Turi planą, kaip išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos, bet baiminasi juodžiausio scenarijaus

Įsigaliojus Seimo priimtoms įstatymo pataisoms Lietuvos institucijos nelegaliems migrantams galės greičiau pranešti, jog jie mūsų šalyje – nepageidaujami. Bet kaip juos greitai išsiųsti namo?

 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>VSAT nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Paaiškino, kaip galima išprašyti nelegalius migrantus iš Lietuvos: baiminasi juodžiausio scenarijaus.<br>AP/Scanpix nuotr.
E.Gudzinskaitė: „Reikės migrantus įtikinti, kad iš čia kelias į Vakarus neatsivers nei dabar, nei vėliau.“
E.Gudzinskaitė: „Reikės migrantus įtikinti, kad iš čia kelias į Vakarus neatsivers nei dabar, nei vėliau.“
A.Abramavičius: „Daugiausia rūpesčių kyla dėl atvykėlių iš Irako, kurių vien šiemet sulaikyta per 1300.“
A.Abramavičius: „Daugiausia rūpesčių kyla dėl atvykėlių iš Irako, kurių vien šiemet sulaikyta per 1300.“
S.Šedbaras: „Tuomet svetimšaliai, sužvarbę nuo lietuviškos žiemos, patys veržėsi į lėktuvą skristi namo.“
S.Šedbaras: „Tuomet svetimšaliai, sužvarbę nuo lietuviškos žiemos, patys veržėsi į lėktuvą skristi namo.“
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jul 24, 2021, 7:20 AM, atnaujinta Jul 24, 2021, 7:10 PM

– Ar jau aiškiau, kaip bus elgiamasi su tais neteisėtais migrantais, kuriems pagal naująją tvarką bus galima greičiau pranešti, kad atmetamas jų prašymas dėl prieglobsčio? – „Lietuvos rytas“ paklausė Migracijos tarnybos vadovės Evelinos Gudzinskaitės.

– Jie turės būti grąžinti į savo kilmės šalį, nes Baltarusijai, per kurią jie atkeliauja į mūsų šalį, jų grąžinti šiandien nėra galimybių.

Baltarusija, pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus, atsisako sienos pažeidėjus priimti atgal.

– Tačiau turbūt ne ką lengviau bus neteisėtus migrantus sugrąžinti ir į jų kilmės šalis. Juk daugelis jų neturi jokių asmens dokumentų, kita vertus, jų niekas namuose išskėstomis rankomis turbūt ir nelaukia.

– Iš tiesų, šiuo atveju susiduriame su daug problemų, kurios priklauso nuo konkrečios šalies – ar ji linkusi bendradarbiauti, ar norės susigrąžinti savo piliečius.

Kai kurios valstybės labai atvirai deklaruoja, kad jos nėra suinteresuotos jų piliečių grįžimu. Viena jų – Irakas, kuris skelbia priimsiantis tik tuos savo piliečius, kurie patys norės grįžti.

Bet, kiek teko girdėti iš mūsų pasieniečių, irakiečiai namo nesiveržia. Tas noras tai atsiranda, tai dingsta.

Nežinau, nuo ko tai priklauso, – nuo orų ar nuo to, kaip migrantai išsimiega, tačiau vienas kitas apie galimybę grįžti užsimena ir, aišku, su jais laukia didelis darbas.

Mums reikės migrantus įtikinti, kad iš čia jiems kelias į Vakarus neatsivers nei dabar, nei vėliau. Bet tam reikės nemažai pastangų.

– Kas tuomet, jei įtikinti nepavyktų? Kokių daugiau yra galimybių pažeidėjus išsiųsti iš Lietuvos?

– Tartis su tomis šalimis, iš kurių migrantai atvyko.

Bet su kai kuriomis valstybėmis, kurių piliečiai jau yra pas mus, mes iki šiol neturėjome nei kontaktų, nei patirties grąžinant jų piliečius. Be to, grąžinimą apsunkina ir tai, kad tik apie 20 proc. migrantų turi asmens dokumentus.

