Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė, Alytaus aerodromo vadovas Dalius Sinkevičius, migrantų teisių ekspertė Giedrė Blažytė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė.
Gyventojai baiminasi svetimšalių
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė kalbėjo, jog dažnai migrantai nesupranta, nei kur atvyko, nei kaip į Lietuvą pateko.
„Žmonės įbaiminti kalbėti ir bijo pasakyti, kaip jie čia pateko ir kas jiems liepė ar kitokiu būdu paskatino atvykti į Lietuvą. Didelė dalis tų migrantų nemato Lietuvos kaip tikslo ir čia neužsibus, bet matomas ir gyventojų priešiškumas – žmonės bijo to, ko nežino.
Galiu patikinti, kad pas mus migrantai yra pakankamai ramūs, apgyvendinami šeimomis. Tai pakankamai pažeidžiami asmenys ir jiems reikia pagalbos. Jie nėra kalti, kad čia atsidūrė, tiesiog kažkas pasidarbavo, kad jie čia atsidurtų“, – sakė B.Bernotienė.
Pasak jos, tie žmonės, kurie nori likti Lietuvoje ir prašo prieglobsčio, mielai mokosi lietuvių kalbos, nori susirasti darbą, mokosi profesijos.
Alytaus aeroklubo teritorijoje esančiame pastate savaitgalį taip pat apgyvendintas 71 migrantas. Šio klubo vadovas Dalius Sinkevičius teigė, kad tai buvo staigmena.
„Tas pastatas niekada nebuvo pritaikytas gyventi, jame anksčiau buvo instruktorių kabinetai, klasės. Nei dušų, nei sąlygų gyventi tikrai nebuvo sudaryta“, – kalbėjo jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigė, kad šios situacijos sudėtingumas kasdien yra vis didesnis. Pasak jos, pagrindinis klausimas rajone šiuo metu yra gyventojų saugumas.
„Visiems savivaldybių vadovams prioritetas yra mūsų rajonų ir miestų gyventojų saugumas – labai girdime kalbant gyventojus, kad tas saugumas nėra užtikrinamas, jie jaučiasi nesaugūs.
Taip pat klausimas yra ir kompensavimo kaštai – kaip, kas, kada padengs patiriamas savivaldybių išlaidas, nes jos patiriamos jau dabar ir bus patiriamos vėliau, o aiškių finansavimo mechanizmų nėra“, – kalbėjo A.Miškinienė.
Pasak jos, kyla natūralūs klausimai, kur migrantai keliaus po 10 dienų, kas juos išveš, ar tikrai apgyvendinimo reikės tik 10-iai dienų.
„Klausimų yra daugiau nei atsakymų, ir tikimės, kad Vyriausybė ir ministerijos įsitrauks sprendžiant šią problemą“, – sakė A.Miškinienė.
Ji užsiminė ir apie tai, kad Varėnos rajono gyventojai grybaudami miškuose mato asmenis, kurie galimai yra neteisėti migrantai.
„Norisi tikėti VSAT vadovais, kad didžioji dauguma kertančių sieną yra sulaikomi, tikiu, kad tai tik pavieniai atvejai“, – sakė Lazdijų rajono merė.
Jos teigimu, visos savivaldybės labai rimtai ir atidžiai įvertino savo galimybes, jau pateikė informaciją, kaip kiekviena galėtų prisidėti bei padėti.
„Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad savivaldybėse laisvų pastatų iš principo nėra, nes pastatai naudojami pagal paskirtį. Kitos patalpos, kurios yra tuščios, yra parduodamos aukcionuose arba apleistos, jose nėra pačių būtiniausių salygų“, – kalbėjo A.Miškinienė.
Lazdijuose trečiadienio duomenimis apgyvendintas 71 migrantas. Pastatas, jos teigimu, nėra pritaikytas apgyvendinimui – tai yra mokykla, kurioje prieš pabėgėlių antplūdį veikė vaikų stovyklos, ikimokyklinio ugdymo grupės.
„Radome vietą labai laikinam apgyvendinimui. Tikėjomės iki pirmadienio – suprantame, kad tai bus 10 dienų terminas. Supraskime, kad mokykla ir klasės nėra apgyvendinimo patalpos, tai iššūkių tikrai labai daug kyla.
Jau perkelsime žmones į kitas patalpas, buvusius globos namus, nors ten taip pat labai minimalios sąlygos“, – kalbėjo Lazdijų rajono merė.
Svarbu patenkinti ne tik bazinius poreikius
Migrantų teisių ekspertė Giedrė Blažytė savo ruožtu svarstė, kad prašyti prieglobsčio Lietuvoje nėra nusikaltimas, tad vadinti migrantus nelegaliais – netikslu.
„Pats žmogus negali būti nelegalus. <...> Ko gero, nusikaltėliais galima įvardinti tuos žmones, kurie priveda prie tokios situacijos. Tai ciniškas naudojimasis pažeidžiamais žmonėmis, tad tos nelegalių migrantų sąvokos nereikėtų vartoti“, – aiškino G.Blažytė.
Jos teigimu, Lietuva yra ratifikavusi Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso – tokiu atveju ji prisijungė prie kitų valstybių ir įsipareigojo, kad įgyvendins nuostatas ir prieglobsčio prašytojų integraciją.
G.Blažytė aiškino, kad dėl to svarbu yra patenkinti ne tik bazinius migrantų poreikius.
„Labai svarbu, kad žmogui būtų suteikta informacija apie tai, kur jis atvyko, kokias teises turi. Tai turi būti suteikiama jam suprantama kalba. Tai viena iš teisių yra gauti vertimo paslaugas, sveikatos priežiūros užtikrinimą, sveikatos paslaugas.
Taip pat čia atvykęs žmogus gali gauti nemokamą teisinę pagalbą, naudotis būtinąja medicinos pagalba“, – vardijo specialistė.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas laidoje sakė, kad Varėnoje gyventojų nerimo nebėra, tačiau jis buvo pagrįstas.
„Sprendimas buvo priimtas netikėtai, neturėjome galimybės tartis su gyventojais, diskutuoti“, – kalbėjo A.Verbickas.
Jo teigimu, daug nenaudojamų pastatų savivaldybė neturi, tad daugiau nei 160 migrantų priimti rajone tikrai nebus įmanoma.
„Pagrindinis klausimas gyventojams kyla dėl jų saugumo. Šiandien mes turime didesnį kiekį Malio, Somalio valstybės gyventojų, tai juodaodžiai, kurių neįprasta tiek matyti.
Tai dažniausi klausimai, ar gyventojai galės ramiai nueiti į parduotuvę ar dar kažkur, mes į tuos klausimus tikrai atsakėme“, – sakė A.Verbickas.
Jis taip pat paneigė gandus, kad migrantai laisvai vaikšto Varėnos miškuose – pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, neseniai buvo suimti keli romų tautybės asmenys, tačiau su migrantų srautu jie nesusiję.
Trečiadienio duomenimis, vienoje iš Varėnos rajono mokyklų buvo apgyvendinti 158 migrantai, ten įrengti atskiri dušai moterims ir vyrams, migrantams teikiamas geriamasis vanduo.
