Krizė dar nesibaigė
G.Nausėda pirmadienį apsilankė Vilniaus rajone esančiuose Mickūnuose, kur padėkojo valstybės sieną saugantiems pareigūnams.
„Šiandien žmonės neskaičiuoja nei darbo valandų, nei energijos, nei laiko, atiduoda save tam, kad valstybės nacionaliniai interesai būtų apginti. Šiandien tai yra svarbiausias prioritetas.
V.Ščiavinsko nuotr.
Norime, kad mūsų sienos būtų saugumos, kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi, ir tai mes sakome tiek nedraugiškiems režimams, kurie yra už sienos, tiek nelegaliems migrantams, kurie tapo savotiškais instrumentais kitų žmonių, nelegalių verslininkų rankose, ir yra pasidarę savotišku gyvuoju taikiniu“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.
„Tikrai norime rūpintis šių žmonių teisėmis, bet norime, kad jie tai darytų civilizuotai. <...> Jei kažkokie režimai galvoja, kad demokratijos yra silpnos, kad negeba priimti operatyvių sprendimų, siūlyčiau apie tai galvoti iš naujo“, – pabrėžė G.Nausėda.
Nors jis teigė, kad jau matoma teigiamų poslinkių, pastangos paveikti Irako valdžią taip pat davė vaisių, tačiau krizė dar tikrai nesibaigė.
„Neabejoju, kad bus pastangų toliau komplikuoti padėtį, toliau pagaliuku maišyti tą košę, kuri buvo pradėta maišyti prie keletą mėnesių, bet mes tam duosime atkirtį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi būti pastatytas greičiau nei per dvejus metus.
„Manyčiau, kad dviejų metų terminas yra akivaizdžiai per didelis: mes turime sieną pastatyti anksčiau, negailėti tam išteklių“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Šiandien tai yra ne kainos klausimas, ne kokių nors ribotų išteklių klausimas, šiandien yra valstybės prioritetas numeris vienas ir tam mes turime šitą prioritetą įgyvendinti ne per dvejus metus, o gerokai sparčiau“, – pabrėžė jis.
Žmogaus teisių pažeidimus neigia
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, jog nuo sprendimo apgręžti neteisėtai sieną kertančius migrantus į šalį buvo neįleisti jau per 1000 žmonių.
„Tikrai yra puiki žinia, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas operacijų vadovo sprendimas, į Lietuvą buvo neįleista daugiau nei 1200 neteisėtų migrantų. Tai yra rezultatas šios efektyvios priemonės, ir šiuo aspektu norėčiau padėkoti mūsų pareigūnams, kurie yra priešakinėse linijose“, – sakė ministrė.
Paklausta, ar pasienyje užtikrinamos žmogaus teisės, ministrė teigė, kad pareigūnais visiškai pasitiki.
„Aš, kaip vidaus reikalų ministrė, esu šimtu procentų su mūsų pareigūnais, tikiu jų profesionalumu, o interpretacijų galima tikėtis“, – pabrėžė A.Bilotaitė.
Pasak jos, žmogaus teisių problema yra tik Baltarusijoje, o ne Lietuvoje.
„Šiandien, kai mes matome kontekstą, kai Baltarusijos režimas tik ir siekia mus diskredituoti, jų tikslas yra paskleisti ir Lietuvoje tokį naratyvą, tai mes negalime eiti ta pačia kryptimi su režimu, o turime atstovėti“, – pridūrė ministrė.
Tam pritarė ir šalies vadovas.
„Aš tikrai jaučiu nuoširdžią empatiją tiems žmonėms, kurie atsidūrė tokioje situacijoje. Labai gaila, kad jie tapo aukomis tam tikrų nedorų verslininkų, kurie užsidirba didelius pinigus iš nelegalios migracijos.
Manau, kad daug kas čia permąstys savo veiksmus – tiek valstybės, tiek verslo institucijos, tiek patys žmonės supras, kad jie atsidūrė diktatoriaus rankose kaip savotiški žaisliukai“, – sakė G.Nausėda.
A.Bilotaitė sukritikavo ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėją Vytautą Valentinavičių, kuris savo pastebėjimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų išreiškė socialinėje erdvėje. Jos teigimu, tam tikrus klausimus reikia užduoti institucijomis, o ne komunikuoti viešai.
„Deja, buvo pasielgta nelabai korektiškai, išeita su tam tikra išvada ir įvertinimu per savo socialinių tinklų paskyrą. Manau, kad pareigūnai ir valstybės tarnautojai taip neturėtų dirbti“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
„Šiuo metu tie veiksmai, kurie atliekami prie valstybės sienos, mano atžvilgiu, atitinka visus žmogaus teisių reikalavimus“, – antrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Pasak VSAT vado, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos iš Baltarusijos pusės jau pastebimas pajėgų suaktyvėjimas.
„Kalbant apie situaciją prie sienos, tas aktyvumas tikrai išaugo, kai prieš mėnesį sunkiai galėjome pastebėti Baltarusijos pasieniečius, kurie patruliuotų prie valstybės sienos“, – sakė R.Liubajevas.
Per savaitgalį apgręžta per 230 migrantų, įleistų nebuvo
Per savaitgalį prie Lietuvos sienos buvo apgręžta per 230 neteisėtų migrantų, įleistų nebuvo, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas.
„Per savaitgalį neįleista į Lietuvos respubliką daugiau kaip 230 neteisėtų migrantų, įleista nebuvo, kadangi jie neatitiko sąlygų ir ėjo per valstybės sieną tam nenustatytose vietose, kas draudžiama mūsų įstatymais“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Montvydas.
Pasak jo, pradėjus laikytis apgręžimo politikos pasieniečiai įleidžia kai kuriuos žmones į šalį humanitariniais pagrindais: moteris su vaikais, pažeidžiamus asmenis, bet tokių per savaitgalį nebuvo.
„Tai yra mūsų humanitariniais pagrindais įleidžiami žmonės: pažeidžiami, nepilnamečiai, vaikai, moterys ir kitos kategorijos žmonių, kurios reikalauja prieglobsčio“, – sakė A.Montvydas.
Susiję straipsniai
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.