Įvertino situaciją Lietuvos pasienyje: neatsimena, kad Europa būtų kažką panašaus mačiusi

A.Kubiliaus teigimu, jeigu Europos Sąjunga nesugebės sustabdyti Aliaksandro Lukašenkos pradėto hibridinio karo, Vladimiras Putinas artimiausiu metu gali pradėti naudotis tokiomis pačiomis priemonėmis, tik žymiai didesniu mastu.

Vertindamas Lietuvos sprendimą įrengti spygliuotos sienos su Baltarusija barjerą A.Kubilius svarstė, kad pirmiausiai reikia susitarti dėl terminologijos, o tada bus aiškiau ir dėl reikalingų priemonių.

Anot jo, dažnai į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių srautus vadiname migrantų krize, pasiskolindami sąvoką iš Europos Sąjungos (ES) patirties 2015 metais, kada ES per Turkiją užplūdo milijonai pabėgėlių iš konfliktų Sirijoje.

„Tai, ką mes stebime dabar Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, nėra jokia analogija su tuo, ką Europa patyrė 2015 metais, todėl nemanau, kad galima tai vadinti migrantų krize.

Iš esmės tai yra hibridinis karas, kurį A.Lukašenka inicijuoja keršydamas Lietuvai, galbūt bandydamas pamokyti ar pasiekti, kad Lietuva pradėtų abejoti, ar remti Baltarusijos demokratiją. Tad jeigu karas, tai karas – reikia ir atitinkamos terminologijos, ir priemonių“, – kalbėjo A.Kubilius.

Europarlamentaro teigimu, trumpalaikių priemonių gali būti įvairių, tačiau vienintelis būdas, kaip iš esmės išspręsti šią problemą, kurią sukūrė A.Lukašenka – tai demokratija Baltarusijoje.

„Vienintelis kelias – padėti Baltarusijos žmonėms pasiekti tai, ko jie siekia – laisvų ir demokratinių rinkimų, ir atsisveikinti su A.Lukašenka. Nes kuo toliau, tuo bus pavojingiau“, – įsitikinęs A.Kubilius.

Europarlamentaras neigia dalies visuomenės įsitikinimą, kad demokratijos Baltarusijoje klausimu Lietuva negali atlikti reikšmingo vaidmens.

„Nuo Lietuvos priklauso daug, todėl A.Lukašenka ir atakuoja Lietuvą, ne ką nors kitą. Nes žino, kad mūsų pozicija, nuostatos ir siekis telkti paramą demokratinei Baltarusijai visoje ES yra pats pavojingiausias dalykas jo režimui“, – kalbėjo A.Kubilius.

Europarlamentaras laidos metu pasakojo, kad į neraminančią padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dėmesį atkreipė daugybė kitų ES valstybių. Anot jo, ne patys migrantų skaičiai neramina ES valstybių vadovus, kadangi Europa mačiusi žymiai didesnius pabėgėlių skaičius, tačiau vis labiau pastebimi dar nematyti procesai.

„Paaiškėjo, kad rytinė ES siena, kuri iki šiol atrodė nelabai pažeidžiama ar nepatraukli pabėgėliams, pasidarė problema. ES pradeda tai matyti.

Lietuvos patirtis yra unikali, nes tai – ne pabėgėlių krizė, o hibridinis karas, kada pabėgėliai yra naudojami kaip tam tikras instrumentas – vietoje artilerijos. Bent aš neatsimenu, kad ES būtų ką nors panašaus kada nors mačiusi“, – pabrėžė A.Kubilius.

Anot jo, nors Turkija kartais atidarydavo vartus į Europą, tačiau pati valstybė pabėgėlių srautų neorganizuodavo. „Šiuo atveju yra visiškai kitaip – čia yra lėktuvai, skrydžiai, tariamasis turizmas, ir paskui jie visi atsiduria prie mūsų sienos. Tai yra visiškai unikalus, naujas dalykas“, – kalbėjo europarlamentaras.

„Trečias dalykas, ką ES turi aiškiai pamatyti – kad V.Putinas labai daug mokosi iš A.Lukašenkos. Jei dabar ES nesugebės sustabdyti A.Lukašenkos hibridinio karo, reikia prognozuoti, kad V.Putinas tokiomis pačiomis priemonėmis, bet žymiai didesniu mastu, gali pačiu artimiausiu metu taip pat pradėti naudotis. Ir tai bus visai kito mastelio problemos“, – prognozavo A.Kubilius.

Tarptautinės migracijos organizacijos specialistė Eglė Staškūnaitė laidos metu kalbėjo, kad į Lietuvą atvykstančių migrantų srautai priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas dalykas yra aiškus – jog tai yra labai gerai organizuotas procesas.

„Ir nuo Lietuvos priklauso, kaip greitai galėsime bent jau pradėti ne tik reaguoti į situaciją, bet ir būti proaktyvūs. Tai yra, kaip greitai Lietuvos valstybė imsis veiksmų, kad nelegaliai į Lietuvą patekę migrantai sužinotų, kokioje situacijoje jie yra ir turėtų pasirinkimo teisę – arba sugrįžti į savo kilmės šalį savanoriškai arba tada jau jiems būtų taikomi kiti Lietuvos teisės aktuose numatyti procesai, kaip deportacija ir emisija“, – kalbėjo E.Staškūnaitė.

Kitą savaitę Seimas renkasi į neeilinę sesiją spręsti migrantų grąžinimo procedūrų pagreitinimo klausimo. E.Staškūnaitė svarsto, kad greitas grąžinimas į kilmės šalį yra pati efektyviausia priemonė.

Anot jos, 1995-1998 metais, kada Lietuva neturėjo jokių priemonių, kaip organizuoti nelegalių migrantų grąžinimus, nelegalios migracijos srautas buvo gana didelis, tačiau atsiradus savanoriškam grąžinimui, kurį tuo metu vykdė Tarptautinė migracijos organizacija, neteisėtos migracijos srautas į Lietuvą labai sumažėjo.

„Tai reiškia, kad žinutė apie sprendimo priėmumo greitį pasiekė tiek organizatorius, kurie negavo pinigų, nes migrantai nepasiekė savo galutinio taško, (...) tiek bendruomenes ir migrantus, kurie dar galvojo apie neteisėtus būdus patekti į ES“, – įvardijo ji.