„Žinių radijo“ laidoje politologai konservatorių partijai skambino pavojaus vartais – politikos ekspertai kalbėjo, kad konservatorių nuosmukį lemti galėjo ir tapatybės krizė partijos viduje, savaiminei inercijai palikta konservatorių frakcijos veikla Seime ir konfliktas su prezidentu Gitanu Nausėda.
Politologai svarsto, kad konservatoriai prisideda ir prie toliau kylančio G.Nausėdos populiarumo.
Pavojaus skambutis
Vertindamas kritusius konservatorių partijos reitingus Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas kalbėjo, kad Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) yra ištikusi tapatybės krizė.
„Tėvynės sąjunga pati nežino, ar ji yra konservatyvi, ar liberali partija. Mano manymu, polinkis į liberalumą jai yra pavojingas, nes tai būtų trečia liberali partija Lietuvoje, o liberalių rinkėjų tiek nėra“, – kalbėjo profesorius.
Socialdemokratų išsiveržimas į antrąją partijų reitingų lentelės vietą, valstiečių lyderystė reitingų viršūnėje, V.Dumbliausko teigimu, kelia įtarimą, kad valstiečiai pradeda rinkti TS-LKD rinkėjų balsus.
„Tai yra rimtas pavojaus skambutis Tėvynės Sąjungai, nes valstiečiai yra „jokia“ partija – ji gali deklaruoti bet kokias vertybes, todėl labai greitai nusitvers tų vertybių, kurios svarbios didelei daliai Tėvynės Sąjungos rinkėjų.
Jei pati TS-LKD kryps į liberaliąją pusę, turėsime tokį įdomų faktą, kad TS-LKD rinkėjus perims valstiečiai“, – prognozavo politologas.
Pastebėjus, kad ir prieš rinkimus konservatorių partija buvo suvokiama kaip iš dalies liberali, nes ir partijos pirmininkas išreiškė palaikymą LGBT bendruomenei, o tai nesutrukdė partijai laimėti rinkimų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis teigė, kad įtaką reitingų kritimui turėjo ir konservatorių frakcijos veikla Seime.
„Be vertybinių orientacijų praradimo partija, tapusi valdančiaja, tampa labai matoma – jie atsakingi už visa tai, kas vyksta. Šiandien situacija yra be galo sudėtinga, pandemija varžo daugelį dalykų.
O konservatorių veikla Seime, įstatyminės iniciatyvos yra beveidės – parlamentinėje veikloje nėra aiškaus strateginio veikimo. Matome savotišką konservatorių partijoje esančių aktyvistų veiklą, kur kiekvienas veikia savo kryptimi, demonstruoja aktyvumą savo interesų rate, o realiai konservatoriai kaip partija – nematomi“, – kalbėjo L.Bielinis.
Anot jo, problema ta, kad didžioji dalis konservatorių partijos lyderių tapo ministrais. „Tas pats G.Landsbergis užimtas užsienio reikalų tvarkymu – jam nėra kada dirbti partijoje, įsijausti į frakcijos veiklą“, – pastebėjo politologas.
„Partijos ir frakcijos veikla palikta savaiminei inercijai, todėl kas aktyvesnis, tas ją pasuka – tai į kairę, tai į dešinę, tai pas liberalus, tai pas radikalus. Dėl tos priežasties visuomenė iš tikrųjų praranda supratimą, kas yra konservatoriai ir kur jie yra“, – pridūrė L.Bielinis.
Vadovėlinis pavyzdys
Tuo metu komentuodamas socialdemokratų išsiveržimą į antrąją partijų reitingų lentelės poziciją V.Dumbliauskas teigė, kad tai – tarsi vadovėlinis pavyzdys, kaip nieko nedaranti, tik sėkmingai išsirenkant lyderį, partijos populiarumas gali pakilti.
„V.Blinkevičiūtės tapimas pirmininke parodė kaip žaibiškai, tuščioje vietoje, nieko neveikiant – kadangi socialdemokratai nepasikeitė, partija gali pakilti į antrąją vietą. Jei ne ji, tai socialdemokratai ir toliau būtų duobėje“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
Tuo metu populiariausios partijos Lietuvoje poziciją antrą mėnesį iš eilės išlaikantys valstiečiai, V.Dumbliausko teigimu, išlieka nuoseklūs – kritikuoja valdančiąją koaliciją, politologo teigimu, kartais labai teisingai. „Manyčiau, valstiečiams padeda Tėvynės Sąjungos vertybinis pasimetimas“, – pastebi jis.
L.Bielinis teigė manantis, kad valstiečiai, kritikuodami valdžią ir primindami apie savo sėkmes praeityje, pritraukia daugelį žmonių.
„Šiandien stebime jų reitingų kilimą todėl, kad tai yra partija, kuri iš tiesų tvarkingesnė už kitas. Matome jų iškilimą ir todėl, kad jie yra opozcijoje, apie juos prisimenama geriau negu traktuojama dabartinė valdžia“, – įvertino L.Bielinis.
„Ir prezidentas jiems nėra kaip raudonas skuduras jaučiui“ – pridūrė jis.
Išgirdo visuomenės balsą
Jau kelis mėnesius stebimas ir prezidento Gitano Nausėdos populiarumo augimas. L.Bielinis prezidento reitingų kilimą sieja su jo matomumu viešojoje erdvėje.
„Pastaruoju metu jis yra pagrindinis objektas žiniasklaidos aptariamų temų sąraše, apie jį kalbama daugiausiai – ir kritikuojama, natūralu, ir giriama – įvairiai. Visa tai aplink prezidentą sukelia tam tikrą ažiotažą, ir tokiu būdu jo reitingas kyla“, – kalbėjo L.Bielinis.
Politologas svarsto, kad ilgalaikės tendencijos priklauso nuo realių darbų, tačiau trumpalaikiuose vertinimuose didžiąja dalimi reitingą lemia dėmesys, skirtas politikui.
„Jeigu visą laiką kalbėsime apie vieną politiką, jo atžvilgiu sutelksime dėmesį, didžioji dalis visuomenės, nelabai suvokdama to asmens veiklos pliusų ir minusų, tiesiog traktuos jį kaip žinomą ir tokiu būdu suteiks jam daugiau palankumo“, – kalbėjo politologas.
L.Bielinis pastebi, kad prezidentui net nereikia atlikti veiksmų, kurie šokiruotų, verstų visuomenę diskutuoti, kadangi už jį tai daro Ž.Pavilionis, M.Maldeikis ir kiti politikai. „Jų šokiruojantis kalbėjimas apie G.Nausėdą daro prezidentą daug šiltesniu, palankesniu visuomenei“, – įsitikinęs politologas.
Tuo metu V.Dumbliauskas svarstė, kad augantį prezidento populiarumą lemia tai, kad G.Nausėda geriau įsigilino į visuomenės nuotaikas.
„Manau, kad šiuo atveju šokiravo ta Seimo dalis, kuri skubino priimti daug diskusijų kėlusius įstatymus. Tai parodė, kad didžioji mūsų visuomenės dalis tam nepribrendusi ir nepasiruošusi. Ir prezidentas tą pamatė ir išreiškė tos visuomenės dalies, kuri nepasiruošusi tokiems staigiems pokyčiams, lūkesčius ir tapo jų vilčių reiškėju“, – įvertino politologas.
