Praskleidė migrantų gyvenimo kasdienybę: medikų iškvietimai pramogai ir susidariusios lyderių grupuotės Perprato ir atskleidė tikruosius tikslus

Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį. Per šį laikotarpį prie naujų gyventojų priprato ne tik vietos gyventojai – geriau migrantus pažino ir pačių savivaldybių atstovai.

Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nerijus Cesiulis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Laikinai migrantus turėjusios apgyvendinti savivaldybės skaičiuoja jau antrą naujosios kaimynystės mėnesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (36)

Lrytas.lt

Aug 9, 2021, 6:10 AM, atnaujinta Aug 9, 2021, 3:45 PM

Kasdien su migrantais bendraujantys pareigūnai teigia pradedantys perprasti jų kuriamus pasakojimus, kurie kas kartą skamba vis kitaip. Sprendžiamos ir kitos problemos – nuolatiniai medikų iškvietimai, maištus keliantys grupuočių lyderiai.

Savivaldybių atstovai papasakojo, kaip atrodo migrantų apgyvendinimas iš arti, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kaip atrodė garsusis migrantų maištas Verebiejuose ir kokius užsieniečių melus jiems tenka išgirsti.

Migrantai darosi atviresni

Alytaus miesto aerodromo administraciniame pastate laikinai apgyvendintas 71 migrantas iš Afrikos. Vienas jų – iš Kamerūno atvykęs fotografas teigė esantis patenkintas gyvenimo sąlygomis, tikino ir ateityje norintis likti gyventi Lietuvoje.

„Noriu likti čia, nes Lietuvos žmonės – geri. Pareigūnai – geri, „Raudonojo kryžiaus“ savanoriai – geri. Padėtis valstybėje yra gera, čia – taika“, – kalbėjo jis.

Kitą įspūdį apie migrantų tikslus teigė susidaręs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

„Paklausus, kiek iš jų nori grįžti namo, buvo pakelta tik viena ranka. Jie visi sako, kad atvažiavo ne pas mus, bet į Vakarų Europą.

Iš pradžių girdėjome pasakų ir pasakojimų, kad jie bėga nuo karo, neramumų, persekiojimų, bet puikiai suprantame, kad 18 metų vaikiną ar merginą persekioti už politines pažiūras būtų šiek tiek keista – jie dar nespėję suprasti, ką daro, kam atstovauja.

Dabar jau sako, kad atvažiavo čia geresnio gyvenimo, kad sumokėjo pinigus. Jiems buvo pažadėta, kad per Baltarusiją jie atvažiuos į Lietuvą, o per Lietuvą labai nesudėtingai pateks į Vakarų Europą – ten, kur nori.

Visi jie atvažiavo turintys pinigų, tikrai nevargstantys, kaip prisistato – iš normalių šeimų“, – pasakojo meras.

Miesto vadovo teigimu, savivaldybės patalpose apgyvendinti užsieniečiai – pakankamai ramūs. Čia nebuvo nė vieno incidento, o ir patys migrantai gyvena tvarkingai, gerai sutaria.

„Prašo knygų, stalo žaidimų, kamuolių. Be abejo, girdime, kad jiems čia vėsoka. Jie prašo informacijos apie tai, kada bus paleisti, kiek ilgai čia bus, kada juos apklaus ir kada galės išvykti į vieną ar kitą pusę“, – pasakojo meras.

Anot N.Cesiulio, labiausiai migrantams dabar trūksta aiškumo, o jo esą trūksta ir pačioms savivaldybėms, ypač – dėl sparčiai artėjančio šaltojo sezono.

„Jau dabar sakome, kad reikia ruoštis, bet valstybė vis trypčioja. Patalpas galime pritaikyti ir žiemai – bet dabar, ne kokį spalio mėnesį. Jei naktį patalpoje bus minusinė temperatūra ir žmogus bus nepavalgęs, mes suprantame, kas čia bus – lips per sieną, naktį bėgs, bus neramumai, susirėmimai. Ar mums to reikia?“, – retoriškai klausė miesto vadovas.

Žiūri geranoriškai

Šalia aerodromo budintis saugos darbuotojas Danielius su migrantais susikalba rusiškai – anot jo, dauguma čia prisistato studentais iš Baltarusijos. Alytuje apgyvendinti tik suaugę užsieniečiai, tiesa, istorijų tenka išgirsti įvairių.

„Paklausiau vieno, kiek jam metų – atsakė, kad dvylika. Klausiu, prieš kiek laiko jam buvo dvylika metų. Tas šypsosi, sako, kad tai – „maža paslaptis“, – prisiminė Danielius.

Danielius pasakoja, jog apsaugos darbuotojai su migrantais sugyvena draugiškai – kai šie paprašo, jiems nuperka cigarečių, sulčių. „Jie draugiški, todėl ir mes geranoriški. Kai paprašo, nueiname ir už jų pinigus nuperkame cigarečių ar sulčių“, – kalbėjo jis.

