Tai – vienas iš pirmųjų Lietuvoje sulaikytų migrantų bandymų komunikuoti savo pusę. Kaip pastebi „Žinių radijo“ pašnekovai, dar daugiau bandymų turėtume pamatyti ateityje, ypač po Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimo migrantus grąžinti į Baltarusiją.
Žurnalistai Skirmantas Malinauskas ir Vidmantas Balkūnas laidos metu aptarė, kokių migrantų veiksmų po šio sprendimo galime tikėtis, kas užsieniečiams padeda komunikuoti ir ko galime pasimokyti iš 2015 metų migrantų krizės Europoje.
Kas laukia toliau?
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
Žurnalistas Skirmantas Malinauskas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad tai – jau veikia, o šį sprendimą buvo galima priimti anksčiau.
„Ši naktis, nežinau, ar tai yra tendencija, bet jei galime kalbėti, kad keliasdešimt nelegalų buvo grąžinta, ir jeigu mes tai stiprintume, būtų daugiau pareigūnų, labai didelė tikimybė, kad mes stipriai sumažintume srautą“, – įvertino S.Malinauskas.
Tuo metu fotografas Vidmantas Balkūnas teigė, kad džiaugtis dar ne laikas, tačiau sveikina ryžtingą sprendimą.
„Nepulčiau taip džiaugtis, kad dabar problema išsisprendė. Manau, kad reikėtų galvoti į priekį – mes pasakome, kad nelegaliai per sieną negalite kirsti, bet galite kirsti per postus.
Dabar klausimas, ar nebus taip, kad ryt, poryt prie kurių nors postų susikaups 100, 200 ar 500 migrantų, ir jie tiesiog plūstels, jėga įsiverš į šalį per tą postą, neapsikentę, kad jų prašymai yra nenagrinėjami arba jie nepriimami“, – svarstė V.Balkūnas.
Savo ruožtu S.Malinauskas teigė, kad norint išvengti tokio scenarijaus tiesiog reikia laiku priimti sprendimus.
„Jei kalbame apie tai, kad šie žmonės pradės kauptis prie sienos perėjimo, reiškia, mes turime stiprinti pačius punktus, ten turi būti daug pareigūnų, jie turi būti tinkamai paruošti.
Negali būti tokio plano, kad kažkas galėtų jėga veržtis per tuos punktus – tai jau strateginis pajėgų valdymas, kaip mes tai užtikrinsime“, – kalbėjo žurnalistas.
V.Balkūno teigimu, problema – nelegalių migrantų problema šiuo VRM sprendimu – neišspręsta, tačiau sumažinta. Lieka klausimas, ar nebus kitos problemos, kokia bus Baltarusijos reakcija.
„Daug šalių, kurios bandydavo laikytis priėmimo politikos, anksčiau ar vėliau prieina prie atgrasymo politikos. Skirtumas tik tas, kad tose šalyse tada jau būna dešimtys ar šimtai tūkstančių migrantų. Manau, kad Lietuva labai laiku priėmė šį sprendimą. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – kalbėjo fotografas.
Po sprendimo – pirmosios migrantų reakcijos
Skelbiama, kad antradienio naktį Lietuvos pareigūnai sulaikė ir grąžino keliasdešimt nelegaliai sieną kirtusių migrantų.
V.Balkūnas teigė, kad migrantų grupėse jau pasirodė pirmieji nedrąsūs pranešimai apie šiuos pasieniečių veiksmus, tačiau jokios vizualinės medžiagos apie apgręžimą internete dar nėra patalpinta. Fotografas svarstė, kad migrantai šį Lietuvos sprendimą bandys išnaudoti savo tikslams.
„Turėtų būti nufilmuojama, kaip jie yra apgręžiami, kaip mūsų pasieniečiai, kariškiai elgiasi – tikėtina, kad tai bus bandoma išnaudoti savo tikslams pasiekti.
Kitas dalykas, kad dalis jų mėgsta išnaudoti vaikus, moteris, klyksmus, riksmus – tai yra jų emocinis ginklas. Nenustebkime, jei pasirodys vaizdo įrašai, kuriuose klykiančios ir rėkiančios moterys laiko savo vaikus, o juos pasieniečiai varo per sieną“, – perspėjo fotografas.
Tuo metu S.Malinauskas tokius būsimus vaizdus vertina kaip privalumą.