– Ar įmanoma iš Lietuvos išsiųsti tuos piliečius, kurie neturi dokumentų, slepia savo tapatybę ir nedega noru keliauti namo, kai kelionė į Europą prarijo visas jų santaupas?

– Tai labai sudėtinga, bet nėra neįmanoma.

Daugelis migrantų būna arba sugadinę dokumentus, arba juos pametę, bet mes, padedant ambasadoms ir tų šalių tarnyboms, vis tiek nustatome jų tapatybę.

Jiems išduodami laikini grįžimo dokumentai, bet, aišku, tai ilga procedūra.

Seimo priimtos įstatymo pataisos pagreitina kai kurias procedūras, bet pabėgėlio statuso negavusių asmenų išsiuntimo problemos neišsprendžia.

Tai priklauso nuo kitos valstybės valios ir noro bendradarbiauti.

– Pernai buvo sulaikytas 81 valstybės sieną neteisėtai kirtęs užsienietis. Tik vienam kitam iš jų Lietuvoje buvo suteiktas prieglobstis. O koks likimas tų asmenų, kurie negavo pabėgėlio statuso ir negalėjo likti Lietuvoje? Kaip pavyko juos išsiųsti?

– Pernai per Lietuvą keliavo kitoks kontingentas – sulaikyti neteisėti migrantai neprašydavo prieglobsčio, dauguma keliaudavo kitur.

Negavę prieglobsčio, jie grįžo namo, nes, laimei, buvo tų šalių, kurių institucijos bendradarbiauja, piliečiai.

Be to, ir Baltarusija dar laikėsi taisyklių, kai kurių šalių piliečiai atgal buvo grąžinti laikantis readmisijos sutarčių.

– Skelbiama, kad pernai mūsų šalyje buvo atmesti 266 prašymai suteikti prieglobstį, o 254 atvejais prašymo nagrinėjimas nutrauktas. Kodėl?

– Dažnu atveju prašymų nagrinėjimai nutraukiami, kai prieglobsčio prašytojas dingsta iš Lietuvos.

Tiesiog pabėga. Arba persigalvoja ir prašymą atsiima. Beje, didelė jų dalis į Lietuvą buvo patekę teisėtai – arba turėjo vizą, arba leidimą gyventi.

– Tūkstančiai neteisėtų migrantų Lietuvą buvo užplūdę ir praėjusio šimtmečio pabaigoje. Kai kada Pabradėje glaudėsi po tūkstantį ir netgi daugiau svetimšalių. Kuo dabartinė neteisėtų migrantų krizė iš esmės skiriasi nuo buvusių?

– Tuomet tai nebuvo kitos valstybės organizuojamas migrantų judėjimas, koks vyksta dabar.

Tada savo kelionę per Lietuvą svetimšaliai organizuodavo patys, dabar tuo rūpinasi su kaimynais konfliktuojantis Baltarusijos režimas.

Be to, kiek pamenu, tuomet daug neteisėtų migrantų į kilmės šalis grįžo savo noru ir jos nesudarė tam kliūčių. Su Iraku, kurio piliečiai sudaro didžiausią srautą, dabar yra kiek kitaip.

– Dar yra Kongo Respublika, Kamerūnas, Gvinėja. Ar šios šalys suinteresuotos atgal priimti po Europą besiblaškančius savo piliečius?

– Šiuo atveju labai tikimės „Frontex“ pagalbos, kuris užsiima grąžinimu.

Savo pagalbą taip pat siūlo kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios turi dvišalius susitarimus arba su šiomis šalimis yra užmezgusios kokius nors kontaktus.

– Jei Lietuvai ir jos pagalbininkėms nepavyktų įtikinti Irako ar Afrikos šalių gyventojų išvykti savo noru, kokia tikimybė, jog jie mūsų šalyje gali įstrigti ilgam?

– Tokia tikimybė yra. Aišku, jie neliks Lietuvoje, bet pabėgs į Vokietiją ar kitas Vakarų valstybes. Akivaizdu, kad Lietuvoje sulaikyti neteisėti migrantai keliavo ne pas mus. Mes jiems – tik tranzitinė šalis, bet mes neribotą laiką jų laikinuose sulaikymo centruose laikyti negalėsime.

