J. Šiugždinienė santykius su Prezidentūra vadina konstruktyviais: mano tikslas tikrai nėra kažkam būtinai įtikti Apžvelgė ir pasirengimą Rugsėjo 1-ąjai

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė mano, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikrai pavyks pasiekti. Jos teigimu, jei susitarimas būtų pasirašytas, jo tikslams įgyvendinti kiekvienais metais vidutiniškai reikėtų apie 120 mln. eurų. Vis tik ministrė pripažįsta, kad projektą rengiančiai darbo grupei kompromiso dėl mokyklų tinko bei privataus valstybinio švietimo dėl partijų ideologinių skirčių taip ir nepavyko pasiekti.

Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 23, 2021, 12:32 PM, atnaujinta Jul 26, 2021, 7:55 AM

Eltai duotame interviu ministrė taip pat džiaugiasi „konstruktyviu ir normaliu“ bendradarbiavimu su Prezidentūra. Paklausta, kieno nuopelnas, kad prezidento Gitano Nausėdos kritikos jos vadovaujamai ministerijai pavyksta išvengti, J. Šiugždinienė pabrėžė neturinti tikslo kažkam būtinai įtikti.

„Jeigu tai yra konstruktyvi kritika, aš konstruktyvią kritiką priimu labai natūraliai ar tai būtų prezidentas, ar tai būtų ministrė pirmininkė, ar Seimo nariai“, – patikino J. Šiugždinienė.

Interviu J. Šiugždinienė apžvelgė ir pasirengimą Rugsėjo 1-ąjai, aptarė brandos egzaminų rezultatus bei pasidalino nuogąstavimais dėl mažėjančio mokinių susidomėjimo tiksliaisiais mokslais.

Ministrė taip pat paaiškino, ką mano apie lytinės tapatybės sąvokos įtraukimą į bendrojo ugdymo programas, viešoje erdvėje vis dažniau pasigirstančius siūlymus vakcinuotis nuo COVID-19 atsisakantiems pedagogams įteisinti privalomą testavimąsi savo lėšomis. Galiausiai J. Šiugždinienė pasidalino ir pamąstymais apie skiepytis atsisakančių gyventojų atsakomybę.

„Mūsų sprendimai, ar aš noriu vakcinuotis, ar ne, turi būti labai pamatuoti. Aš tikrai nesiimčiau už tuos žmones spręsti, bet tai yra ir mokesčių mokėtojų pinigai, ligoninių užimtumas“, – akcentavo ministrė.

– Pradėkime nuo aktualijų. Tiek mokytojai, tiek mokiniai su nerimu laukė šių metų brandos egzaminų, ypač matematikos egzamino. Nors paaiškėję pagrindinių egzaminų rezultatai maloniai nustebino, tačiau kai kurie švietimo ekspertai kritikuoja, kad matematikos egzamino užduotys buvo pernelyg šabloniškos, todėl tiesiog sukūrė iliuziją, jog mokinių pasiekimai pagerėjo. Kaip manote, ar iš tiesų viskas taip paprasta, kad skyrus daugiau dėmesio abiturientų pasirengimui, papildomoms konsultacijoms jų pasiekimai galėjo taip ženkliai pagerėti?

– Su matematika tikrai nėra taip paprasta ir mes visi tai žinome. Ir matematiką reikia stiprinti iš esmės, todėl nuo rugsėjo yra viena papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje, todėl ir vykdoma bendrojo ugdymo turinio peržiūra, taip pat ir matematikos. Turi būti stiprinami ir mąstymo gebėjimai. Ekspertai teisingai atkreipia dėmesį, kad reikia žiūrėti žymiai plačiau ir bendrai matematikos ugdymą stiprinti mokyklose.

Tačiau mes turime pasidžiaugti ir brandos egzaminų rezultatais, kurie tikrai tokiomis sunkiomis sąlygomis yra labai neblogi. Jie tikrai nėra patys geriausi, tokie, kokių mes norėtume, bet jie tikrai neblogi, todėl norisi švęsti šį momentą, padėkoti mokytojams ir padėkoti vaikams, kurie susikaupė, ypač mokytojams už jų tikrai nelengvą triūsą tokiu laikotarpiu ir įvertinti, jų tikrai rezultatai yra geresni.

– O kokie dar veiksniai, jūsų vertinimu, prisidėjo, kad matematikos egzamino rezultatai šių metų yra geresni?

