G.Nausėda teigė, kad krašto apsaugos ministras pristatė statuto pakeitimus, kuriuos, kaip tikimasi, Seimas priims kitą savaitę neeilinės sesijos metu.
„Tai yra reikalinga įgalinant karius padėti stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Prieš kurį laiką diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti. Šiandien atsakome į šį klausimą konkrečių įstatymų pakeitimais ir darome tai ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas pranešė, kad siūlomi įstatymo pakeitimai sutampa su tais įgaliojimais ir tomis karių teisėmis, kurios suteikiamos ir nepaprastosios padėties metu.
„Įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimus, tikrinti asmenų dokumentus, padaryti jų asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą“, – įvardijo ministras.
Be to, esant poreikiui, pasienio ruože kariai galėtų apžiūrėti įtartinas transporto priemones.
„Taip pat galėtų naudoti specialiąsias priemones – neletalinę ginkluotę, kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – įvardijo ministras.
Šios teisės suteikiamos kariams, kai yra paskelbta ekstremali situacija, įvykio mastas sparčiai didėja ir iškyla tam tikros grėsmės. Taip pat, kai yra gautas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotas rašytinis prašymas (šiuo metu šią funkciją atlieka vidaus reikalų ministrė), arba sprendimas yra suderintas su prezidentu – ginkluotųjų pajėgų vadu.
Numatoma trukmė – ne ilgiau, kaip trys mėnesiai, tačiau egzistuoja galimybė šį terminą pratęsti.
Tuo metu tikslių skaičių karių, kurie pasieniečiams padeda spręsti migrantų krizę, A.Anušauksas neįvardija.
„Dėl karių pasitelkimo skaičiaus, aš apie tai nekalbu. Skaičius yra pakankamai didelis. Jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja, talkindami sienos apsaugai“, – teigė ministras.
Jis teigė besitikintis, kad galimų provokacijų pavyks išvengti, Rusijai ir Baltarusijai ruošiantis pradėti didelio masto karines pratybas „Zapad“.
„Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų. Prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės išsidėstytų papildomi pajėgumai – aš nematau. Ginkluotų provokacijų tikimės išvengti“, – aiškino A. Anušauskas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad „kariuomenė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“.
V.Rupšys: tai nekeičia šaunamojo ginklo panaudojimo taisyklių
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjo, kad šiomis įstatymo pataisomis kariai įgauna papildomus įgaliojimus, kuriuos turi ir pareigūnai, atliekantys sienos apsaugos funkcijas. Norint efektyviai pagelbėti pasieniečiams, V.Rupšio teigimu, šios pataisos yra būtinos.
Tačiau, kaip pabrėžia kariuomenės vadas, šios pataisos nesusijusios su šaunamųjų ginklų panaudojimo taisyklėmis. Jeigu iš Baltarusijos pusės prasidėtų tam tikros provokacijos, įsigaliotų kitas režimas.
„Jeigu kalbėtume apie šiandien diskutuojamas įstatymo pataisas, tai nekeičia šaunamojo, letalinio ginklo panaudojimo taisyklių – jos išlieka tos pačios: ekstremaliosios situacijos atveju naudojama arba savisaugai, arba ginamam asmeniui apginti.
Jei šios pataisos bus pataisos priimtos, kariai gaus įgaliojimus naudoti spec. priemones, bet ne šaunamąjį ginklą. Tačiau jeigu Baltarusijos pusė panaudotų provokacijas arba šaunamąjį ginklą, tai yra specifiniai atvejai. Jei tai būtų LR sienos pažeidimas ir ginklo panaudojimas, tai būtų pereinama į kitą režimą, numatytą mūsų teisės aktuose – karinės teritorijos paskelbimas ar kiti teisiniai režimai gali būti pakeisti“, – įvardijo V.Rupšys.