Po kokių gerų metų ar ilgiau, matant, kad yra išnaudotos visos galimybės, reikės jiems leisti likti Lietuvoje.

Bet leidus likti Lietuvoje bent jau irakiečiai čia tikrai neužsibus ir greičiausiai nelegaliai bandys patekti į Vokietiją.

Tada jie taptų šios šalies galvos skausmu. Tiesa, nesinorėtų, kad Lietuva virstų dar vienais nelegalios migracijos į Europą vartais.

Tuo metu dalis Afganistano ar Afrikos šalių piliečių gali norėti likti. Jiems bet kur kitur geriau nei namuose. Todėl gali būti, kad apie trečdalį dabar sulaikomų migrantų liks mūsų šalyje.

Dėl Irako – problemos

Kad visus nekviestus svetimšalius kažkada pasiseks išprašyti namo, netiki ir „Lietuvos ryto“ kalbintas vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Pareigūnas nemano, kad tai bus greitas procesas. Tiesa, įstatymo pataisos jį gali kiek paspartinti.

Bet ar verta skubinti prašymų nagrinėjimą ir bandyti apeiti teismus, jeigu nežinia, ar pavyks neteisėtus migrantus greitai išsiųsti iš šalies?

Kas bus, kai daugumai jų Lietuvoje vis dėlto nebus suteiktas prieglobstis?

A.Abramavičius pripažino, kad daugiausia rūpesčių kyla dėl atvykėlių iš Irako, kurių jau yra per 1000. Su šia šalimi Lietuva neturi readmisijos sutarties, o su Europos Sąjunga ji faktiškai neveikia.

„Tai nauja kryptis ir didžiausias neteisėtų migrantų šaltinis. Į jį nukreiptos ir visos mūsų, ir Briuselio diplomatinės pastangos.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Irako pareigūnai ir šios šalies ambasados Lenkijoje darbuotojai. Jie aplankys ir savo piliečius, galbūt pasiūlys jiems savo noru grįžti namo“, – vylėsi viceministras.

Bet A.Abramavičius neslėpė, kad Irako pozicija paprasta – jos piliečiai esą laisvi keliauti, kur nori, ir šalis laukia tik tų savo piliečių, kurie pageidauja grįžti. Tokiems esą nekiltų kliūčių gauti laikinus dokumentus – juos išduotų Varšuvoje esanti ambasada.

„Galbūt savo noru jie išvyktų gavę tam tikrą tarptautinių organizacijų paramą – kišenpinigių. Gal juos suviliotų ne tik siūlomas bilietas, bet ir įvardijama reintegracijai skirta 1,5 tūkst. eurų suma. Juk kelionei išleidęs visas santaupas niekas nesiveržia tuščiomis grįžti namo“, – svarstė A.Abramavičius.

Yra ir juodasis scenarijus

O kokie scenarijai svarstomi, jei Lietuvą pasiekę irakiečiai ar kitų tolimų kraštų piliečiai vis dėlto savo noru nelips į lėktuvą? Ar neteisėti migrantai gali būti išskraidinti prievarta?

Irako atveju toks variantas esą vargiai įmanomas, nes ši šalis nesutinka pripažinti Lietuvoje išduodamų laikinų kelionės dokumentų, o be jų keliauti užsieniečiai negalėtų.

„Dalis irakiečių gali įstrigti. Jei tik jie sutiktų grįžti, reikėtų šešių užsakomųjų skrydžių, už kuriuos sumokėti yra įsipareigojęs „Frontex“. Techniškai tai labai paprasta, bet reikia noro.

Daugiau sunkumų gali kilti su kai kuriomis Afrikos šalimis. Dabar turime nemažai migrantų iš šio žemyno, bet ne visos šalys sutinka su priverstine readmisija.

Kaip vyksta priverstinis migrantų grąžinimas?

„Asmeniui, atmetus jo prašymą dėl prieglobsčio, išduodami dokumentai, kad jis turi palikti šalį. Tada, jei yra galimybė, jis įsodinamas į lėktuvą ir grąžinamas į kilmės šalį.