– Tai ir bandomasis egzaminas balandžio mėnesį, mokiniai galėjo įsivertinti, pasitreniruoti, mokytojai taip pat atkreipti dėmesį į silpnesnes vietas ir tikrai konsultacijos. Manau, kad tos individualios, tai yra penkių mokinių grupėje organizuotos konsultacijos, kuriose galėjo dalyvauti ir mažiau mokinių, jos tikrai padėjo pažiūrėti į individualias mokinių problemas.

Man atrodo, tai yra labai svarbu. Individualizuotas požiūris, tai yra tai, kur link mes turėtume judėti. Nes vaikai yra labai skirtingi, skirtingos jų stipriosios pusės, kai kur mes turime labai dideles klases ir negalime pakankamai dėmesio skirti. Mokytojas yra vienas ir jeigu klasėje yra trisdešimt mokinių, jam yra tikrai sudėtinga.

Manau, kad individualios konsultacijos, grupinės konsultacijos, jos tikrai padėjo atkreipti dėmesį į tam tikrą problematiką ir galbūt mokiniams padėjo išspręsti kai kuriuos niuansus, kurie galbūt nebūtų buvę pastebėti, jeigu ugdymo procesas vyktų tik klasėse.

Dar keli dalykai: buvo prailgintas egzaminas šiek tiek. Visi žinome, kad ne visi vaikai vienodai gali parašyti egzaminą, kai kuriems reikia tikrai daugiau laiko. Atrodo tos 15 minučių nedaug, bet jos gali reikšti ir visai nemažai. Tai galbūt nulėmė, kad buvo skirta daugiau laiko, ir galbūt tai, jog tarp pagrindinių, populiariausių egzaminų didžiausi tarpai palikti, kad būtų galima geriau pasiruošti. Nebuvo taip, kad per kelias dienas būtų matematika bei lietuvių kalba ir literatūra. Tai turbūt viskas susidėjo.

– Tai ar šis individualizuotas mokymas, ši geroji patirtis išliks net ir pasibaigus pandemijai, visam ugdymo procesui grįžus į įprastas vėžes?

– Taip, rudenį mes planuojame konsultacijas ir turime skirtas lėšas papildomoms konsultacijoms, 20 konsultacijų maždaug klasės komplektui. Tikrai skatinsime ir individualizuotas konsultacijas, kas manome, kad pasiteisino.

– Šių metų chemijos ir informatikos egzaminų rezultatai išsiskiria tuo, kad padidėjęs šimtukų procentas, tačiau ir tuo, jog padidėjo neišlaikiusiųjų procentas. Kaip manote, kas nulemia tokį rezultatų pasiskirstymą? Ir kodėl vis mažiau mokinių renkasi šiuos tiksliųjų mokslų egzaminus?

– Čia tokia tikrai kompleksinė problema – tikslieji mokslai. Ir ta tendencija yra kelianti didelį nerimą, kad mes matome vis mažėjantį mokinių, kurie renkasi laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus, skaičių. Turime ir mokytojų parengimui didesnį dėmesį skirti. Mes žinome, kad būtent šiose srityse mums jau dabar trūksta mokytojų, o trūks dar daugiau. Mes turime sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais. Čia ne paskutinėje vietoje yra ir profesinis orientavimas arba ugdymas karjerai, kai mes parodome mokiniams ir taikymo dalykus, kam reikalinga chemija, kam reikalinga matematika, kam reikalinga fizika, kur jie galės pritaikyti šiuos mokslus tolesniame savo gyvenime ir tolesnėje savo karjeroje.

Šiuo metu profesinis ugdymas praktiškai neveikia mokyklose. Jeigu mes galėtume, o mes planuojame ir turime visą projektą tam skirtą, mes tikrai galėtume mokinius sudominti tais dalykais, taip pat tobulinti turinį ir profesinį orientavimą.

– Šiek tiek pasikalbėkime apie pasiruošimą rugsėjui. Palaipsniui tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse vėl blogėjant epidemiologinei situacijai neišvengiamai artėja nauji mokslo metai. Ką ministerija jau padarė, kad mokiniai juos saugiai pasitiktų mokyklose? Ar nėra nerimo, kad kažkokie darbai vis dar nepadaryti?

