„Nepaisant prezidento pastangų, iki šiol suderinti abiem pusėms priimtiną kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius prie ES nepavyko. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks šį klausimą išspręsti“, – portalui lrytas.lt perdavė šalies vadovo Gitano Nausėdos komentarą šiuo opiu klausimu jo patarėjai.
Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija apskritai atsisakė teikti bet kokius komentarus šiuo klausimu, argumentuodama, kad „ambasadorių skyrimo procedūrų aplinkybių nekomentuoja“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Povilionis tvirtino, esą Prezidentūrai buvo pateikta ne vieną kandidatūra į ambasadoriaus postą ES, tačiau nė viena netikusi.
Buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Jovita Neliupšienė tarnybą ambasadorės pareigose ES baigė praėjusių metų rugpjūtį.
Kaip vėliau paaiškėjo, šis postas buvo saugomas kitam D. Grybauskaitės favoritui Raimundui Karobliui, kuriam Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ji buvo patikėjusi krašto apsaugos ministro portfelį.
Tačiau G. Nausėda rekomendavo eksministrui po darbo Krašto apsaugos ministerijoje „atšalti“ ir ambasadoriaus prie ES posto jam nepatikėjo.
Dar šių metų vasaros pradžioje politiniuose kuluaruose kalbėta, kad šalies vadovas linkęs ambasadoriaus postą Briuselyje paskirti Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorei Astai Radikaitei, bet jos kandidatūrai nepritarė tiek ministerija, tiek valdančiųjų konservatorių elitas Seime.
Vieša paslaptis, kad konservatoriai ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vis dar pageidautų ambasadoriumi prie ES būtų paskirti R. Karoblį. Jie taip pat pritartų laikinai šias pareigas einančio Simono Šatūno kandidatūrai. Tačiau nei vienas, nei kitas neįtinka Prezidentūrai.