Taip, pavyzdžiui, elgiamasi su neteisėtais migrantais iš Turkijos, Šri Lankos ar Indijos, kurios yra saugios, ir sutartys su šiomis šalimis veikia“, – aiškino viceministras.

Politikas taip pat neatmetė, kad, didėjant neteisėtų migrantų srautui, Lietuva gali būti priversta prieglobstį suteikti daugiau asmenų. Pavyzdžiui, graikai pabėgėlio statusą suteikia apie 40 proc. migrantų. Po kiek laiko vieni lieka, o kiti keliauja kažkur toliau.

A.Abramavičius užsiminė ir apie dar vieną scenarijų, kurio, vis dar tikimasi, pavyks išvengti.

Perkopus 10 tūkst. atvykusių neteisėtų migrantų būtų prašoma kitų ES šalių solidarizuotis ir priimti Lietuvoje sulaikytus užsieniečius.

Tai jau kurį laiką daro Graikija, Italija, Kipras, Malta, į kurias migrantų plūsta ypač gausiai.

Išginė šaltis ir pokyčiai

Panašu, kad Vidaus reikalų ministeriją neteisėtų migrantų krizė užklupo visiškai netikėtai ir nepasiruošusią, nors panašių antplūdžių mūsų šalyje yra buvę ir anksčiau.

Tiesa, šiuo metu ministerijai vadovaujanti konservatorė Agnė Bilotaitė tuomet buvo dar paauglė. Didžiausias nelegalų srautas į Lietuvą plūstelėjo apie 1995 metus, kai dabartinei ministrei buvo 13 metų, ir tęsėsi ne vienus metus.

Anuomet per parą kartais irgi buvo sulaikoma arba iš Lenkijos į Lietuvą grąžinama daugiau nei po 100 asmenų.

Pavyzdžiui, 1998 metų lapkritį Lenkijos pasieniečiai Lietuvai perdavė 113 neteisėtai valstybių sieną kirtusių asmenų iš Vietnamo, Afganistano, Pakistano, Indijos, Somalio, Bangladešo ir Afrikos grupę.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs konservatorius Stasys Šedbaras prisiminė, jog Pabradėje laikinai glausdavosi ir 1000 nelegalų: „Tai buvo vienas didesnių iššūkių atėjus vadovauti ministerijai.“

Kai dabartinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas 1998 metų pavasarį pradėjo vadovauti ministerijai, Lietuva jau buvo radusi būdą, kaip atsikratyti svetimšalių.

Sulaukusi tarptautinių institucijų finansinės paramos Lietuva 1997 metų pabaigoje neteisėtus migrantus užsakomaisiais lėktuvais pradėjo skraidinti į jų kilmės šalis.

„Tačiau tuomet svetimšaliai, sužvarbę nuo lietuviškos žiemos ir supratę, jog Lietuva gali būti galutinė jų kelionės į Europą stotelė, patys veržėsi į lėktuvą.

Tada pavyko pasiųsti labai aiškų signalą, kad per Lietuvą nesidrieks jų tranzito į Europą kelias. Jei pavyko tada, gal pavyks ir dabar“, – kalbėjo S.Šedbaras.

Įvedė tvarką pasienyje

Anot buvusio vidaus reikalų ministro, sustabdyti migrantų srautą padėjo ir pokyčiai tuometinėje pasienio tarnyboje, kuriai buvo paskirtas vadovauti Algimantas Songaila.

Iš tiesų tada būta pranešimų, kad nelegalių migrantų gabenimo schemose dalyvauja ne tik privatūs tarpininkai, bet ir mūsų šalies pareigūnai.

Neretu atveju būtent jie nelegalams padėdavo nuo sienos su Baltarusija nusigauti iki Lenkijos.

„Tada klestėjo ir paprasta, ir žmonių kontrabanda. Kad ir kaip vertintume A.Songailą, jam tada pradėjus žiaurias akcijas, pavyko sutraukyti tas gijas, o pajutę grėsmę sustojo ir nelegalai“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Šedbaras.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.