M.Majauskas: lėšų saugumui bus tiek, kiek reikės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad penktadienį komitetų posėdžio metu buvo priimtas sprendimas remti Vyriausybės pastangas kuo skubiau pastatyti barjerą ir užtikrinti jo finansavimą.
„Kiekvienas nelegalus migrantas, kirtęs Lietuvos sieną, valstybei kainuoja reikšmingas lėšas – apie 10 tūkst. eurų vieno migranto išlaikymas per metus“, – įvardijo M.Majauskas.
A. Bilotaitė apie migrantų krizės valdymą: Druskininkų užkardoje pradedama tiesti koncertina
Anot jo, 508 kilometrų siena turėtų būti pastatyta per trejus metus, o jos statymas turėtų būti skirstomas trimis etapais pagal tai, kur siena turėtų būti greičiau apsaugota.
Pirmas etapas, apimantis 98 kilometrų sieną, gali kainuoti apie 30 mln. eurų, antras etapas – 227 km, kainuojantis apie 68 mln. eurų. Trečias etapas – apie 183 km ir 55 mln. eurų.
„Suprantama, kad siena nebus pastatyta per deną, bet ir Roma nebuvo pastatyta per dieną. Šiuo atveju svarbus aspektas yra finansavimo, ir noriu užtikrinti, kad pinigų valstybėje tikrai yra. Ir 150 mln. yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto – tai yra moderni, galinga, stipri ekonomika. (...) Nacionalinio saugumo klausimams lėšų tikrai turime, ir jų turime tiek, kiek jų reikės“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
L.Kasčiūnas: fizinis barjeras minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siūlomas fizinio barjero Baltarusijos pasienyje modelis visiškai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes. Politiko teigimu, fizinis barjeras susidėtų iš piramidės principu nutiestos koncertinos ir šalia jos pastatytos 4 metrus siekiančios stacionarios tvoros.
„Įvertinus tai, ką mums pristatė VSAT vadas, mano požiūriu, yra geras sprendinys. Kodėl – dažniausiai fiziniai barjerai yra įveikiami dviem būdais, ką rodo Vengrijos patirtis, arba kasamasi iš apačios, arba su kelių metrų kopėčiomis, dažniausiai 4 metrų aliumininėmis kopėčiomis, bėgama ir bandoma persisverti į kitą sienos pusę“, – žurnalistams Seime po bendro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
NSGK komiteto pirmininkas sako, kad Seimui siūlomas fizinio barjero modelis maksimaliai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes.
„Modelis, kuris yra siūlomas, jis sudarytas iš dviejų ramsčių. Pirmiausiai piramidės principu projektuojama koncertina, tai yra trys rulonai, du rulonai, vienas rulonas ant viršaus ir šalia jo yra 4 metrų stacionari tvora su tam tikrais koncertinos, spygliuotos tvoros, elementais ant viršaus. Tai yra tokia konstrukcija, per kurią prasikasti, nes tvora turės ir betonavimo elementų, bus be galo sudėtinga, o perlipti – irgi taip pat“, – sakė komiteto pirmininkas.
„Tai, manyčiau, kad tai labai geras sprendinys, ir reikia labai aiškiai suvokti, kad mes būsime pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą. Ir ateities migracijos srautus mes tikrai nuo mūsų valstybės nukreipsime šiuo fiziniu barjeru“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto L.Kasčiūnas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti maksimalų saugumą būtina fizinį barjerą derinti su pareigūnų patruliavimu pasienyje.
„Be abejo, tam reikia ir patruliavimo, pajėgumų, tai tas algoritmas, kuris šiandieną taikomas VSAT pajėgumų, santykyje su fiziniu barjeru yra labai geras sprendinys. Mes minimizuotume nelegalią migraciją tokiu atveju iki visiško minimumo“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai tikrai tikimės, kad tiems įstatymo projektams, kurie susiję su šiuo projektu, antradienį bus Seime pritarta“, – pridūrė jis.
A.Bilotaitė: tikslas – kad fizinė tvora atsirastų kuo greičiau
Vyriausybės tikslas yra, kad fizinė siena su Baltarusija būtų pastatyta kuo greičiau, o terminai priklausys nuo medžiagų tiekimo ir kitų aplinkybių, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Mūsų prioritetas yra padaryti taip, kad fizinis barjeras ar siena atsirastų kuo greičiau, ir pakeitimai, kurie siūlomi projekte, labai padėtų, palengvintų, bet labai sunku pasakyti konkrečiai apie datą, kadangi klausimai yra ir su medžiagų tiekimu“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.
Penktadienį posėdyje buvo pristatyti projektai dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija. Šiems projektams anksčiau penktadienį pritarė Vyriausybė, juos numatyta patikti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę. Vyriausybė prašo projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo projekte įrašyta, kad fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
„Mano tikslas yra, kad ta fizinė tvora atsirastų kaip galima greičiau, mes neturime laiko diskusijoms, procedūroms, formalumams, mes turime turėti maksimaliai greitai fizinį barjerą“, – sakė ministrė.
Anot jos, statybos terminai priklausys „nuo medžiagų tiekimo ir kitų dalykų“.
„Ne formalizuoti, o imti ir statyti. Yra medžiagų, yra tiekėjai, yra žmonės, kurie gali statyti, ir statom, tiesiog toks principas“, – sakė A. Bilotaitė.
Seimui teikiamu nauju įstatymu būtų nustatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.
Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau šią savaitę yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonę „Tetas“.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Susiję straipsniai
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų. Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.