Valstybė, regis, visiškai nepasimokė iš dar visai neseniai šalį krėtusios violetinės Garliavos epopėjos. Juk jos įsisiūbavimą daugiausia ir lėmė tai, kad aukščiausi politikai ir pareigūnai ilgą laiką arba neryžtingai tūpčiojo, arba net mėgino flirtuoti su vis labiau įsismarkaujančiais „kovotojais su pedofilų klanu“.
Antradienio vakarą ir naktį į trečiadienį įkaitais paimti Seimo nariai, sužaloti policijos pareigūnai, puolami žurnalistai, riaušininkų naudoti akmenys ir sprogmenys – iš esmės tokio pat proceso rezultatas.
Teisėsaugai trypčiojant prieš tvarkos pažeidėjus pirmuosiuose Šeimos gynimo maršuose Vingio parke ir prie Seimo, o tų akcijų rengėjams sulaukus ir parlamento opozicijos, ir net prezidento Gitano Nausėdos palaiminimo, toks sprogimas, ypač kai daugelis žmonių išvarginti pandemijos ir karantinų, buvo tik laiko klausimas.
Tačiau tam nebuvo pasirengta – vadinamųjų antivakserių užkurtas gaisras buvo gesinamas pavėluotai, net neturint pakankamų pajėgų. Todėl dabar belieka grasinti bausmėmis visiems riaušininkams.
Žalia šviesa – nuo pradžių
Jau tuomet, kai sostinės Vingio parke įvyko daugiatūkstantinis Šeimos gynimo maršas prieš valdančiųjų planuojamą lyčiai neutralios partnerystės instituto įteisinimą, daugelis įspėjo, kad tai geruoju nesibaigs.
Tokie perspėjimai rėmėsi ne tik tuo, kad „maršininkų“ gretose dominuoja radikaliai ir agresyviai nusiteikusi publika, iš kurios daugelis veidų seniai pažįstami iš ankstesnių panašaus pobūdžio protestų.
Spėti, jog įvykiai kais, buvo galima ir dėl to, kad šie veikėjai aiškiai juto, jog valdantieji yra pakrikę ir sutrikę, o jų oponentai ir didelė dalis visuomenės – „maršininkų“ pusėje.
Sutrikusi buvo ir teisėsauga. Policijos vadovybė prieš pirmąjį mitingą gegužę Vingio parke dar grasino, jog griežtai prižiūrės, ar visi laikosi pandeminių saugumo reikalavimų, tačiau po akcijos nuleido rankas pripažinusi, kad nesugebėjo visko prižiūrėti ir suvaldyti, todėl ko nors imtis nėra prasmės.
Be to, šiame marše dalyvavo ir jį rėmė valstiečių vadovybė, dalis kitų opozicinių partijų narių, mitinge buvo transliuotas paties prezidento G.Nausėdos sveikinimas.
Natūralu, kad jau po mėnesio prie Seimo surengtas trijų dienų įspėjamasis mitingas dar labiau įsisiūbavo.
Jo dalyviai ir organizatoriai, nors negavę leidimo, tiesiog tyčiojosi. Jie esą surengė daug atskirų piketų po 15 žmonių, kuriems nereikia leidimo, o iš tiesų įsirengė stovyklą šalia Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Protestuotojai laisvai vaikštinėjo po Seimą ir net mėgino patekti į plenarinio posėdžio tribūną, mat leidimus jiems pasirūpino kai kurie parlamentarai.
Negana to, „maršininkai“ vėliau surengė protestą prie Vyriausybės, o prie Prezidentūros juos pasitiko, pasveikino ir prezidento paramą perdavė G.Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.
Jau tuomet buvo galima spėti, kad maršas nuo Seimo taip paprastai nepasitrauks ir net gali čia įkurti savo stovyklą, kaip tai darė „kovotojai su pedofilais“ Garliavos Klonio gatvėje.
Tačiau, matyt, maršo vedliai tada pasvėrė, kad tai daryti per anksti, ir kaupė jėgas kitam smūgiui. Juo ir tapo mitingas prie Seimo prieš valdžios planus apriboti nepasiskiepijusių nuo koronaviruso žmonių teises.
