Prezidentūra pažymi, jog jeigu tai nebus padaryta, Lietuvą gali užplūsti ieškiniai ir baudos.
Ragina taisyti kuo greičiau
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis trečiadienį teigė, kad prezidentas sprendimą nevetuoti įstatymo priėmė pasitaręs su įvairių sričių ekspertais ir politikais.
„Vetuojant tokį įstatymą atsirastų rizika, jog Seimas, nesusirinkęs į posėdį, sudarytų prielaidas tam, kad teisinis vakuumas užsitęstų iki rudens. O tai, be visų kitų problemų, sukurtų ir labai negerus signalus toms valstybėms, iš kurių atvyksta migrantai“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Vis dėlto, anot P.Mačiulio, prezidentas ragina valdančiuosius ir opoziciją kuo greičiau taisyti šį įstatymą. Prezidento patarėjas uždėjo du akcentus, kas įstatyme turėtų būti taisoma.
„Tokie griežti reikalavimai neturėtų galioti visada. Turėtų galioti tik tada, kai yra ekstremali situacija, nepaprastoji padėtis arba karo padėtis.
Kitas labai svarbus dalykas – žmogaus galimybė kreiptis į teismą ir turėti teisę į apeliaciją“, – kalbėjo P.Mačiulis.
„Jei šios nuostatos nebūtų pakeistos, Lietuvą gali užplūsti ieškiniai, baudos o gal net ir sankcijos“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad G.Nausėda antradienį gavo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pažadus, jog šis įstatymas bus tobulinimas kiek įmanoma greičiau.
„Tikrai matomas sutarimas, kad įstatymas turi būti tobulintinas“, – pabrėžė P.Mačiulis.
Galimos korekcijos
Savo ruožtu Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen trečiadienį feisbuke rašė, kad Seimas nėra įpareigotas koreguoti įstatymo, tačiau, anot jos, parlamentarai yra pasiruošę tartis ir bendradarbiauti dėl galimų korekcijų.
„Tikėjausi, kad prezidentas pasirašys Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Tai aiškus ir logiškas žingsnis. Tik norėčiau patikslinti viešumoje pradėjusią sklisti informaciją – prezidentas Seimo neįpareigojo koreguoti įstatymą, nes nelabai ir galėtų tai daryti, kol Lietuvoje galioja aiškus valdžių pasidalijimas ir esamos Seimo funkcijos.
Vakar su prezidentu kalbėta, kad galimos korekcijos. Tai, beje, aš išsakiau ir vos priėmus įstatymą. Mes pasiruošę tartis ir bendradarbiauti. Nes tik sutelktas darbas, paremtas susitarimu, o ne įpareigojimais realiai gali padėti Lietuvai išspręsti krizes, tiek pandeminę, tiek migracijos“, – rašė Seimo pirmininkė.
Svarbus tinkamas signalas
G.Nausėda anksčiau teigė, kad Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme, tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu.
„Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – anksčiau sakė prezidentas.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
