„(migracijos problema – ELTA) parodė, kad tam tikros spragos mūsų pačių sienos apsaugoje vis dar egzistuoja, nepaisant to, kad 30 metų esame nepriklausomi nuo Sovietų Sąjungos ir siena buvo sutarta, demarkuota, demilituota jau prieš gerą dvidešimtmetį“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė pabrėžė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga Lietuvai derėtų pasirūpinti kur kas geriau.
„Pasirodė, kad sienos kontrolė, stebėsena ne visur vykdoma pakankamai, ir į tai krypsta didžiausias prezidento dėmesys, kadangi siena ilga, daugiau kaip 700 kilometrų, ji yra išorinė Europos Sąjungos siena, ir turime susitelkti, kad ji būtų saugoma kaip turi būti saugoma išorinė siena“, – įsitikinusi prezidento patarėja.
Vis dėlto ji pasidžiaugė ES lyderių greitomis reakcijomis į Lietuvą ištikusią krizę, todėl Lietuva esą gali tikėtis tiek finansinės, tiek tarnybų žmogiškųjų resursų, pirmiausiai iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pagalbos.
„Labai džiugu, kad Europos Sąjungos institucijos, jų vadovai iš karto atsiliepė į Lietuvos prašymą. Padėti galima žmonėmis, resursais, taip pat finansais. Čia pirmiausiai kalbame apie FRONTEX pareigūnų galimą pagalbą. Kaip žinoma, jų jau 30 atvyko į Lietuvą, dar planuojamas papildymas“, – sakė A. Skaisgirytė.
Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1300 neteisėtų migrantų.
Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
