Ir vienas prarastas pilietis – per daug
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad 2019 metais įvykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo nesulaukė pakankamo kiekio „už“ balsų dėl to, kad jam pradėta ruoštis per vėlai, per mažai intensyviai, nebuvo lyderystės.
Visgi, D.Asanavičiūtė teigė, kad iš klaidų pasimokyta, o 2024 metais numatomas referendumas galėtų būti sėkmingas.
„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos. Vyriausybės programoje referendumas yra nurodytas, greičiausiai – su 2024 metų prezidento rinkimais. Taigi, jam jau yra ruošiamasi, ir jis, labai tikiu, bus įgyvendintas – tam yra ir politinė valia, be to, turime atiduoti skolą pasaulio lietuviams“, – pabrėžė Seimo narė.
„Tikriausiai nerasime šeimos, kurios bičiuliai, artimieji, giminės nėra išvykę į užsienį ir numato kurti savo gyvenimą ten. Nežinome, kas gali išvykti ir kam to prisireiks. Mes esame globalūs, lietuviai – išsisklaidę po visą pasaulį. Jų išlaikymas yra be galo svarbus. Esame per maža tauta, kad prarastume nors vieną pilietį“, – įsitikinusi D.Asanavičiūtė.
Nors kalbant apie dvigubos pilietybės poreikį dažnai pabrėžiama tokio sprendimo nauda, pati D.Asanavičiūtė akcentuoja ryšį su Lietuva.
„Dažnai pabrėžiama, kad tai yra naudinga, bet aš pati, gyvenusi užsienyje 7 metus, puikiai suprantu, kad visų pirma tai yra ryšys su Lietuva, moralinis prisirišimas prie tos valstybės.
Tos pilietybės atsisakymas būtų ne tiek naudos praradimas – nes gyvenant Europos Sąjungoje nėra didelio skirtumo, kurios valstybės tu pilietis, teisės yra tos pačios. Tai būtų tarsi šaknų nukirtimas, ir tai be galo sunku“, – įvardijo D.Asanavičiūtė.
Parlamentarė teigė, kad šiuo metu intensyviai ruošiama ir teisinė bazė internetiniam balsavimui.
„Iki naujųjų metų, kartu su Rinkimų kodeksu, planuojama sutvarkyti ir teisinius reglamentavimus, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuo naujų metų galėtų vykdyti procedūras, reikalingas internetinio balsavimo įgyvendinimui“, – pranešė D.Asanavičiūtė.
Kelia daug klausimų
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas laidos metu kalbėjo, kad daug kritikos sulaukusi 2019 m. referendumo formuluotė buvo nulemta poreikio užtikrinti, kad Lietuvos pilietis tuo pačiu metu negalėtų turėti nedraugiškų Lietuvos atžvilgiu valstybių pilietybės.
„Pilietybė nėra vien tik teisės, bet ir pareigos, dvigubas lojalumas Lietuvai ir valstybei, kuri turi priešiškus Lietuvai interesus, yra problemiškas. Ta formuluotė buvo nulemta tokio poreikio“, – kalbėjo D.Žalimas.
Taip pat dažnai išsakomas klausimas dėl mokesčių mokėjimo aspekto, D.Žalimo teigimu, nėra toks problematiškas – mokesčiai mokami toje šalyje, kurioje gaunamos pajamos arba kurioje pilietis laikomas rezidentu mokesčių mokėjimo prasme. Daugiau problemų teisininkas įžvelgia dėl privalomosios karo tarnybos.
„Čia tikrai reikėtų pasukti galvą, kaip visa tai sureguliuoti. Ypač leidus dvigubą pilietybę tų šalių, kuriose taip yra privalomoji karo tarnyba, kaip Lietuvoje, kiltų daug klausimų, ar jis turi atlikti privalomąją tarnybą abiejose šalyje, ar ne“, – įvardijo D.Žalimas.
Anot jo, Lietuvos Konstitucija nenumato išlygų Lietuvos piliečiams neatlikti tarnybos Lietuvoje, ją jau atlikus kur nors kitur.
„Matau ir daugiau klausimų, kurie kiltų visiškai liberalizavus dvigubą pilietybę. Apie juos nekalbama, tačiau apie juos reikėtų kalbėti atvirai.
Pavyzdžiui, galimybė būti renkamiems Seimo nariams. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) precedentų, kada dviguba pilietybė leidžiama labai plačiai – o taip ir būtų pagal referendumo siūlymą, tad apribojimas kandidatuoti į Seimą tik Lietuvos Respublikos piliečiams (...) būtų neproporcingas pasyviosios rinkimų teisės ribojimas“, – diskusijos vertą klausimą įvardijo D.Žalimas.
„Galbūt nematyčiau didelės grėsmės, jei leistume į LR Seimą būti renkamiems ir tiems, kurie turėtų ir kitos šalies pilietybę, tačiau tam reikia Konstitucijos pataisų“, – pridūrė jis.
D.Žalimas svarsto, kad viena iš problemų, kodėl galimai referendumo klausimas nesusilaukė palaikymo, buvo tai, kad vis dar vengiama atvirai diskutuoti apie visas pasekmes.
Parlamentarė D.Asanavičiūtė pastebi, kad visuomenėje iš tiesų gajūs įvairūs mitai apie dvigubą pilietybę, todėl plačios diskusijos yra labai reikalingos.
„Mūsų tauta turėjo skaudžią istoriją, natūralu, kad gynybinis mechanizmas yra stipriai įsijungęs. Ypač, šių dienų aktualijų kontekste“, – kalbėjo Seimo narė.
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, arba referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyko 2019 m. gegužės 12 d. Jo metu buvo sprendžiama galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.
Dalyvavus 53,16 proc. rinkėjų referendumas įvyko, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: „už“ pasisakė 73,45 proc. dalyvavusiųjų – mažiau negu pusė visų šalies piliečių.