Leido peržengti ribas
Vienu antradienio nakties riaušių prie Seimo katalizatorių galėjo būti ir tai, kad valdantieji vėl ėmė tūpčioti ir trauktis dėl apribojimų nesiskiepijantiems piliečiams.
Jau kuris laikas iš valdžios viršūnių sklido grasinimai griežtais apribojimais, kuriuos Vyriausybė turėjo palaiminti šį pirmadienį. Bet staiga buvo paskelbta, kad Vyriausybė savo sprendimus, greičiausiai švelnesnius, priims tik trečiadienį.
Neatmestina, kad tai lėmė ir nesutarimai tarp pačių valdančiųjų, ir Prezidentūros spaudimas.
Vis dėlto bene didžiausių klaidų, atrodo, buvo padaryta jau antradienio dieną, vykstant pagrindiniam antivakserininkų mitingui.
Policijos pajėgos, turėjusios prižiūrėti tvarką, buvo akivaizdžiai per menkos ir dažniausiai elgėsi ne itin ryžtingai – labiausiai tais momentais, kai agresyviausia publika ėmė atakuoti kone visus be išimties žiniasklaidos atstovus.
Žurnalistai buvo keikiami necenzūriniais žodžiais, jiems buvo grasinama susidorojimu, kai kurie jų buvo ir fiziškai užpulti, persekiojami.
Panašios agresijos sulaukė ir kai kurie mitinguotojų labiausiai nekenčiami Seimo nariai.
Tačiau policijos pareigūnai elgėsi pabrėžtinai atsargiai ir stengėsi pernelyg nesikišti į šiuos konfliktus.
Lemiamas lūžis įvyko po 17 valandos, kai baigėsi mitingui leistas laikas.
Dalis mitinguotojų ne tik nesiskirstė, bet ir ėmė tikrinti, kiek toli gali eiti. Pirmiausia jie ėmė pažeidinėti reikalavimą nesiartinti prie Seimo arčiau nei 75 metrus, o skystos policijos pajėgos nieko negalėjo padaryti.
Tuomet keli šimtai riaušininkų pradėjo lemiamus veiksmus – užblokavo pagrindinius išėjimus iš Seimo, neleido jo palikti posėdį baigusiems politikams, o vėliau pradėjo ir naktines riaušes, kurias malšinti jau teko pagaliau papildomai pasitelktoms policijos pajėgoms.
Stabdė pati ministrė?
Viešąją erdvę netruko užplūsti vaizdai, kaip daugelis Seimo narių, pirmiausia valdančiųjų, prie parlamento rūmų buvo patekę į agresyviai nusiteikusių asmenų apsiaustį, net sulaukė fizinių išpuolių.
Tuo metu jie atrodė visiškai bejėgiai, o iš pareigūnų pagalbos nesulaukė.
Kaip tai galėjo įvykti? Kodėl Seimas net kelias valandas buvo paliktas su tokia minimalia apsauga, o didesnės, bet nepakankamos pajėgos suburtos tik gerokai vėliau, kai minia jau buvo įsisiūbavusi?
To trečiadienį neoficialiuose pokalbiuose klausinėjo ne vienas Seimo narys, taip pat ir konservatoriai, kurių vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė džiaugėsi, kaip puikiai suvaldė riaušes.
Tačiau kai kurie valdantieji trečiadienį „Lietuvos rytui“ teigė, jog būtent A.Bilotaitė greičiausiai galėjo būti viena tų, kurie stengėsi neprovokuoti minios pertekline jėga, kad esą nebūtų dar blogiau.
Bet kokiu atveju išėjo taip, kad valdantieji vėl buvo užklupti visiškai nepasirengę.
Ant scenos – ir politikai
Riaušėmis virtęs mitingas prie Seimo rūmų prasidėjo antradienio rytą, dar prieš prasidedant neeiliniam parlamento posėdžiui, kuriame buvo priimami su neteisėtų migrantų krize susiję įstatymų pakeitimai.
