Pastatas atitvertas maždaug 75 metrų perimetru „Stop“ juosta. Automobilius, sukančius į A. Tumėno gatvę, kuri antradienio vakarą buvo užblokuota, pareigūnai stabdo ir klausia, kokiu tikslu vykstama.
Trečiadienio rytą užtvertas ir priėjimas prie Vyriausybės rūmų Vilniuje. Ji aptverta metaline tvorele ir „Stop“ juosta. Čia taip pat budi policijos ekipažai.
Trečiadienį Vyriausybė ketina spręsti dėl naujų ribojimų imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
Antradienį Vilniuje prie Seimo būtent dėl to surengtas masinis protestas, vėliau virtęs riaušėmis.
Užfiksavo, kas dėjosi naktį prie Seimo: protestuotojai svaidė akmenis, puolė po autobuso ratais
Pasibaigus darbo dienai ir parlamentarams skirstantis po neeilinės sesijos protestuotojai buvo užtvėrę visus išėjimus iš parlamento rūmų ir užblokavę vidinio Seimo kiemo vartus. Seimo nariai iš rūmų galėjo išeiti, tačiau juos tuoj pat apsupdavo protestuotojai ir imdavo reikšti savo pasipiktinimą, užgauliodavo, dalis sulaukė grasinimų.
Išvykti automobiliu iš Seimo iš pradžių buvo neįmanoma.
Vakare atvykusi riaušių policija atstūmė protestuotojus nuo kiemo vartų ir padarė išvažiavimo koridorių. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Akcijos dalyviai į pareigūnus mėtė, butelius, akmenis, signalines raketas, sprogdino petardas ir pan.
Dėl antradienio vakarą vykusių riaušių prie Seimo rūmų sulaikyti 26 asmenys, nukentėjo apie dešimt pareigūnų, pranešė policija.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo.
Bus keičiama leidimų tvarka
Po to, kai keli Seimo nariai išrašė dešimtis leidimų mitingo metu į parlamentą patekti jo dalyviams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada keisti tokių leidimų išdavimo tvarką.
„Vakar mes susidūrėme su ta situacija, kad trys ar keturi parlamentarai, kurie aktyviai dalyvavo pačiame mitinge dienos metu ir vakarinėje jo dalyje, jie išdavė daug leidimų, taigi, po parlamentą vaikščiojo žmonės, filmavo – buvo ne viena nemaloni situacija ne tik parlamentarų atžvilgiu, bet ir jų padėjėjų, jų komandos žmonių, kurie tiesiog daro savo darbą“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos duomenimis, leidimus mitingo dalyviams išrašinėjo Petras Gražulis, Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, Dainius Kepenis.
„Parlamentarai puikiai žino apie tai, kad tai yra jų atsakomybė ir manau, kad tai jau tas atvejis, kai kalbėjimasis nebepadės. Aš kviesiu Seimo valdybą ir mes tiesiog priimsime sprendimus, kurie ateityje sumažintų galimybę – tam tikrą ribą nustatytų, skaičių žmonių, kuriuos galima pasikviesti. Ir reikėtų motyvuoti, kodėl jie lankosi parlamento rūmuose“, – teigė ji.
Antradienio vakarą Seimo pirmininkė BNS sakė, kad atskiri parlamentarai patekti į Seimą buvo išrašę apie 70 vienkartinių leidimų.
Dėl antradienio vakarą vykusių riaušių prie Seimo rūmų sulaikyti 26 asmenys, nukentėjo apie 10 pareigūnų.
„Svarbu, kad mes brėžtume liniją ties tam tikrais veiksmais. Politikai yra pripratę prie aštrios retorikos, prie užgauliojimų, prie įvairių dalykų, tačiau kai pradeda eiti kalba apie parlamento darbo paralyžiavimą, apie fizinį blokavimą vieno ar kito įėjimo į parlamentą, apie metamus daiktus, akmenis ar dar kažką į Seimo narius, kurie grįžta po darbo – tai jau yra dalykai, kurių mes negalime toleruoti“, – trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra pasikėsinimas į mūsų demokratinę visą sistemą, į mūsų valstybės pagrindus“, – pridūrė ji.
Apie 5 tūkstančiai žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Žinia apie ribojimus paskelbta per anksti, sukėlė susierzinimą
Žinia apie planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems paskelbta per anksti ir dėl to sukėlė žmonių susierzinimą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mano vertinimu, žinia apie ribojimus visus galbūt buvo pernelyg anksti išleista, ji, taip, sukėlė susierzinimą. Kita vertus, mes turime ruoštis rudens sezonui ir neišvengsime pasirinkimo tarp dviejų dalykų: griežto karantino absoliučiai visiems arba karantino tiems, kurie nepasiskiepijo“, – trečiadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, pasirinktas kelias daugiau laisvių suteikti pasiskiepijusiems, yra teisingas, tačiau parlamento pirmininkė tvirtino nepalaikanti kai kurių planuotų suvaržymų, kurių vėliau atsisakyta.
„Ribojimai lankytis gydymo įstaigose ar naudotis viešuoju transportu visgi nebuvo patvirtinti ir jų atsisakyta. Tai buvo diskusinis objektas“, – kalbėjo ji.
„Aš manau, kad sveikatos paslaugos ir viešasis transportas turėtų būti užtikrinti visiems tol, kol tokia galimybė apskritai egzistuoja ir mes neturime eiti į visiškai griežtą karantiną – kol ribojimai nėra visiems taikomi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau, pasak jos, kažkuriuo metu reikėjo „griežtesnės žinios“ iš Vyriausybės, nes vien švelnios priemonės nebuvo veiksmingos.
Susiję straipsniai
Vyriausybė trečiadienį žada apsispręsti dėl ribojimų nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms: jiems liktų atviros tik nedidelės parduotuvės ir vaistinės, smarkiai sutrumpėtų galimų paslaugų sąrašas.
Tačiau Vyriausybė atsitraukia nuo planų neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.
Šie siūlymai išbraukti iš atnaujinto nutarimo projekto, tačiau dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų rašoma, kad jos bus teikiamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.