Problemos dėl maištininkų

Tuo metu neramumų neišvengė Alytaus rajone, Verebiejų buvusioje mokykloje laikinai apgyvendintus migrantus prižiūrintys pareigūnai. Alytaus rajono mero patarėja Dalia Paulauskaitė prisimena, kad maištą sukurstė 16 lyderių.

„Užsilipo ant antro aukšto terasos, garsiai šaukė, beldė į stogą. Kalbėjo, kad nevalgys, neleido maisto valgyti nei moterims, nei vaikams.

Mus labiausiai papiktino, kai pamatėme, kad atvežtas bandeles ir visą duonos kepalą tiesiog spardo koja po šitą teritoriją. Tai buvo viršūnė. Vakare specialiosios tarnybos tuos 16 žmonių išvežė. Likę migrantai tiesiog džiaugėsi, kad jie išvažiavo“, – prisiminė mero patarėja.

D.Paulauskaitė pasakoja, kad buvusios mokyklos patalpose gyvena 167 užsieniečiai iš įvairių šalių – Nigerijos, Sieros Leonės, Somalio, Irano bei Irako, gyvena ir čečėnų. Čia apgyvendintos ir šeimos su vaikais. Tarp tokio skaičiaus žmonių, anot jos, susidarė savotiškos kastos, atsirado lyderių.

Mero patarėja prisimena atvejį, kada valdžios atstovai migrantams pradėjo aiškinti, kad jeigu šie grįžtų į savo kilmės šalį dabar, savanoriškai, jiems būtų nupirktas bilietas, vietoje to, kad vėliau vis tiek turės grįžti už savo pačių lėšas. Kai keturi migrantai susidomėjo ir pradėjo kalbėti apie galimą grįžimą, priėjęs ir piktai pakalbėjęs kitas užsienietis juos greitai nuo tokios minties atkalbėjo.

Nuo atskirų grupuočių galimai priklauso ir kiti migrantų gyvenimo aspektai. „Pagal tai, iš kur jie, lyderiai savo tvarką daro – vieniems leidžia kalbėti, kitiems – neleidžia. Patalpose vienur labai patys migrantai švarinasi, kitur – įvairiai“, – pastebėjo ji.

Melo netrūksta

Verebiejuose apgyvendinta iš Nigerijos atvykusi mergina gyvenimo sąlygomis taip pat nesiskundė, tik minėjo, kad yra šalta. Mergina teigė bėganti nuo pavojingų gyvenimo sąlygų, norinti gyventi Lietuvoje.

Visgi, D.Paulauskaitė neslepia, kad porą kartų savivaldybės atstovai užsienietę prigavo meluojant.

„Kelis kartus pagavome taip gražiai meluojant, kad net juokėmės – sakome, kad „varo“, kaip tikra agentė. Pradeda pasakoti, kaip buvo blogai. Kai paklausiame, kur padėjo dokumentus, nežino. Vieną kartą papasakojo vieną atvykimo į Baltarusiją istoriją, apsisukusi, matyt, pamiršo, ir pasakoja jau kitą istoriją. Visi sako tą patį, kad jų šeimose labai blogai, kažkas nužudė kažką. O kas, o ką? Iš karto keičia temą“, – patirtimi pasidalijo mero patarėja.

„Kitas vaikinas vis sako – aš noriu likti Lietuvoje, man čia labai patinka. Klausiu, ką norėtų čia veikti, jis vis atsako: „Aš – studentas. Noriu mokytis“. Klausiu, ar turi pinigų mokytis – neturi. Klausiu, ką moka dirbti – paaiškėja, kad nieko nemoka. Kalbantis dar daugiau netyčia išsprūsta, kad jis eis į Vokietiją. „Kai paleis, aš vis tiek eisiu į Vokietiją“, – pasakojo D.Paulauskaitė.

Anot jos, melavimą ir manipuliavimą ypač pajaučia vietos medikai, kuriems migrantai nevengia pripasakoti įvairių istorijų. Vien liepos mėnesį Verebiejų migrantai medikus kvietėsi 200 kartų.

„Pirmą dieną, kai atvažiavome, tai visi sušoko: „We need a doctor!“. Klausiu, kur problema? Rankutės sukąstos uodų (...) Paskui nusprendėme, kad taip tiesiog negalima. Reikia, kad tas iškvietimas būtų pagrįstas. Savivaldybė nustatė tvarką, jog mobiliajai brigadai yra paskirtos patalpos, nustatytas laikas. Jei yra ekstremalus atvejis, apsaugos vyresnysis kviečia gydytoją, ir pagalba visada yra suteikiama“, – kalbėjo ji.