– Rudeniui turime ruoštis visi. Ne tik ministerija, bet ir savivaldybės, ir mokyklos, visa švietimo bendruomenė. Mes turime ir šiek tiek skirtingas atsakomybes, pasirengimas tikrai vyksta visais lygmenimis. Pirmiausiai noriu akcentuoti, kad Rugsėjo 1-ąją mes planuojame grįžti į kontaktinį ugdymą. Kaip jūs ir minėjote, situacija nėra gera, matome, kad rodikliai prastėjantys, bet tuo pačiu matome, jog hospitalizacijos lygiai yra maži, mirtingumas yra kol kas žemas, nerimą kelia ir pristojusi vakcinacija. Tai mes visi turėtume padaryti tai, ką galime maksimaliai, kad vakcinacijos skaičiai didėtų. Intensyviai ruošiamės naujiems mokslo metams. Šį penktadienį mokykloms pateiksime aplinkraštį, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir siūlymai įvairiais lygmenimis.

Tai yra ir dėl paties ugdymo organizavimo mokykloms, ir dėl tam tikrų rekomenduojamų pokyčių sutartyse ir bendrojo ugdymo planuose. Taip pat koreguojame nuotolinio ugdymo vadovą, kuriame tiksliname ir tam tikras sąvokas, ką pamatėme, ko trūksta, aprašėme ir įvairius ugdymo metodus. Tobuliname ir skaitmeninių išteklių bazę, tai yra e.mokyklą, norime, kad ten būtų kuo kokybiškesnis turinys ir kuo didesnė pagalba mokytojui. Taip pat esame pasirengę, kaip ir minėjau, teikti finansavimą papildomoms konsultacijoms rudenį. Tai tikrai daugybė darbų padaryta ir, aišku, kad tie darbai niekada nesibaigiantys. Aš pati važinėju po savivaldybes, šį penktadienį lankysiuosi Tauragėje ir Kėdainiuose, tai tikrai gaunu informacijos, ko dar trūksta. (...)

Ką dar reikėtų akcentuoti, kaip ir sakiau, mes išeiname į kontaktinį ugdymą ir visi vaikai turi būti klasėse, tačiau labai skatiname savanorišką testavimą, norėtume, kad sveikatos pasitikrinimas taptų norma ir mokyklos turi būti pasiruošusios organizuoti testavimo procesą, tai tas yra taip pat labai svarbu, kad mokiniams galėtų būti sudarytos galimybės testuotis ir mes galėtumėme tikrintis reguliariai savo sveikatą.

– Ar ministerija turi pasiruošusi galimus naujų mokslo metų scenarijus, nusistačiusi kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų sprendžiama, kaip vykdyti ugdymo procesą, kokiai situacijai esant pereiti prie nuotolinio mokymo?

– Ministerija yra parengusi scenarijus ir šiuo metu vyksta diskusija su Sveikatos apsaugos ministerija, nes nustatymas ribos, kai keistųsi kažkas ugdymo procese, yra ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos (sprendimas – ELTA), koks galėtų būti atvejų skaičius ir koks hospitalizacijos lygis.

– Bet tai yra derinama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija?

– Taip, tie sprendimai tikrai turėtų greitu metu būti priimti. Aišku, situacija keičiasi, tai turbūt irgi labai sunku prognozuoti, kaip čia viskas vystysis, bet iš esmės mūsų tikslas, kad kuo ilgiau vaikas būtų mokykloje ir vyktų mokslai kontaktiniu būdu. Mokyklų nuotolinis ugdymas tik kaip blogiausia priemonė, juodžiausias scenarijus. Čia yra ir srautų reguliavimo labai svarbus aspektas, kad mokyklose yra rekomenduojama pagal mūsų operacijų vadovo rekomendacijas, kaip reguliuoti srautus, higienos reikalavimai, dezinfekavimo, taip pat vėdinimo patalpų rekomendacijos. Mes turime tikrai šiuos dalykus įgyvendinti, kad galėtume išvengti galimų susirgimų ar užkrato mokyklose.

– Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią tiesiogiai dirbantys, tačiau skiepytis atsisakę mokytojai turi privalomai testuotis valstybės lėšomis. Vis tik pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad skiepytis atsisakę asmenys turėtų privalomai testuotis iš savo lėšų. Ar palaikytumėte, kad tokia tvarka būtų taikoma ir švietimo darbuotojams, galbūt netgi mokiniams?