Bet mitinguotojai labiausiai liejo pyktį dėl Vyriausybės planų riboti tam tikras paslaugas nepasiskiepijusiems ir imuniteto neturintiems asmenims.
Tokių žmonių prieštaringai vertinamai mitingo organizatorei Astrai Genovaitei Astrauskaitei ir jos talkininkams prie Seimo pavyko sukviesti apie 5 tūkst. žmonių.
Į sceną lipo ir Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas, ir jo bendražygiai Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, ir valstietis Dainius Kepenis, ir Petras Gražulis, ir jo padėjėjas Naglis Puteikis.
P.Gražulis vėliau į Seimo posėdžių salę atnešė ir nuo mitingo dalyvių parlamentarams perdavė laidotuvių vainiką.
Tuo metu V.Uspaskichas valdančiuosius vadino populistais, o pasiskiepijusius lygino su narkomanais.
Pasiskiepijusių – daugiau
Vėliau mitingo dalyviai Prezidentūroje įteikė rezoliuciją reikalaudami nedelsiant atšaukti priverstinį testavimą, skiepijimą, galimybių pasą.
Taip pat buvo reikalaujama atšaukti ekstremaliąją padėtį, Vyriausybei – atsistatydinti, skelbti pirmalaikius rinkimus.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė atkirto: „Čia žmonės kalba tautos vardu, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 50 procentų visų Lietuvos žmonių – o turinčių balso teisę ir dar daugiau – yra pasiskiepiję bent viena skiepo doze.
Tie žmonės taip pat yra tauta ir taip pat turi savo nuomonę apie tai, kokie yra jų interesai ir kaip tie interesai privalo būti apsaugoti.“
Tačiau premjerė tikino, jog Vyriausybė prievarta nieko neskiepys. „Bet prabanga nesiskiepyti tiems žmonėms, kurie tai daro ne dėl medicininių priežasčių, tiesiog kainuos jų kišenei“, – pabrėžė ji.
Tragedijos simboliai
Prieš valdžios planuojamus ribojimus nusiteikę protestuotojai į Nepriklausomybės aikštę atsinešė ne tik simbolines kartuves „išdavikams“.
Mitinge pasirodė ir koncentracijos stovyklų kaliniais persirengę asmenys, kurie buvo apsijuosę grandinėmis, segėjo Dovydo žvaigždes. „Getui – ne“, – šūkavo nuo koronaviruso skiepytis nenorintys mitingo dalyviai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apgailestavo, kad prie Seimo susirinkę žmonės taip siekė ne atminti ir pagerbti Holokausto aukas, o pasinaudoti jų kančios istorija kaip argumentu prieš mokslo pažangą, kaip argumentu nesiskiepyti.
Dėl mitingo dalyvių veiksmų žydų bendruomenės atsiprašiusi premjerė I.Šimonytė pabrėžė, jog ribojimai nustatomi būtent tam, kad būtų išsaugota kuo daugiau gyvybių ir sveikatos sistema.
Prireikė psichologo
Bet mitingo dalyviai Vyriausybės pastangas suvaldyti virusą vadino nereikalingomis, o pasaulyje siaučiančią infekciją – išgalvota.
„Šiknon galimybių pasą“, – rėkė mitingo dalyviai, piktinęsi, kad nėra girdimi.
Tačiau su jais bandę kalbėtis politikai dažnu atveju buvo tiesiog nušvilpiami.
Nuo šio mitingo dalyvių kliuvo ir žiniasklaidos atstovams – aršiai nusiteikę protestuotojai ne vieną jų apstumdė ar iškeikė.
