Kaip gyveno Lietuva per savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

„Lietuvos rytas“ apžvelgia svarbiausius savaitės įvykius visoje Lietuvoje.

Šeštadienį vyksta tradicinis Kartenos festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“. 
Šeštadienį vyksta tradicinis Kartenos festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“. 
Pastauninko parko tvenkinyje bus įrengtas plaukiojantis fontanas. 
Pastauninko parko tvenkinyje bus įrengtas plaukiojantis fontanas. 
Praeivių dėmesį jau spėjo patraukti Tilžės gatvėje ant gamybinio pastato stogo įkurdinti ryškiaspalviai aviliai.
Praeivių dėmesį jau spėjo patraukti Tilžės gatvėje ant gamybinio pastato stogo įkurdinti ryškiaspalviai aviliai.
Varėnos rajono kaime gyvenanti Ieva Pekarskienė atšventė 100 metų jubiliejų. 
Varėnos rajono kaime gyvenanti Ieva Pekarskienė atšventė 100 metų jubiliejų. 
46-ojo miesto gimtadienio išvakarėse mados istorikas iš Maskvos Aleksandras Vasiljevas kultūros centre atidarė parodą „1960-ieji.
46-ojo miesto gimtadienio išvakarėse mados istorikas iš Maskvos Aleksandras Vasiljevas kultūros centre atidarė parodą „1960-ieji.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jul 31, 2021, 3:07 PM, atnaujinta Jul 31, 2021, 3:07 PM

Klaipėda

Žardės tvenkinyje pietinėje Klaipėdos dalyje įkurdinta dirbtinė sala. Ji ne tik puoš aplinką, bet ir bus jauki paukščių ir vabzdžių buveinė.

Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslinis eksperimentas. Projektas įgyvendinamas kartu su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.

Pirmosios dvi dirbtinės salos atsirado Kuršių nerijoje: viena Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, kita šalia Kuršių marių kranto.

Pernai dar viena sala ėmė plūduriuoti Jono kalnelio tvenkinyje, liepos pradžioje dar viena sumontuota Šiaulių Talšos ežere.

Tokiais projektais siekiama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Dirbtinės salos, montuojamos iš ekologiškų medžiagų, gerina vandens kokybę, mažina krantų eroziją, miestuose sukuriamos natūralios buveinės gyvūnijai.

Klaipėdos universitete baigėsi dviejų savaičių studijos užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų pedagogams.

Baigimo pažymėjimai gyvai buvo įteikti penkiems absolventams. Dar 12 šventinę ceremoniją stebėjo virtualiai – jie ir studijavo nuotoliniu būdu.

Kursuose dalyvavo mokytojai iš JAV, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos, Ukrainos, Izraelio ir kitų pasaulio šalių.

Per mokymus semtasi didaktikos, ugdymo psichologijos žinių, aptarti teoriniai ir praktiniai lietuvių kalbos mokymo užduočių parengimo aspektai, naujausi kalbos mokymo metodai. Savo žinias perteikė 15 dėstytojų.

Šiuo metu pasaulyje veikia maždaug 200 lituanistinių mokyklų, jose dirba per 800 mokytojų.

Kartena

Šeštadienį vyksta tradicinis Kartenos festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“. Šiemet jis skiriamas archeologės istorikės M.Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms.

Žmonės kviečiami dalyvauti septynių piliakalnių Salantų regioniniame parke pėsčiųjų žygyje, išgirsti šių apylinkių istorijas.

Vėliau numatytas atkuriamosios istorijos klubo „Vilkatlakai“ pasirodymas, vyks koncertai, veiks prekybos ir amatų kiemelis.

Tradiciškai sutemus skambant gyvai muzikai Kartenos piliakalnį nušvies ugnies paveikslas, kurį sukūrė kauniečiai Jurgita ir Tadas Žebrauskai.

Kretinga

Pastauninko parko tvenkinyje bus įrengtas plaukiojantis fontanas. To pageidavo Kretingos rajono gyventojai, savivaldybės pakviesti teikti pasiūlymus, skirtus gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti.

Šis pasiūlymas buvo tarp geriausių iš mažosios apimties projektų – jiems skiriama iki 20 tūkst. eurų.

Iš didelės apimties projektų šiais metais bus pradėti pramogų salos prie M.Valančiaus viešosios bibliotekos įrengimo darbai.

Šiauliai

Praeivių dėmesį jau spėjo patraukti Tilžės gatvėje ant gamybinio pastato stogo įkurdinti ryškiaspalviai aviliai.

