Pirmasis pavojaus skambutis nuskambėjo rugpjūčio 3-iąją, kai budrūs kauniečiai policijai pranešė apie įtartiną mikroautobusą, kuriame yra galbūt neteisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių.
Pareigūnai skubiai nuvyko patikrinti šios informacijos ir Jonavos gatvėje užtiko baltos spalvos krovininį mikroautobusą „Mercedes-Benz“, o jame – 15 atvykėlių iš Azijos šalių. Septyni iš jų buvo vyrai, keturios moterys ir keturi vaikai.
Pareigūnams jie nepateikė savo asmens dokumentų, tačiau nekyla abejonių, kad užsieniečiai į Lietuvą pateko nelegaliai.
Tikėtina, kad šiuo atveju nelegalūs migrantai Kaune atsidūrė pakeliui į Vakarų Europą, tačiau netrukus gali tekti priimti atvykėlius, įkliuvusius pasienyje su Baltarusija.
Nors šalies valdžia visomis priemonėmis stengiasi sustabdyti nelegalią migraciją, reikšmingų pokyčių nematyti.
– Ar nelegalūs migrantai gali virsti ne tik pasienyje įsikūrusių šalies savivaldybių, bet ir Kauno problema? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo politologo, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano, doc. dr. Ainiaus Lašo.
– Pasienio savivaldybės mažos, jų turima migrantams apgyvendinti tinkama infrastruktūra labai menka, todėl Vyriausybė bus priversta prašyti kitų savivaldybių priimti migrantus ir pasidalinti tenkančią naštą.
Šalčininkų ar Varėnos rajonų savivaldybės taip pat turi ribotą viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, todėl toks pasidalijimas būtų logiškas, ypač tuo atveju, jeigu migrantų srautas toliau augtų.
– Ar galima nuspėti, kada migrantai galėtų pradėti plisti iš pasienio į kitus šalies regionus?
– Skaičiai rodo, kad pasienio savivaldybės jau pripildytos. Kol kas mus gelbėja vasara, todėl migrantus galima apgyventi lauke sustatytose palapinėse. Rudeniop, orams šąlant ir migrantų srautui nemažėjant, iškils infrastruktūros problemų.
Negalima pateisinti žmonių apgyvendinimo palapinėse, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 laipsnių padalos. Tuomet reikės galvoti, kur tuos žmones įkurdinti.
Sunku įsivaizduoti, kad atvykėliai Rūdninkų poligone iškentės žiemą ar net vėlyvą rudenį. Štai tuomet ir atsiras kitų savivaldybių indėlio poreikis.
Vyriausybės bando tokio scenarijaus išvengti ir atvykėlius įtikinti, kad perspektyvų jiems čia nėra – nei galimybės pasilikti Lietuvoje, nei tęsti kelionės į Vakarų Europą.
– Kauno meras Visvaldas Matijošaitis laikosi nuomonės, kad nelegalūs migrantai yra Vyriausybės rūpestis, o savivaldybės neturi nei galių daryti įtaką jų srautui, nei išteklių iškilusioms problemoms spręsti. Pritariate tokiai nuomonei ar vis dėlto reikėtų ir savivaldybėms ruoštis būsimam migrantų antplūdžiui?
– Savivaldybės taip pat yra valstybės valdžios dalis, todėl jų indėlis neišvengiamas. Atvykę žmonės negyvens pakibę ore, jie gyvens kurioje nors savivaldybėje.
Matant grėsmes reikia iš anksto ruošis įvairiems scenarijams, planuoti veiksmus, nes nežinome, kokios įvykių sekos laukti.
Būtina pasiruošti tiek optimistiniam, tiek pesimistiniam scenarijui, ypač pastarajam. Vėliau išvengtume nemalonių netikėtumų, visuomenė ir visa valdymo sistema patirtų mažesnį šoką, efektyviau panaudotume finansinius išteklius.
– Koks tai turėtų būti pasiruošimas?
– Pirmiausia pasiruošimas susijęs su infrastruktūros pritaikymu. Reikia įvertinti žmogiškuosius išteklius – kaip juos būtų galima panaudoti esant poreikiui, peržiūrėti įrangą, galbūt ką nors reikėtų atnaujinti ar suremontuoti.
Tai būtų iš esmės teisingas žingsnis ir racionalus valdymo modelis. Jeigu infrastruktūra yra prastos būklės, ją visada naudinga atnaujinti, o vėliau naudoti ar parduoti. Šiam tikslui tikrai nereikia milijonais eurų skaičiuojamų investicijų.
Valdžia tam ir reikalinga, kad numatytų visus galimus scenarijus.
Štai pernai pavasarį Kauno savivaldybė perėmė Kulautuvoje stovėjusius nenaudojamus pastatus ir įrengė specialią ligoninę COVID-19 sergantiems žmonėms. Jos neprireikė, tačiau buvo pasiruošta blogiausiam scenarijui, suremontuotas pastatas.
– Pasienio gyventojai nuolat rengia protesto akcijas, nukreiptas prieš atvykėlių kaimynystę. Kauniečiai išsiskiria konservatyviu požiūriu į daugelį reiškinių, o migrantai – ne išimtis. Kaip jie gali būti sutikti Kaune?
– Nemanau, kad kauniečiai savo požiūriu į migrantus smarkiai išsiskiria iš kitų šalies regionų gyventojų. Vidurkis turėtų būti panašus ir jis labiau neigiamas negu teigiamas.
Reakcija priklausys nuo to, kaip bus kalbama su žmonėmis, kiek jie gaus informacijos ir apie kokius migrantų srautus kalbėsime.
Kuo migrantų bus daugiau ir kuo daugiau jų bus įkurdinta arti gyvenviečių, mokyklų ir kitų jautrių vietovių, tuo daugiau protestų matysime.
– Turbūt santykiams turės įtakos ir atvykėlių elgesys?
– Labai nesunku nuteikti žmones priešiškai, todėl politikams reikėtų atsargiai dalinti komentarus ir be reikalo nekelti vietos gyventojų panikos.
Atvykėliai gyvena uždarose stovyklose prižiūrimi pareigūnų, todėl jie nelabai turi galimybių daryti įtaką kriminogeninei situacijai. Neturime jokio pagrindo teigti, kad atvažiavo vagys ar žudikai. Žinoma, tarp jų gali atsirasti įvairių žmonių, kaip ir kiekvienoje visuomenėje.
