugusį migrantų skaičių: sąlygos kirsti sieną sudaromos sąmoningai
Anot kai kurių ekspertų, taip A.Lukašenka mėgdžioja Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą, kuris nelegalių migrantų srautais politiškai šantažavo Europos Sąjungos vadovybę per prieš keletą metų vykusią pabėgėlių krizę pietiniuose ES pasieniuose.
Sutrikimas stebina
Kaip dabar Lietuva gali atsakyti į šiuos iššūkius ir kokios priemonės padėtų stabdyti nelegalų srautą?
Jau skambėjo karingiausi siūlymai ir raginimai – netgi šaudyti nelegalams virš galvų, sodinti juos į kalėjimus kaip „agresijos prieš Lietuvą“ tiesioginius dalyvius.
Tačiau plevena bendra išvada: šalies valdžia šios krizės buvo užklupta netikėtai, nepasirengusi, neturi ir strateginio plano, kaip į ją reaguoti ir ją valdyti.
Daugelio politikų ir ekspertų teigimu, visa tai buvo galima seniai numatyti, bet valdžia nieko nedarė, tarsi visą laiką turėtų būti ramu. Nereaguota net tada, kai didžiulio masto pabėgėlių krizė krėtė ES pietus ir vakarus. Tai priminė ir Seimo vadovė V.Čmilytė-Nielsen. Ji įgėlė ir buvusioms Lietuvos valdžioms dėl to, kad jos prieš kelerius metus nerodė ES prašyto solidarumo priimant bent mažą dalį pabėgėlių.
Bandoma ieškoti išeičių
Vis dėlto kokius krizės sprendimo būdus gali numatyti Seimas?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė taikyti keturias priemones: pastatyti specialią sieną-užtvarą; nelegalai turi būti izoliuojami specialiuose sulaikymo centruose sparčiai ir individualiai teismuose aiškinantis kiekvieno jų padėtį ir siekiant juos deportuoti; Lietuva turi padėti kiekvienam iš jų, jei jis nori grįžti į savo kilmės šalį; stiprinti diplomatines ir žvalgybines pozicijas, koordinuojant tai su NATO ir ES sąjungininkais trečiosiose šalyse, iš kurių organizuojami nelegalios migracijos srautai.
Valdančiųjų konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad vyks į Irako sostinę Bagdadą ir kalbėsis su tenykšte valdžia dėl problemos.
Be to, aukščiausi Lietuvos pareigūnai, taip pat ir prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą kreipėsi pagalbos į ES vadovybę, o ji pažadėjo padėti. Panašiai kalbėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis, kartu su premjere Ingrida Šimonyte apsilankęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
JP nuotr.
Tačiau yra abejojančių, ar Briuselis rimtai reaguos į europiniu mastu nedidelę krizę. Juolab greičiausiai neišgirs ir Vilniaus raginimų imtis naujų jėgos veiksmų ar sankcijų prieš Minsko režimą, kurios esą galėtų priversti jį stabdyti nelegalų srautus.
Savivaldybės bruzda
Tuo metu Lietuvos pareigūnai kol kas tik bėga krizei iš paskos ir mėgina gesinti jau liepsnojantį gaisrą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jai pavaldžios sistemos vadovai kartoja, kad padėtis valdoma. Ministrė taip pat pažadėjo įrengti specialų palapinių miestelį, kuriame tilptų tūkstantis ar daugiau migrantų.
Bet vis daugiau įtampos kelia centrinės valdžios santykiai su regionais. A.Bilotaitė kreipėsi į savivaldybes prašydama pateikti informaciją apie galimybes priimti savo teritorijose nelegalius migrantus mažiausiai 10 dienų karantino laikotarpiui.
G. Landsbergio žinia nelegaliems migrantams: patikėkite, čia važiuoti tikrai neverta
Į pasienio savivaldybių turimas nenaudojamas arba apleistas patalpas migrantai jau perkeliami. Bet Lazdijų, Druskininkų ir kitų savivaldybių, kurioms tenka didžiausias krūvis, vadovai piktinasi, kad Vilnius siekia užkrauti naštą jiems ir dar kaltina jam nepadedant.
Merai teigia neturintys nei tinkamų patalpų, nei lėšų jų remontui ir siūlo Vyriausybei naudoti jos turimas patalpas.
Savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius teigė nepritariantis, kad migrantai būtų skirstomi po visas šalies savivaldybes, o ne laikomi specialiose izoliacijos vietose.
O Širvintų merė Živilė Pinskuvienė kategoriškai pareiškė, kad rajonas nepriims nė vieno pabėgėlio.
Susiję straipsniai
A.Bilotaitei jau ir tiesiogiai teko išklausyti pasienio gyventojų priekaištų, kad Lietuvos valdžia esą turi srėbti košę, kurią pati ir prisvilino dėl savo politikos Baltarusijos atžvilgiu.