Parlamentas antradienį priėmė tokias Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas. Jos įsigalios pasirašius prezidentui.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 99 Seimo nariai, trys buvo prieš ir 11 susilaikė.
Pataisas inicijavo Vyriausybė, kad kariai turėtų daugiau įgaliojimų siekiant užkardyti neteisėtų migrantų srautus pasienyje su Baltarusija.
Pagal pataisas, ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, bus galima pasitelkti karinius vienetus.
Tokį sprendimą Vyriausybės siūlymu pagal Ekstremalių situacijų komisijos prašymą galės priimti Seimas, o tarp Seimo sesijų – prezidentas, bet tuomet jo sprendimas turės būti tvirtinamas artimiausiame Seimo posėdyje.
Pataisos suteiks teisę kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Specialiosios teisės kariams galės būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą bus galima pratęsti.
Pirminiame pataisų variante buvo numatyta kitokia įgaliojimų tvarka: Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymu.
Opozicija kritikavo tokį reguliavimą sakydama, kad jis iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
Tuomet per svarstymą nuostata opozicijos politikų siūlymu pakeista, į sprendimo priėmimą įtraukiant Seimą, o prezidentui numatant sprendimo teisę ne sesijų metu.
Pataisas Seime pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat argumentavo, kad kariams suteikiami papildomi įgaliojimai esant ekstremaliai situacijai nebūtų tapatūs kaip nepaprastosios padėties metu.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs nepaprastosios padėties metu, nepaprastosios padėties metu kariai galėtų naudoti jėgą visa apimtimi, šiuo atveju kariai gali naudoti tik specialiąsias priemones“, – antradienį pristatydamas Seimui pataisų paketą sakė A. Anušauskas.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tačiau jų srautas pastaruoju metu smarkiai sumažėjo, leidus pasieniečiams migrantus apgręžti atgal į Baltarusiją.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė negalėsiantis balsuoti už teikiamą projektą, nes tai „bandymas įeiti pro užpakalines duris į nepaprastąją padėtį“.
Socialdemokratai yra registravę siūlymą, kad suteikiant papildomus įgaliojimus kariams ekstremaliosios situacijos metu reiktų ir Seimo sprendimo.
„Konstitucija aiškiai sako, tokiais atvejais Seimas turi priimti sprendimą, tarp Seimo sesijų tą sprendimą priima prezidentas, ir tas sprendimas artimiausiam posėdy teikiamas Seimui tvirtinti“, – sakė J. Sabatauskas.
A. Anušauskas sakė nesantis iš principo prieš siūlomus pakeitimus ir jie bus svarstomi komitete, nors, jo vertinimu, „nepaprastosios padėties įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami su šiais, kurie gali būti suteikti“.
„Aš dėl to didelių problemų neįžvelgiu, nes tikslas yra įgaliojimų suteikimas – vienokią formą pasirinksime, kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras, neįtrauktas, svarbu, kad tikslas būtų pasiektas, kad kariai galėtų sulaikyti įstatymais neleidžiamoje vietoje sieną kertantį nelegalą“, – sakė ministerijos vadovas.
Jis taip pat sakė norintis išsklaidyti ir daugiau mitų, susijusių su pataisomis.
„Turiu paneigti keletą mitų, kurie labai gajūs ir sklando, įgaliojimai nėra suteikiami visai kariuomenei, pagal projektą suteikiami tik kariams, kurie priskirti paramai ekstremalios situacijos židinyje, t. y. sienos apsauga ir nelegalų gyvenamos vietos apsauga. Įgaliojimai gali būti numatyti iki trijų mėnesių, bet ne ilgesni nei paskelbta ekstremali situacija, t. y. baigiasi ekstremali situacija – baigiasi ir tie įgaliojimai“, – kalbėjo ministras.
„Konkretūs įgaliojimai, kuriuos kariai galėtų įgyti ekstremalios situacijos metu, susiję su jų galimybėmis sulaikyti asmenis, atlikti jų apžiūrą, duoti privalomus nurodymus, panaudoti specialiąsias priemones. Kariai šiuo metu šių teisių atskirai įgyvendinti negali, be abejo, sienos apsauga tokių įgaliojimų reikalauja“, – pataisas pristatė A. Anušauskas.
Pagal pataisas, kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti.