Imtis šios iniciatyvos bitininką mėgėją, bendrovės Neaustinių medžiagų fabriko generalinį direktorių Stanislovą Grušą paskatino straipsnis apie miesto bitininkystę.

Tokia bitininkystė populiari Londone, Paryžiuje, Varšuvoje. Komercinės naudos iš to verslininkas nesiekia – tai tik maloni veikla.

Įkurti ir prižiūrėti miesto bityną S.Grušui padeda šiaulietis Jurgis Damkus, turintis avilių Šiaulių rajone.

Kol kas ant pramoninio pastato stogo įkurtame bityne tėra penki aviliai. Jie nudažyti ryškiomis spalvomis, kurios traukia bites.

Kupiškis

Antradienį pavakare stichinis lietus registruotas šio miesto automatinėje meteorologijos stotyje – per valandą į kvadratinį metrą iškrito 38 litrai vandens.

Stichinis lietus prasidėjo 16 val. 20 min. ir tęsėsi iki 22 val. 10 min.

Radviliškis

Mieste vyko jau dvyliktą kartą rengiamas kojinių mezgimo čempionatas. Jis yra vienintelis toks renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Kojinių porai numegzti čempionato dalyviams buvo skirtos trys valandos.

Nugalėtoja tapo šiaulietė Jelena Pliuskevič. Jai buvo įteiktas ilgametės šio renginio rėmėjos bendrovės „Venta Lt“ prizas – supamasis krėslas.

Kiekvienas dalyvis turėjo atsivežti savo megztų kojinių, o vieną porą paaukoti akcijos „Užmirštam senoliui“ rengėjams.

Kol čempionato dalyviai rungėsi, žiūrovai galėjo apžiūrėti mezgėjų atsivežtų kojinių parodą ir nusipirkti patikusias.

Panykiai

Srutų šulinyje – trys negyvi vyrai. Tokį vaizdą išvydo Šakių rajono ugniagesiai gelbėtojai, pirmadienį atvykę į šiame kaime esančios fermos teritoriją. Tragiška lemtis ištiko 24, 45 ir 56 metų vyrus.

Šie žemės ūkio bendrovės „Kubiliai“ darbininkai šulinyje turėjo remontuoti siurblį, kuriuo iš tvarto į rezervuarą siurbiamos srutos. Šešių metrų gylio šulinyje buvo maždaug pusmetris dumblo, susimaišiusio su srutomis, kurių pribėgo, kai sugedo siurblys.

Į nelaimės vietą iškviesti medikai iš šulinio ištrauktiems vyrams padėti nebegalėjo. Manoma, kad vyrai mirtinai apsinuodijo metano dujomis.

Perloja

Varėnos rajono kaime gyvenanti Ieva Pekarskienė atšventė 100 metų jubiliejų. Šešių vaikų šeimoje augusi, anksti tėvo netekusi I.Pekarskienė į Perloją atitekėjo iš etnografinio Žiūrų kaimo. Senolė puikiai prisimena prieškariu, Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu patirtus sunkumus, nelengvą darbą kolūkyje. Kaip tikra dzūkė ji labai mėgo uogauti, grybauti, visai giminei primegzdavo raštuotų kojinių.

Šimtametė, nors gyveno ūkiškai, rasdavo laiko paskaityti, iki šiol ji laikraštį skaito be akinių. Visada geros nuotaikos jubiliatė teigė, kad 100 metų sulaukė, nes ją užgrūdino sunkus darbas.

Visaginas

46-ojo miesto gimtadienio išvakarėse mados istorikas iš Maskvos Aleksandras Vasiljevas kultūros centre atidarė parodą „1960-ieji. Nuo Žemės iki kosmoso“, į kurią suplūdo šimtai visaginiečių. Lankytojai turėjo registruotis iš anksto, tačiau visi norintieji dėl didžiulio susidomėjimo netilpo, teko stabdyti registraciją.

Anksčiau ši paroda buvo demonstruojama Maskvoje, Sidnėjuje, Baku, Stambule, Sankt Peterburge. Parodą visaginiečiams pristatė, apie pasaulinio lygio dizainerių kurtus drabužius pasakojo pats A.Vasiljevas, dažnai besilankantis Lietuvoje.