– Gali būti įvairių priežasčių, dėl ko žmogus negali vakcinuotis. Pirmiausiai mes skatiname vakcinaciją ir tikrai aš dėkinga mokytojams, kad 70 proc. mokytojų šiandien yra tie, kurie vakcinavosi ir tai yra labai didelis procentas, jeigu mes palygintume su kitomis organizacijomis. Tai, manau, mes ir toliau raginsime ir skatinsime mokytojus vakcinuotis ir tas procentas toliau didės. Visi likusieji turėtų testuotis. Bet dėl ko nesivakcinuojama, tai gali būti įvairių priežasčių: gali būti ir imunitetas, gali būti tam tikrais atvejais ir sveikatos tam tikri dalykai.

Man yra svarbu, kad mokytojas būtų arba vakcinuotas, arba yra testavęsis. Dėl tokio sprendimo tikrai nežinau, reikėtų daugiau informacijos ir analizės, kaip galėtų būti. Bet svarbiausia, kad būtų saugus ugdymas.

– Vis dažniau pasigirsta kalbų apie kai kurių sričių darbuotojų privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Ar, jūsų vertinimu, tai nebūtų perteklinė priemonė, pavyzdžiui, žmonėms, kurie nesiskiepyti apsisprendžia ne dėl sveikatos problemų, o laisvu apsisprendimu dėl savo įsitikinimų?

– Čia toks nelengvas klausimas, nes vieno apsisprendimas gali stipriai daryti įtaką kito žmogaus gyvenimui. Tai turbūt apie tai turėtume visi labai gerai pamąstyti. Tai gali sukelti ir kitų žmonių mirtį. Dėl to mūsų sprendimai, ar aš noriu vakcinuotis, ar ne, turi būti labai pamatuoti. Aš tikrai nesiimčiau už tuos žmones spręsti, bet tai yra ir mokesčių mokėtojų pinigai, ligoninių užimtumas. Jeigu mes nesivakcinuojame ir sergame, užimtos ligoninės, vadinasi, žmonės, kurie turi labai rimtų ligų ir jiems jau šiandien reikia skubios pagalbos, jie gali tiesiog neturėti galimybių pasveikti arba neturėti galimybių gydytis. Ir kas tada būtų atsakingas už visas šias galimas mirtis? Tai yra labai svarbus klausimas ir, manau, apie tai reikia kalbėti.

– Šiuo metu viešoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl LGBT teisių, dalis gyventojų teigia, kad Partnerystės įstatymo priėmimas bei Stambulo konvencija būtų tiesus kelias tiek į vaikų įsivaikinimą vienos lyties poroms, tiek į lytinio švietimo pokyčius mokyklose. Nuogąstaujama, kad mokyklose bus pradėta skiepyti genderizmo ideologija. Kaip jūs manote, ar lytinės tapatybės sąvokos įtraukimas į ugdymo programas keltų kažkokią grėsmę visuomenei ar valstybei?

– Tos programos jau yra parengtos, mes esame peržiūrėję bendrojo ugdymo turinį ir gyvenimo įgūdžių programa apima įvairius dalykus ir lytinį švietimą, ir pasirengimą šeimai. Tai tikrai aš esu peržiūrėjusi tas programas ir nematau jokio pavojaus mūsų vaikams.

– Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis mano, kad smerkti Vengriją dėl kontroversiškai vertinamo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie informacijos LGBT temomis, kai Lietuvoje galioja labai panašus įstatymas, būtų veidmainiška. Prezidento patarėjas omenyje turi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, įvestą premjeru būnant dar Andriui Kubiliui. Kaip manote, ar galima šiuos įstatymus lyginti?

– Nesu detaliai susipažinusi su minimais teisės aktais, tačiau laikausi nuomonės, kad nepilnamečiams ypač svarbu gauti informaciją ir ją turėtų paaiškinti specialistai. Šiame informacijos ir technologijų amžiuje nepilnamečiai turi galimybių patys susirasti įvairios informacijos ir nebūtinai teisingų jos interpretacijų.

– Kaip vertinate tai, kad prezidentas nepasirašė Europos Vadovų Taryboje inicijuoto šį įstatymą kritikuojančio laiško?

– Prezidentas turi tokią diskreciją, taip jis išreiškė savo politinę poziciją.