„Tai matau kaip didelį pliusą, o ne kaip problemą. To mes siekiame – aiškiai parodyti, kad Lietuva nėra ta valstybė, kuri priims išskėstomis rankomis“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Lengva manipuliuoti
V.Balkūnas, pasakodamas apie sulaikytų migrantų komunikaciją Graikijoje 2016 metais, kalbėjo, kad tuo metu reikšmingai įsitraukusios buvo nevyriausybinės organizacijos (NVO) – migrantams padėdavo su plakatais, akcijomis, minėjimais.
„Stovyklose esančius migrantus aptarnaudavo, prižiūrėdavo NVO darbuotojai. Dauguma jų būdavo kategoriškai, radikaliai nusiteikę palaikyti migrantus, neatsižvelgiant į kitus aspektus.
Jie, mano matymu, padėdavo organizuoti akcijas, surašydavo plakatus, padėdavo jiems suvokti, ko reikia žiniasklaidai, ir paskui migrantai patys tai darydavo“, – prisiminė V.Balkūnas.
Fotografas kalbėjo, kad migrantų galimybės pasiekti žiniasklaidą nėra savaime blogas dalykas, tačiau pažymi, kad jų tikslas dažniausiai būna vienas – kad sienos būtų atidarytos ir būtų galima išvykti į Vokietiją, Prancūziją.
„Tai, ką aš mačiau Lesbo salos pakrantėje, Makedonijos pasienyje, Sicilijoje ir kitų šalių migrantų stovyklose, tai tikrai dalis nevyriausybininkų nelabai aiškiai suvokia situaciją, mato tik vieną pusę. Juos buvo pakankamai lengva suklaidinti, manipuliuoti.
Ir tai nėra nuostabu. Pats esu save pagavęs, kai fotografavau Turkijoje, Izmire gatvėje esančius migrantus. Pirmą atvykimo dieną peržiūrėjęs nuotraukas supratau, kad 90 proc. mano nuotraukų yra užfiksuoti vaikai, gulintys ant kartono gabalų gatvėje. Kai tuo tarpu jų ten buvo vos 5 proc.“, – kalbėjo fotografas.
Tiesa, V.Balkūnas šioje situacijoje pastebi ir daug taikomų stereotipų. „Jeigu bėga per sieną nuo karo, tai negali turėti brangaus telefono. Arba jeigu jau moteris – tai tikrai pabėgėlė, jei vyras – tai teroristas“, – klaidingus įsitikinimus įvardijo jis.
Kokias klaidas migrantų krizių metu daro politikai?
Klaida V.Balkūnas įvardija Vokietijos komunikaciją 2015 metais, kada buvo pasakyta, kad šalis priims visus migrantus.
„Nuėjus tam gandui, jis taip ir nesustojo. Visi tiki, visi siekia ten eiti, ir visų tikslas – Vokietija. Net ir tie, kuriems nepasiseka įsitvirtinti Vokietijoje, kurie užstringa migrantų stovyklose, jie paprastai negali pripažinti, kad jiems nepasisekė. Jie pasakoja, kaip viskas yra gerai, ir tas gandas toliau tęsiasi“, – pasakojo V.Balkūnas.
Tuo metu vertindamas Rūdninkų proteste dalyvavusių žmonių įvardijamą galimais „antivalstybininkais“ S.Malinauskas kalbėjo, kad politikams reikia suprasti kelis dalykus.
„Nei kiek neabejoju, kad Rūdninkuose ir kitur yra žmonių, kurie naudojasi situacija – matome, kaip atvažiuoja įvairaus plauko veikėjai su marga reputacija.
Akivaizdu ir kitas dalykas – kad niekas Lietuvoje išskėstomis rankomis nelaukia nelegalių migrantų, stovyklų šalia savo namų. Politikai tai turi suprasti – prisiminkime, kiek aistrų kyla, kai kokiame nors daugiabutyje savivaldybė nusprendžia įrengti socialinius būstus, nors tai yra mūsų žmonės“, – priminė S.Malinauskas.
„Mums, kaip visuomenei, reikia bręsti, kita vertus, politikai turi tai suprasti. Ir nors dalis iš tikrųjų naudojasi šia situacija – ar kontrabandininkai, ar opozicija, reikia sukąsti dantis ir judėti į priekį“, – pridūrė jis.
