„Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos respublikoje, yra atsakinga Baltarusijos respublikos valdžia“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.
Pasak jos, puikiai žinomos ir kitos panašios istorijos, kurios jau buvo ne kartą naudotos propagandiniuose karuose.
„Žinome istoriją apie „nukryžiuotą“ berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus.
Tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau. <...> Noriu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai vykdydami savo pareigas laikosi savo ir mūsų, kaip valstybės, tarptautinių įsipareigojimų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu trečiadienį pristatė, kaip toliau atrodys neteisėtai sieną kirtusių migrantų sveikatos priežiūra.
„Bus kuriamos mobilios komandos, jas sudarys šeimos gydytojas ir slaugytojas.
Tokios mobilios komandos vyks pas migrantus į jų gyvenamąją vietą pagal nustatytą grafiką, ir tokiu būdu mes nuimsime krūvį nuo greitosios medicinos pagalbos, kuri dalyvaus visuose procesuose lygiai taip pat, kaip ir dalyvaja kasdieniniame mūsų gyvenime. Jie bus pasitelkiami tais atvejais, kai jau iš tikrųjų reikia jų pagalbos“, – aiškino A.Dulkys.
Pranešė apie Baltarusijos pasienyje mirusį irakietį
Trečiadienį pranešta, jog Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės apylinkėse mirė Irako pilietis. Lietuvos pasieniečiai sako negavę informacijos iš Baltarusijos pareigūnų apie šį įvykį ir teigia sužinoję apie tai iš žiniasklaidos.
„Sunkios būklės neslaviškos išvaizdos vyriškį aptiko baltarusių pasieniečiai“, – pareiškė Komiteto atstovas Antonas Byčkouskis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu sakė, kad šis Baltarusijos institucijų pranešimas yra dezinformacija.
„Tai galime komentuoti kaip aiškia dezinformaciją. Prieš Lietuvą yra vykdoma hibridinė ataka ir tokios dezinformacijos skleidimas yra to pavyzdžiai“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo ministrė.
„Tai yra nesąmonė, brolių Grimų pasakos“, – pridūrė ji.
Tvora pasienyje su Baltarusija bent kol kas bus statoma iš skolintų lėšų
Premjerė teigė, kad tvora pasienyje su Baltarusija bent kol kas bus statoma iš skolintų lėšų, o ar tam bus galima pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) finansavimą – atviras klausimas.
„Kalbant apie lėšas, šiuo metu tai bus lėšos, kurios bus skiriamos ir valstybės biudžeto lėšų, turint minty, kad valstybės biudžeto balansas yra neigiamas, t. y. biudžetas yra deficitinis, tai reikš tiesiog skolintas lėšas“, – sakė I.Šimonytė.
„Ar galėsim tikėtis, nes apeliuoti tikrai galėsim, bet ar galėsim aplikuoti į ES finansinę paramą – kol kas dar tas klausimas išlieka atviras. Manau, kad tą klausimą kelsime ne tik mes, bet ir kitos ES sieną saugančios valstybės, nes rizika, su kuria mes susiduriame, nėra kažkaip specifiškai lietuviška, ji gali susiklostyti ir kituose pasieniuose“, – pažymėjo premjerė.
Ji informavo, kad penktadienį Vyriausybė ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti reikiamus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę neeilinės sesijos metu bus teikiami Seimui. Pasak I.Šimonytės, jie gali būti susiję su išmiškinimo, statybų klausimais, o ekstremali situacija ir taip jau leidžia paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras.
„Seimui tai pat bus pateiktas dar vienas paketas projektų, jie bus susiję su fizinio užtvaro, kitaip sakant, tvoros ar sienos statymu ES ir Baltarusijos pasienyje, bus reikalingos tam tikros išlygos šitam projektui ir šito projekto svarbos pripažinimo Seime, kad procesas judėtų sparčiau“, – sakė premjerė.
Ji sakė, kad tvoros statyboms ketinama pasitelkti valstybės kontroliuojamas įmones, kurios „galėtų užtikrinti sklandų proceso įgyvendinimą vadybiniu požiūriu ir taip pat skaidrų įgyvendinimą“.
Pasak I.Šimonytės, galėtų būti pasitelktos energetikos sektoriaus įmonės, kurios turi patirties įgyvendinant didelius infrastruktūrinius projektus.
Vyriausybė pritarė projektams dėl didesnių įgaliojimų kariams
Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams.
Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.
Pataisos leistų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkti karinius vienetus.
Tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo.
Kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų neklausančius asmenis, taip pat jei jie įtariami nusikalstamomis veikomis ar kitais pažeidimais.
Kariai taip pat galėtų atlikti asmenų apžiūrą, tikrinti dokumentus, stabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, asmenis ir bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Susiję straipsniai
Tokios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau šis laikotarpis galėtų būti pratęstas.
Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto per Baltarusiją Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Iš viso šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.