Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga teigia, kad tokios kalbos dabar – baisi klaida, o gąsdinanti retorika apie mokamus COVID-19 testus, draudimą dirbti nepasiskiepijus tik turės priešingą efektą gyventojų norui skiepytis.
Savo ruožtu, Seimo sveikatos komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad šios temos Lietuvoje neišvengsime.
Kalboms apie privalomą skiepijimą – netinkamas laikas?
Apie privalomą skiepijimą nuo COVID-19 prakalbus Prancūzijai, Latvijai, Graikijai, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė svarsto, kad šios temos neišvengsime ir Lietuvoje.
„Būtų idealu, jeigu pavyktų to išvengti. Tačiau ar mes, ar politikai, ministerija padarys savo darbus, ir ar žmonės sureaguos į tą žinutę, kad nereikėtų to priverstinio skiepijimo, bei pasinaudos tomis galimybėmis, kurios jau dabar yra – tai kitas klausimas. Reikia ruoštis įvairiausiems scenarijams – tikrai nežinome, kas bus rudenį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo J.Sejonienė.
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad šiuo metu kalbėti apie privalomą skiepijimą yra klaida.
„Manau, kad mes darome baisią klaidą pradėdami apie tai kalbėti dabar. Žmonių, kurie yra kritiškai prieš, yra santykinai nedaug. Tą grupę žmonių, kuri yra dvejojanti, mano supratimu, tokia žinutė psichologiškai gali paveikti priešiškai.
Ypač kai žmonės dabar yra tokioje psichologinėje įtampoje, jaučia nuovargį – kai kurie dalykai labiau dirgina, o ne sutelkia. Manau, kad ne laiku ši žinutė pradėta komunikuoti, kad ir kaip atsargiai apie ją pradėta kalbėta. Dabar tam visiškai ne laikas, dabar yra kitų žinučių laikas, kurios labiau mobilizuotų, o ne pykdytų žmones“, – kalbėjo A.Veryga.
J.Sejonienė sutiko, kad privaloma vakcinacija – tikrai jautri tema. „Daliai žmonių tai sukels didelį nepasitenkinimą. Tie, kurie nenori laikytis jokių taisyklių, jokių sąlygų, kurie įsivaizduoja, kad jų požiūris yra svarbesnis negu visuomenės, kartu su jais gyvenančių ir dirbančių žmonių saugumas. Aišku, tokių žmonių nepasitenkinimą tai sukels“, – įsitikinusi J.Sejonienė.
A.Veryga svarsto, kad ir kalbos apie mokamus testus nuo koronaviruso gali neatnešti norimo rezultato – nepaskatintų gyventojų aktyviau skiepytis.
„Mano manymu, tai duoda gal net ir šiek tiek priešingą efektą. Žmonės yra pavargę nuo tų visų neigiamų žinučių“, – kalbėjo A.Veryga.
Valstietis kalbėjo, kad valdančiųjų retorika, jog reikės mokėti už koronaviruso testą ar nepasiskiepijus nebus galima eiti į darbą arba darbdavys turės teisę atleisti iš darbo, yra gąsdinimo, bet ne telkianti retorika.
„Žinant, kad žmonės sprendimus priima nemaža dalimi vadovaudamiesi emocijomis, nereikia tų emocijų bijoti. Mokslas yra labai svarbu, bet net ir tie, kurie veikia į priešingą pusę, tie vadinamieji antivakseriai ar skeptikai, jie irgi žaidžia emocijomis.
Todėl ta pusė, kuri nori įtikinti žmones eiti, kažką daryti, ji taip pat turėtų pasitelkti emocijas, kalbėti emocingai, uždegančiai“, – įsitikinęs valstietis.
„Jeigu to negali padaryti valstybės vadovai, ar nedrįsta, nesijaučia pakankamai stipriai tas žinutes sakydami, tai ieškokite kitų, kurie paims ir pasakys“, – pridūrė jis.
Kritikos gausa
Nors daugiausiai kritikos dėl sulėtėjusio vakcinacijos proceso sulaukia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, J.Sejonienė sutiko, kad pats šalies vadovas Gitanas Nausėda galėtų padaryti daugiau, ragindamas gyventojus pasiskiepyti.
„Po paskutinio prezidento viešo kreipimosi ne vienas pastebėjo, kad iš tiesų prezidentas galėtų ne tik kritikuoti. Kaip didžiausią žmonių pasitikėjimą turintis politikas G.Nausėda galėtų labiau prisidėti ne tik keldamas tikslus, pavyzdžiui, 70 proc. paskiepytų žmonių iki kažkurios liepos dienos, bet kartu ir palaikydamas tą kampaniją, ragindamas žmones“, – sakė Seimo narė.
Kaip pastebi J.Sejonienė, G.Nausėda vis pabrėžia, kaip svarbu eiti ir kalbėtis su paprastais žmonėmis. „Jeigu jiems nuneštų tą žinutę – dabar tai būtų ypatingai svarbu“, – teigė parlamentarė.
Tuo metu A.Veryga įsitikinęs, kad prezidentas privalo įvardinti tai, kas šiuo metu yra negerai.
„Prezidentas, matydamas, kad situacija yra sudėtinga, išsako kritiką, kurios nereikėtų priimti asmeniškai, nors, aišku, visi mes sureaguojame kaip žmonės – ir aš sureaguodavau į tam tikrus dalykus“, – prisiminė buvęs ministras.
A.Veryga kalbėjo, kad G.Nausėdos iškeltas tikslas pasiekti 70 proc. vakcinuotų suaugusių šalies gyventojų iki liepos vidurio buvo realus tikslas, jeigu viskas būtų įvykę taip, kaip turėjo būti.
„Dabar yra tas metas, kada dar yra galimybė susiimti, mobilizuotis, paimti ir padaryti tą darbą iki rudens“, – įsitikinęs Seimo narys.