D.Paulauskaitė svarsto, kad būtiniausi poreikiai migrantams čia tikrai užtikrinami: maistas, vanduo, karštas dušas, atvežta daugiau tualetų, „Raudonasis kryžius“ aprūpino drabužiais, praplėsta teritorija, kad vaikai galėtų spardyti kamuolį, atvažiuoja mobiliosios parduotuvės. Vienintelis migrantų nusiskundimas – kad yra šalta.

„Anūkė praeitą savaitgalį teigė nesuprantanti, kodėl žmonės pyksta ant tų migrantų – juk jie tik nori gyventi geriau. Sakau, teisingai – aš irgi norėčiau gyventi geriau, bet nelipu per tvorą pas kaimyną, kurio gražesnis namas, neapsigyvenu jo kambaryje ir nereikalauju, kad jis man duotų valgyti, futbolo aikštelę įrengtų, atneštų naujų drabužių“, – apibendrino savivaldybės atstovė.

Bandymas bėgti

Liepos viduryje iš nelegalių migrantų laikinosios apgyvendinimo vietos Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio buvusių globos namų patalpų buvo pabėgę šeši irakiečiai, kurie netrukus buvo surasti, tačiau pastaruoju metu situacija čia yra rami. Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas pasakoja, kad čia gyvena 81 migrantas, iš jų – 22 vaikai.

„Dabar čia gyvena taikios šeimos, jie lyg ir susidraugavę. Kol kas neketina bėgti, laukia atsakymų, kada bus iš čia iškeldinti, ar grįš, ar keliaus toliau į Europą“, – kalbėjo V.Golikas.

Anot jo, migrantai skundžiasi tik tuo, kad artėja šalčiai, mat patalpos nėra pritaikytos šaltajam sezonui. V.Goliko teigimu, migrantai su savivaldybės atstovais bei pareigūnais bendrauja gana noriai. Vieni teigia bėgantys nuo karo, kiti – nuo smurto, treti dėl blogų gyvenimo sąlygų. Trimis grupėmis seniūnas skirstytų ir migrantus pagal jų tikslus.

„Susidariau nuomonę, kad yra trys grupės žmonių: vieni norėtų likti Lietuvoje, kiti norėtų toliau į Prancūziją, Vokietiją. Treti klausia, kokios sąlygos būtų, jeigu grįžtų namo“, – pastebėjo jis.

Tuo metu kalbėdamas apie vietos gyventojų nuotaikas V.Golikas neslėpė, kad iš pradžių netrūko nerimo.

„Pradžioje buvo sunerimę – ir aš buvau sunerimęs. Visgi, tai svetimšaliai, neaišku, kaip jie bus saugomi. Bet dabar jie gyvena čia jau nuo liepos 2-osios dienos – triukšmo jie nekelia, yra taikūs, nesiveržia niekur bėgti. Su kaimynais pabendraujame, pasikalbame, pretenzijų kol kas jie neturi jokių“, – teigė Kapčiamiesčio seniūnas.

Našta dalintis nenori

Alytaus miesto meras N.Cesiulis neseniai viešai pranešė, kad Alytus daugiau migrantų nepriims. Savivaldybės vadovas pabrėžia, kad Alytus – ne pasienio savivaldybė, o prisidėti prie bendros gerovės galėtų ir likusios 52 savivaldybės.

„Kodėl Alytus turėtų nešti visos Lietuvos naštą? Kai reikėjo, visos savivaldybės sakė, kad neturi patalpų. Nejuokinkite – aš galiu peržiūrėti turtą, kurį turi ir valdo savivaldybės, ir tikrai rasiu tuščių, apleistų patalpų, kur migrantus galima priimti. Bet niekas nenori, visi juos stumia, agituoja gyventojus. Taip, iš miesto vadovo pusės yra populiaru pasakyti, kad „mes jų nepriimsime“.

Mes priėmėme nepopuliarų sprendimą, bet suprantame, kad valstybei reikėjo pagalbos – nes kur juos padėti? Tegul ir kitos savivaldybės tai supranta. Nejaugi Lazdijų ar Ignalinos savivaldybės turės visą krūvį patempti?“, – retoriškai klausė meras.

„Tampame miestu, kuris yra atrama visam regionui, kadangi turime kovidinę ligoninę, tačiau turime sužiūrėti ir visus migrantus. Nes jie alpsta, apsimetinėja, griūna, krenta. Jiems yra smagu – vis tiek jau diena kitokia: atvažiavo medikė, patikrino, pusdienis tampa pramoga.

O kai iš tikrųjų mūsų gyventojai gimdo, neišvažiuoja iš namų, turi infarktus, insultus? Kodėl vienas miestas turėtų prisiimti atsakomybę už visą Lietuvą? Nes kiti merai nenori? Kai reikia dalintis europinę paramą tai visi bėga pirmieji, bet kai valstybei reikia padėti, visi mes nusisukame“, – pastebėjo N.Cesiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.