Pasidalijo savo patirtimi iš migrantų stovyklavietės: dėl ko kilo nepasitenkinimas maistu ir vandeniu?

Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais – dalis jų nusprendė jiems ištiesti pagalbos ranką, pamaitinti, atnešti švaraus vandens.

Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Nelegaliai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais gyventojais.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 30, 2021, 11:16 AM, atnaujinta Aug 3, 2021, 12:39 PM

„Raudonojo kryžiaus“ savanoris Lukas Rutkauskas „Žinių radijo“ laidoje pasidalijo savo patirtimi Kapčiamiesčio pabėgėlių stovykloje ir plačiau papasakojo apie žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusius atvejus dėl migrantų atsisakomo maisto, vandens iš krano.

Kartojasi tas pats klausimas

Beveik kiekvieną dieną migrantų stovyklavietėse apsilankantis „Raudonojo kryžiaus“ savanoris Lukas Rutkauskas prie savanorių gretų prisijungė nuo pačių pirmųjų dienų – kai išgirdo, kad Kapčiamiestyje kuriama pabėgėlių stovykla.

„Neplanavau savanoriauti. Kai išgirdau apie tai, pagalvojau apie daugybę sumišusių žmonių, atsidūrusių ne savo žemėje, kuriuos čia galimai pasitiks su tokiu pačiu sumišimu. Nusprendžiau, kad noriu pradžiuginti juos, nupirkti dėžę vaisių ir ją nuvežti, kaip gražų gestą parodyti, kad jūs ir čia galbūt esate laukiami ir ne visi jūsų bijo“, – pasakojo L.Rutkauskas.

„Raudonojo kryžiaus“ savanoris kalbėjo, kad dauguma migrantų – musulmonai, atvykę iš Irako, Irano. L.Rutkauskas neslepia, kad sulaikytų migrantų veiduose – daug nežinomybės, įtampos.

„Tų dalykų jie nebegali slėpti. Ir jie yra, lengvai pasakius, sumišę. Kaip bebūtų, jie taip pat moka linksmintis – jie dainuoja, šoka. Taip linksmindamiesi ir kitus linksmina. Kartais tai tęsiasi iki išnaktų.

Buvau, visų pirma, sužavėtas, kad jie tai daro blaivūs – vienas tiesiog pradeda trypti koja, ploja į kelius, prisijungia kitas, ploja, trečias švilpia, ketvirtas dainuoja, ir taip visi žmonės įsitraukia. Tenka stebėti gražų socialumo pavyzdį, kaip galima artimai, šiltai būti kartu. Jie tarpusavyje taip pat yra nepažįstami“, – patirtimi dalijosi L.Rutkauskas.

Anot jo, sulaikyti migrantai šiuo metu neturi nei mobiliųjų telefonų, nei interneto, tačiau yra suorganizuotos kortelės, kurių numeriai užregistruoti policijoje – taip migrantams sudaromos galimybės kelioms minutėms paskambinti artimiesiems.

„Pirmas dalykas, ko jie klausia, kai ateinu – ar turiu informacijos. „Lukai, kas toliau? Kas bus? Kas mums gresia?“ Tie žmonės vis tiek yra baimėje, jų didžiausias nuogąstavimas yra, kad jie bus deportuoti atgal į savo šalis.

Kai kuriems tai bus sugrįžimas į skurdą, tačiau kiti sugrįš į persekiojimus, dar kiti – į nuteisinimą, visuomenės pasmerkimą, kaip išdavikų“, – įvardijo jis.

Nuskambėję incidentai

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta informacijos apie tai, kad sulaikyti nelegalūs migrantai reiškia nepasitenkinimą apgyvendinimo sąlygomis, maistu, vandeniu.

L.Rutkauskas papasakojo, kad tam tikrų nesusipratimų dėl tiekiamo maisto būta.

„Maistas, kaip ir žmonės, yra įvairus, ir skonis visų yra įvairus. Pradžioje, kai buvo tiekiamas maitinimas, buvo sumišimų – žmonės, pavyzdžiui, keistai žiūrėjo į avižinę košę. Ne dėl to, kad ji baisiai neskani, bet todėl, kad jie gyvenime nieko panašaus nėra matę. Ir iš pažiūros, tai iš tiesų galbūt nėra patrauklus patiekalas.

Kelios merginos apsivėmė ją suvalgiusios – turbūt skrandis atsisakė. Ir likusi dalis žmonių tiesiog bijojo valgyti avižinę kožę. Todėl buvo blokas visoms košėms, kurias tiekė. Bet vos tik atsiranda tokie neramumai, sumišimai, stengiamės tą situaciją išspręsti, domimės jų poreikiais. Jeigu prašo įtraukti ryžius, tai įtraukiame ryžius“, – pasakojo L.Rutkauskas.

Jo teigimu, nesklandumų dėl vandens iš krano taip pat buvo.

„Pirmą dieną, kai nuvykau į stovyklą, buvo iškeltas vandens klausimas. Klausiau, kodėl netinka šitas vanduo. Atsakė, kad jo neįmanoma gerti, jis nuodingas.

Galvojau, kad tai psichologinis barjeras, nes jų šalyse yra neįprasta ir nesaugu gerti tekamąjį vandenį, todėl jie geria vandenį buteliuose. Todėl aš pats su jais nuėjau į tualetą ir įsipyliau stiklinę vandens, išgėriau, ir jis iš tiesų turi tokį labai nemalonų sieros kvapą ir skonį, tokį dvokiantį kiaušiniais.

Vandenį pirkome iš parduotuvių, už jų pačių pinigus, iš jų santaupų. Nes visgi žmonės bėga iš savo šalių realiai su viskuo, ką turi. Pirkdavome vandenį, kol aprūpinome juos visus buteliais“, – sakė savanoris.

L.Rutkauskas pasakojo vykdęs ir savotiškas vandens tiekimo „akcijas“.

„Ėjau per miestelį ir ieškojau geranorių žmonių, kurie leistų prisipildyti vandens pas juos. Džiugi žinia ta, kad tokių žmonių yra. Dabar bendradarbiaujame su vienu dieduku, kuris gyvena šalia stovyklos, kuris rodo atjautą ir gailestį tiems žmonėms, kurie leidžia dienas nežinioje ir baimėje. Jis sutiko ir su visa gimine padėjo pripildyti tuos butelius ir jiems nešioti. Tą kartais ir darome“, – kalbėjo L.Rutkauskas.

Tuo metu vertindamas sulaikytųjų migrantų išsilavinimą L.Rutkauskas svarstė, kad jis – labai įvairus, kaip ir, pavyzdžiui, į Norvegiją emigravusių lietuvių.

„Kaip bebūtų, tie žmonės ieško geresnio gyvenimo. Jei tai reiškia dirbti, manau, jie pasiruošę dirbti.

Yra grupelė jaunuolių, jie vis klausia, kada iš čia ištrūks. Sako, kad „Mes norime dirbti, mokytis, mūsų pinigai eina į pabaigą – norime užsidirbti.“ Intencijų yra įvairių, ir jų visų nuspėti negaliu“, – kalbėjo L.Rutkauskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.