Alytaus rajonas

Moksleivių vasaros stovykloje – dar negirdėtas įvykis: kūdikį pagimdė 13 metų kaunietė. Apie jos nėštumą esą nežinojo net artimieji. Retas atvejis sudomino ir teisėsaugą. Prasidėjus sąrėmiams į gydymo įstaigą paauglės nuvežti nespėta – kūdikis gimė stovykloje. Po to nepilnametė su kūdikiu buvo skubiai pristatyti į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę.

Vaikas gimė išnešiotas, komplikacijų neįvyko. Ligoninės personalui susidarė įspūdis, kad mergina ne iš karto suvokė, kas atsitiko. Psichologui pasiteiravus, kaip jai pavyko nuslėpti nėštumą net nuo savo šeimos narių, 13-metė iš pradžių sakė, jog pasisukdavo tai šonu, tai nugara – taip, kad artimieji nieko nepastebėtų.

Tiesa, šiek tiek vėliau vaiko teisių specialistams paauglė tikino ir pati nežinojusi apie savo nėštumą.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, paauglės nurodytas vaiko tėvas yra pilnametis. Jis esą taip pat nežinojo, kad mergina ėmė lauktis kūdikio, o neseniai ir pagimdė. Tėvystei nustatyti šiuo metu yra atliekamas DNR tyrimas.

Druskininkai

Kurorto gidų pasiūlymu Gydyklų parke buvo atnaujinta lentelė, primenanti 1958-ųjų potvynį. Tų metų pavasarį patvinęs Nemunas buvo apsėmęs ne tik parko teritoriją, bet ir pastatus. Tąsyk vandens lygį pagaliuku pažymėjo gydytoja Albina Dalibogaitė, priplaukusi valtele. Vėliau ant medžio 10 metrų aukštyje – iki tiek buvo pakilęs vanduo – buvo pritvirtinta lentelė. Druskininkų miesto muziejuje saugomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti apsemto parko vaizdai.

Kurorto savivaldybė nupirko du pirmuosius elektra varomus autobusus. Planuojama, kad po kiek laiko visas viešasis transportas mieste bus ekologiškas. Šiuo metu savivaldybė vykdo dar 7 autobusų pirkimo procedūras. 85 proc. projekto vertės finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitą dalį sumoka vežimo paslaugą Druskininkų savivaldybės teritorijoje teikianti įmonė.

Anykščiai

Mieste penkioliktą kartą vyko floristinių kilimų konkursas. Dėl pandemijos savo išmonę jame demonstravo šiek tiek mažiau dalyvių (13) nei ankstesniais metais. Bendruomenių atstovai iš Anykščių, Telšių, Joniškio, Panevėžio, Vilniaus rajonų kilimus kūrė Vyskupo skvere, šalia Šv.Mato bažnyčios.

Gražiausiais darbais buvo pripažinti Mitkaičių kaimo bendruomenės (Telšių r.) „Gamtos virsmas“ (nuotr.), Anykščių socialinės globos namų komandos „Sagė vasarai“ ir Viešintų bendruomenės (Anykščių r.) „Žolynėlių sutartinė“.

Kauno rajonas

Rajono gyventojų skaičiui perkopus 103 tūkstančius planuojama plėsti darželinukų vietas – iš viso darželius šiais metais papildomai lankys 780 vaikų. Garliavos apylinkėse, Jonučiuose, iškilusiame beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įsikurs 12 darželinukų grupių.

Noreiškiškių gyvenvietėje atsiras 10 naujų grupių, jos veiks ir Domeikavoje, Užliedžiuose, Lapėse, Samyluose.

Rekonstravus Kačerginės miestelio mokyklą šalia jos duris atvers sporto salė, biblioteka, laisvalaikio erdvės. Taip pat šiuo metu renovuojama Zapyškio pagrindinė mokykla.

Šventoji

Palangos komunalininkai Šventosios paplūdimį vadavo nuo grundalų gaišenų. Negyvas žuvis bangos paskleidė pusės kilometro ruože. Tvyrant kaitrai gaišenos ėmė skleisti stiprų dvoką, todėl Palangos komunalinio ūkio darbininkai skubiai ėmėsi darbų.

Dvi dienas grundalus paplūdimyje rinko dešimties žmonių brigada. Tokį šių invazinės rūšies žuvų kritimą lemia tai, kad staiga atvėsus vandeniui jūros priedugnio sluoksnyje sumažėja ištirpusio deguonies koncentracija, o po neršto grundalai yra mažiau atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: I. Šimonytės komentarai po susitikimo su Lenkijos premjeru