– Švietimo sistema yra viena jautriausių sričių, šios srities ministrai dėl negebėjimo įgyvendinti reformų neretai atsidurdavo prezidento kritikos lauke, daug kritikos iš šalies vadovo teko ir praėjusią kadenciją ministerijai vadovavusiam Algirdui Monkevičiui. Vis tik jums prezidento kritikos bent jau kol kas, atrodo, pavyksta išvengti. Kaip manote, ar tai jūsų sėkmingo vadovavimo ministerijai nuopelnas, ar vis tik sėkmė slypi tame, kad pagrindinis šalies vadovo dėmesys nukreiptas į COVID-19 pandemiją ir Sveikatos apsaugos ministeriją?

– Ne kartą buvome susitikę su prezidentu ir kalbėjomės įvairiomis temomis. Aš tikrai linkusi įsiklausyti į visas pastabas ir pasiūlymus ir tuose susitikimuose išgirdau ir konstruktyvių pasiūlymų, ir pastabų tam tikrų. Negalėčiau čia vertinti, ar čia aš išvengiu tos kritikos, ar ne, aš tiesiog darau savo darbą, kaip man atrodo geriausiai. Tikrai nėra mano tikslas kažkam būtinai įtikti, man atrodo, kad čia tiesiog yra labai svarbūs darbai, kuriuos reikia padaryti ir reikia visų pagalbos: ir Seimo, ir politinių partijų, ir prezidento.

Norisi kuo daugiau bendrauti, kuo daugiau šnekėti ir kad žmonės kuo daugiau suprastų, ką darome ir tai, ką reikia padaryti. Jeigu tai yra konstruktyvi kritika, aš konstruktyvią kritiką priimu labai natūraliai, ar tai būtų prezidentas, ar tai būtų ministrė pirmininkė, ar Seimo nariai. Konstruktyvi kritika ir pasiūlymai yra labai gerai. Tai, kas išmuša kartais iš vėžių, yra nekonstruktyvi kritika ar kažkokie neteisingi pastebėjimai.

–Tai kaip vertinate tiek ministerijos, tiek ir apskritai valdančiųjų santykius su Prezidentūra ir prezidentu? Ar bendradarbiavimas yra konstruktyvus?

– Aš galiu vertinti tik savo sritį, ir aš vertinu mūsų bendradarbiavimą su Prezidentūra tikrai gerai, mes susitinkame, konstruktyviai dirbame, ir tas bendradarbiavimas yra tikrai konstruktyvus ir normalus.

– Šiek tiek pakalbėkime apie švietimo susitarimą. Buvo lūkestis išreikštas, kad Rugsėjo 1-ąją bus siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip manote, ar šį tikslą pavyks pasiekti?

– Tikiu, kad pavyks pasiekti. Manau, kad labai reikalingas susitarimas. Tikrai buvo labai reikalinga diskusija skirtingų politinių jėgų ir tai turbūt mums padėtų jausti kryptį, stabilumą. Nes kas turbūt blogiausia švietimo sistemoje, tai tie dažni pokyčiai, kai keičiantis ministrui ar Vyriausybei mes iš vienos pusės važiuojame į kitą pusę.

O švietimo sistema yra tokia, kad rezultatams atsirasti reikia daug laiko. Tai tu negali pokyčių, kuriuos įgyvendinai, rezultatų pamatyti jau kitais metais. Tai švietimo susitarimas, man atrodo, ir duotų tai, kad tam tikrose srityse jis duotų daug aiškesnes kryptis. Ir mes visi sutariame dėl tam tikrų dalykų, dėl kurių galime sutarti.

Aišku, yra dalykų, dėl kurių mums gali ir nepavykti sutarti. Bet šiuo metu tai, kas yra susitarime, tai yra tai, dėl ko mes visi sutarime ir kaip mes matome tą sistemą, kaip mes matome jos atskiras dalis, kaip mes matome finansavimą, koks yra reikalingas. Tikiu, kad mums pavyks, nes grupė dirbo labai konstruktyviai, tikrai visos politinės, parlamentinės partijos labai konstruktyviai dalyvavo ir teikė savo siūlymus, visus juos aptarėme. Tai bent jau aš taip tikiuosi, kad nebus kažkokių didelių pakeitimų.

– Minėjote, kad dėl kai kurių dalykų gali nepavykti susitarti. Ką turite omenyje, dėl kokių dalykų sunkiausia atrasti konsensusą?