„Lietuvos ryto“ televizijos operatorius Audrius Šalaševičius pasakojo, kad prie Seimo jį užsipuolę asmenys ne tik grasino susidoroti, bet ir žemino: „Į mane žmonės mėtė pinigus taip esą siūlydami surinkti atlyginimą, kad man nereikėtų dirbti savo darbo.“
Po filmavimo į namus naktį grįžęs A.Šalaševičius dar ilgai negalėjo atsigauti nuo patirto streso: „Paskambinau psichologui ir valandą su juo kalbėjau, kol nusiraminau.“
Nukentėjo 18 pareigūnų
Per kilusias prie Seimo riaušes nukentėjo 18 jų malšinti atvykusių pareigūnų, trys iš jų buvo išvežti į gydymo įstaigas, vienam prireikė operacijos.
Trečiadienį policijos pareigūnams dėkojusi vidaus reikalų ministrė konservatorė A.Bilotaitė teigė neturinti duomenų apie per riaušes nukentėjusius protestuotojus.
Vyko susirėmimai
Tačiau policija sulaikė 26 tvarkos pažeidėjus. Po oficialios 17 val. pasibaigusio mitingo dalies įsisiautėjusią minią pareigūnams pavyko numalšinti tik maždaug apie 2 val. nakties.
Mitinguotojai mažai dėmesio kreipė ir į pareigūnų nurodymus, o mėtomos vėliavos su mediniais kotais skriejo ne tik virš politikų, bet ir virš policininkų galvų.
Iš pradžių jų pajėgos buvo ypač negausios, tik vėliau, baiminantis didesnių neramumų, prie Seimo budėję pareigūnai sulaukė pastiprinimo – vakare prie Seimo atvyko ir vadinamoji riaušių policija.
Pareigūnams pradėjus stumti protestuotojus toliau nuo Seimo pastato prasidėjo riaušės – į pareigūnus buvo pradėti mėtyti buteliai, signalinės raketos, jų pusėn skriejo akmenys.
Į tai pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis, kai kurie aršiausi mitinguotojai po vieną buvo išvesti iš minios.
Iš Seimo kurį laiką negalėjęs išeiti opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pastebėjo, kad policijai akivaizdžiai trūko pajėgų išėjimus ir išvažiavimus iš Seimo blokavusiai miniai išvaikyti.
Ramino ir prezidentas
Nerimstant aistroms žodį tarė ir prezidentas G.Nausėda – paragino mitinguotojus sudaryti civilizuotas sąlygas parlamentarams išeiti iš Seimo.
„Demokratija nėra anarchija. Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę.
Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais netgi gali atrodyti beviltiška.
Tačiau demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – feisbuke antradienio vakarą rašė G.Nausėda.
Ribos patekimą į Seimą
Iš Seimo rūmų kurį laiką nesitraukė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, neišeiti iš pastato buvo patarta ir Seimo Žmogaus teisių komitetui vadovaujančiam Laisvės partijos atstovui Tomui Vytautui Raskevičiui.
V.Čmilytė-Nielsen per Seimo apsiaustį kalbėjo, jog būtina atsižvelgti į žmonių nerimą, bet mitingai su stilizuotomis kartuvėmis peržengia nuomonių įvairovės ribas.
Be to, politikai ėmė piktintis, kad mitinguotojai antradienį laisvai vaikščiojo ir po Seimo rūmus. Net 70 vienkartinių leidimų jiems parūpino kai kurie mitinge dalyvavę parlamentarai.
Todėl V.Čmilytė-Nielsen pranešė, jog svarstoma galimybė riboti lankytojų patekimą su Seimo narių išrašomais vienkartiniais leidimais.
Priekaištavo kolegoms
Apie tai, kad atsakomybę už riaušes turėtų prisiimti ne tik tiesioginiai jų dalyviai, bet ir kai kurie politikai, kalbėjo ir A.Bilotaitė.
