Atsakė į Prezidentūros kritiką valdantiesiems: ne susitikinėjantiems su maršistais kalbėti apie žmogaus teises

Prezidentūros pareiškimas, kad praėjusią savaitę priimdamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas dėl nelegalių migrantų padėties Seimas į šiukšlių dėžę išmetė žmogaus teises, tėra tik dar vienas bandymas parodyti, kieno miške yra kankorėžiai, sako politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas. Jo teigimu, tie, kurie viešai susitinka su šeimos gynimo maršo atstovais, neturėtų kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jul 21, 2021, 7:22 AM

„Vis tiek jie (Prezidentūra, – aut.past.) turės pasirašyti tą įstatymą, niekur nedings, nes situacija yra sudėtinga ir visi turi imtis veiksmų. (...) Kas jau kas, bet ne tie, kurie susitikinėja su maršistais, turėtų kalbėti apie žmogaus teises. Tai yra labai keista.

Akivaizdu, kad tai yra grynai politinis momentas, dingstis dar kartą parodyti, kieno miške yra kankorėžiai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tvirtino ekspertas.

Ieško progos apkaltinti valdančiuosius?

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis antradienį pareiškė, esą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas praėjusią savaitę priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises, todėl šalies vadovas Gitanas Nausėda neva svarsto šias pataisas, apribojusias nelegalių migrantų teises Lietuvoje, vetuoti.

„Dabartinė Seimo valdančioji dauguma savo retorikoje kas trečią žodį vartoja „žmogaus teisės“. Įdomu tai, kad priimant šį įstatymą žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę, nes migrantai palikti be jokių žmogaus teisių, jie net neturi apeliacijos galimybės pagal tą įstatymą“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo P.Mačiulis.

Politinės komunikacijos ekspertas M.Lapinskas įsitikinęs, kad šiuo atveju Prezidentūra tiesiog eilinį kartą bandė surasti, kuo dar apkaltinti valdančiuosius, nes jokio pagrindo kvestionuoti šias įstaitymo pataisas esą nėra.

„Kol kas Prezidentūros komunikacinė strategija yra viena: atsiranda proga kaltinti Šimonytę, Dulkį, Bilotaitę ar ką tiktai nori. Tai, ko gero, rodo, kad prezidento patarėjas, o gal net ir pats prezidentas nusiėmė pirštines ir dabar kalsis plikais krumpliais. Nes jokio kito pagrindo, kodėl dabar reikėtų kvestionuoti šitą klausimą, iš esmės nėra“, – pažymėjo jis.

Ekspertas stebėjosi, kad Prezidentūra nelegalių migrantų klausimu pasirinko palaikyti liberaliąją pusę, nors anksčiau jos nedemonstruodavo. Politinių taškų čia, M.Lapinsko teigimu, G.Nausėdai ieškoti nederėtų.

„Migrantai tikrai taps vidaus politikos klausimu, tačiau turbūt ne tuo kampu, kuriuo išstojo prezidento patarėjas. Kritikuodamas žmogaus teises, nebuvimą galimybės apskųsti migrantų sprendimus, jis realiai apeliavo į liberaliąją arba kairę liberaliąją auditoriją, kurie tikrai už G.Nausėdą nebalsuos. Jie turi savo kandidatus.

O didžioji Lietuvos dalis, kaip, beje, ir su vienos lyties asmenų partneryste ar santuoka, yra ganėtinai konservatyvesnė. Jeigu jiems duotume į rankas lazdą, jie mielai tiems migrantams parodytų, kad ne tik jokios apskundimo teisės nereikėtų, bet apskritai norėtų visas teises iš jų atimti.

Prezidentas politinio svorio nuo to neprisidėjo, o konservatoriams jis gal buvo šiek tiek sumažintas“, – svarstė politinės komunikacijos specialistas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į Prezidentūros išsakytą kritiką, antradienį išplatino savo poziciją, tvirtindama, kad Seime priimtos pataisos, susiaurinančios į Lietuvą atvykusių migrantų teises, gina valstybės ir nacionalinio saugumo interesus, tačiau užtikrina ir migrantų teisę į gynybą.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad jeigu šalies vadovas nuspręstų įstatymą vetuoti, greičiausiai būtų šaukiama dar viena neeilinė parlamento sesija.

Kodėl liberalios partijos laikosi nuosaikiau?

Paklaustas, kodėl šia tema mažiau kalba patys liberalai arba Laisvės partija, linkusi kovoti už žmogaus teises, M.Lapinskas atkreipė dėmesį, kad pastarieji ir taip nukentėjo, keldami jiems itin rūpimas temas, todėl šiuo atveju greičiausiai laikosi nuošaliau. Tiesa, nelegalių migrantų klausimas esą yra puiki proga atsiskleisti pavieniams politikams.

„Aš manau, kad jeigu ir turi diskusijas A.Armonaitės partija savo viduje šiuo klausimu, turiu įtarimą, jog jie, ko gero, agresyvaus LGBT teisių stūmimo, narkotikų liberalizavimo temų stūmime turbūt šiek tiek atsikando pasekmių savo reitingams. Nemanau, kad dabar yra labai populiaru šį klausimą kelti ir nemanau, jog politinės partijos į tai įsijungs.

Tačiau tai yra puiki terpė kai kuriems individualiems politikams, jeigu jie nori gauti eterio pasisakyti, sudalyvauti kokioje televizijos laidoje, reikia užimti radikalią poziciją, kad visus migrantus reikia įleisti, vietoje koncertinos nutiesti raudonus kilimus ir panašiai“, – aiškino specialistas.

Seimas dėl migrantų, kertančių šalies sieną iš Baltarusijos, anplūdžio sušauktoje neeillinėje sesijoje praėjusią savaitę nutarė sutrumpinti migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras, apribojo jų teises į sprendimų apskundimą, laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje.

Pataisomis susiaurintos kitos jų teisės, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.