– Šiuo metu tai, kas yra susitarimo dokumente, yra tai, dėl ko mes sutariame. Tai mes ir laikėmės tokio principo, kad diskutuojame siūlymus ir diskutuojame dalykus, kuriuos matome skirtingai, tačiau jeigu nerandame bendros kalbos ir matome, kad mums nepavyks susitarti, tai tiesiog juos padedame į paraštę. Tai viena iš sričių galėtų būti ir mokyklų tinklas, taip pat turbūt privatus valstybinis švietimas. Mes irgi tą klausimą nagrinėjome ir priklausomai nuo politinės jėgos skirtingai turbūt matome tuos dalykus. Šie dalykai yra, dėl kurių mes nesutariame, ir dėl ko nacionaliniame susitarime jų nėra.

– Ne paslaptis, kad rengiant susitarimo dėl švietimo projektą iš opozicijos buvo nemažai skepticizmo: anksčiau iš projekto rengiančios grupės ketino trauktis „valstiečiai“, dabar abejones dėl susitarimo reiškia socialdemokratai. Jūsų vertinimu, ar opozicijos kritika, kad į jų siūlymus ir nuogąstavimus rengiant dokumentą yra nepakankamai atsižvelgiama yra pagrįsta, ar vis tik tai daugiau bandymas politikuoti?

– Turbūt reikėtų paklausti kitų dalyvių, kaip jiems atrodė. Aš buvau moderatoriaus vaidmenyje. Visi pasiūlymai buvo diskutuoti, tai galiu atsakingai pasakyti. Ir visus diskutavome, analizavome, aptarėme, todėl kritika, jog kažkas buvo nediskutuota, manau, nėra visai pagrįsta. Aš manau, kad mes diskutavome viską, kas buvo (siūloma – ELTA), analizavome daug, daug ginčijomės dėl kai kurių dalykų, tai tą rezultatą, kurį turime, visi pasiekėme ir pasitvirtinome.

– Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pateikė pasiūlymus į kuriuos, pasak jos, būtina atsižvelgti dedant parašus ant galutinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto. Tarp politikės pateiktų reikalavimų – ambicingesnis lėšų švietimo sričiai skyrimas, pokyčiai finansuojant privačias ugdymo įstaigas, reikalavimas atsisakyti atrankų priimant moksleivius į mokyklas. Ar į šiuos reikalavimus valdantieji planuoja atsižvelgti?

– Aš tikrai nesprendžiu, ar bus atsižvelgta, ar ne, aš moderuoju procesą, čia jau visos darbo grupės ir kitų politinių jėgų sutarimas. Dėl atrankų, tai ir šiandieną jos yra negalimos į valstybines mokyklas, jeigu jos nėra specializuotos. Mes tiesiog turime įgyvendinti tai, ką esame patys pasitvirtinę. Tokių atrankų negali būti ir aš tam labai pritariu, kad į mūsų valstybines mokyklas tikrai negali būti atrankų, nebent jos yra specializuotos. Tai gali būti technologinės pakraipos, kur reikia tam tikrų gebėjimų ar polinkio tam tikro. Tai šis dalykas tikrai jau šiandien turi būti įgyvendintas ir jeigu kažkur tai vyksta, tai yra labai blogai, tiesiog reikia spręsti klausimą.

O ką jūs minėjote dėl finansavimo, tai finansavimas, manau, yra gana ambicingas. Mes labai ambicingai išskyrėme tikslus vienam mokiniui, kiek turėtų būti skiriama lėšų palyginus su EBPO vidurkiais ir taip pat kiek vienam studentui, kiek turėtų būti mokslui skiriama ir kiek šiandien skiriama, tai yra tikrai, sakyčiau, ambicingas planas. (...)

– Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad stringant susitarimo dėl švietimo projektui Prezidentūra galėtų imtis moderatoriaus vaidmens, žadėjo pagalbą iš Prezidentūros pusės. Tai ar buvo sulaukta kokios nors pagalbos iš Prezidentūros rengiant susitarimo dėl švietimo projektą?

– Taip, Prezidentūros atstovai dalyvavo, labai konstruktyviai teikė siūlymus, dalyvavo diskusijose.

–Galbūt esate paskaičiavę apytikslę sumą, kiek susitarimo dėl švietimo projekte numatytų tikslų įgyvendinimas gali pareikalauti lėšų?

– Jei susitarimas būtų priimtas, jo tikslams įgyvendinti ir didinant lėšų dalį, skiriamą mokiniui, studentui, moksliniams tyrimams, kiekvienais metais kasmet vidutiniškai reikėtų papildomai apie 120 mln. eurų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.