„Aš manau, jog yra skandalinga, kad į šią antivalstybinę veiklą aktyviai įsitraukia ir dalis tam tikrų Seimo narių – tai mes antradienį matėme, veidai buvo matomi vakar, ir aš manau, kad turės būti atitinkamas įvertinimas“, – trečiadienį opozicinės valstiečių frakcijos posėdyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Anot A.Bilotaitės, politikų veiksmus įvertins atitinkamos institucijos: „Jie veikė prieš valstybę, prieš tautos, kuri juos išrinko, interesus.“
Vidaus reikalų ministrės teigimu, dalis piliečių buvo suklaidinti, nors norėjo tik išreikšti savo teisėtą pilietinę poziciją: „Tai, kas įvyko, – smurto veiksmai prieš policijos pareigūnus, prieš valstybės turtą, rodo, kad šio renginio tikslai buvo visai kiti, ir už tai, kas įvyko, yra atsakingi riaušių organizatoriai ir dalyviai.“
Anot A.Bilotaitės, įvykusių riaušių sutapimas su neramumais Rūdninkų poligone yra ne atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę ir hibridinio karo dalis.
Sąsajų tarp neramumų Rūdninkų poligone bei įvykių prie Seimo įžvelgė ir Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius. Jis teigė, kad tarnyba tuos pačius žmones fiksavo tiek ankstesnėje akcijoje Rūdninkuose, tiek antradienį prie Seimo.
Įvardijo padarytą klaidą
Tiesa, valdantieji trečiadienį nedrąsiai prakalbo ir apie savo klaidas, dėl kurių galimai antradienį ir prasiveržė protestuotojų pyktis.
Antai V.Čmilytė-Nielsen pripažino, jog žinia apie planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems galbūt buvo paskelbta per anksti, todėl sukėlė dalies žmonių susierzinimą.
„Kita vertus, mes turime ruoštis rudens sezonui ir neišvengsime pasirinkimo tarp dviejų dalykų: griežto karantino absoliučiai visiems arba karantino tiems, kurie nepasiskiepijo“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Ar minia neįbaugins valdžios?
Tai, kad chaosas valstybėje gana sudėtingu metu kyla ir dėl pačių valdančiųjų blaškymosi, įžvelgė ir politologai.
Anot Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, panašaus įvykių scenarijaus buvo galima laukt: „Kai kuriems veikėjams antradienio vakaro įvykiai gali būti žalias signalas, jog galima veikti ir toliau, ir ta situacija tikrai gali būti sunkiai suvaldoma.“
Nors R.Urbonaitė sakė, jog antradienio įvykių dar nereikėtų labai dramatizuoti, jie kelia nerimą: „Buvo galima matyti nelogikos triumfą.
Žmonės kalbėjo neleisiantys, kad jais būtų manipuliuojama, bet visas renginys buvo labai manipuliatyvus.“
Politologę stebino mitingo dalyvių prieštaravimai – žmonės pasisakė prieš prievartą, bet atsinešė kartuves, aiškino, kad kūnas yra jų šventovė, bet mielai talžė žurnalistus.
Ar antradienio įvykiai gali įbauginti valdančiuosius, kuriems kita pusė priekaištauja stokojant ryžto priimant būtinus sprendimus?
„Sunku pasakyti, kiek tai išgąsdins valdžią. Nors iš valdžios sklindantys anonsai paskatino žmones skiepytis, vis dėlto manau, kad su jais reikėtų elgtis atsargiau, – kartais detalės tampa kibirkštimi ir valdžiai tas pamokas reikėtų išmokti“, – svarstė politologė.
Konservatoriams – jau ne pirmas smūgis
Valdžioje atsidūrę konservatoriai riaušių kėlėjus prie Seimo sutraukia jau ne pirmą kartą.
Seimo langai dužo ir 2009 metų sausio 16-ąją, kai prieš mokesčių didinimą profsąjungų rengtas mitingas irgi virto riaušėmis.
Tada minia į pareigūnus, Seimą ir politikus svaidė sniego gniūžtes, akmenis, butelius. Protestuotojai buvo tramdomi ašarinėmis dujomis, o vėliau ir guminėmis kulkomis.
Per kilusias riaušes sužalota 30 asmenų, išdaužti 42 Seimo langai, apgadinti automobiliai.
Po neramumų policija sulaikė 80 asmenų, atėmė iš jų keletą strypų, butelių su padegamuoju skysčiu. Teismui perduotoje byloje buvo kaltinami 29 vyrai, o mitingo organizatoriai teisme buvo išteisinti.
