Pastebima, kad pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykiai įtakos turėjo ne tik Seimo narių ir ministrų, bet ir prezidento Gitano Nausėdos reitingams.
Socialdemokratų pergalė
Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, valdančiąją daugumą formuotų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – už juos balsą būtų pasiryžę atiduoti 15,9 proc. rinkėjų. Birželio mėnesį šia partija pasitikėjo 13,3 proc. gyventojų.
Socialdemokratai iš pirmosios vietos išstūmė joje buvusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), nors pasitikėjimas ja kiek paaugo – birželį šią partiją palankiai vertino 15,1 proc. rinkėjų, dabar už valstiečius balsuotų 15,6 proc. gyventojų.
Kaip naujienų portalui lrytas.lt komentavo „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys, socialdemokratų pergalę lėmė ne jų geri darbai, o kitų partijų kritimas.
„Neišsiveržė, bet paklaidos ribose truputį pakilo. Valdantiesiems visada yra problemų, dabar dar sitauciją apsunkino migrantai ir vakcinavimas. O apie socialdemokratus nepasakysi nei nieko gero, nei nieko blogo. Seniai jie yra valdžioje, bet kitų partijų fone socialdemokratai dabar yra tiesiog nesusitepę, be ydų. Čia ne už gerus darbus, bet tiesiog kiti nukrito“, – komentavo V.Gaidys.
Trečioje vietoje išliko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – jų reitingai nuo 11,8 proc. paaugo iki 13,1 proc.
Iš ketvirtosios vietos Liberalų sąjūdį išstūmė Darbo parti ja – už šią rinkimuose dabar balsuotų 5,9 proc. šalies rinkėjų. Pasitikėjimo Liberalų sąjūdžiu procentas nuo 6 proc. kiek nukrito ir dabar siekia 5,5 proc.
Pasak V.Gaidžio, liberalams dabar – itin nepalankus metas, nes jie įpratę „viską leisti“, o to daryti dabar negalima.
„Migrantų fone jiems lieka arba nutylėti, arba prisitaikyti. Privalomas vakcinavimas taip pat nėra jų „žirgas“.
O dėl Darbo partijos – Viktoras Uspaskichas ir apie skiepus „geriausiai išmano“, jis turi savo auditoriją, kuri ir buvo susirinkusi prie Seimo, tai tą segmentą jis turi“, – aiškino sociologas.
Šeštoje vietoje išlieka Laisvės partija, už kurią šiuo metu balsuotų 3 procentai rinkėjų. Nežymiai paaugo pasitikėjimas Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Šios politinės jėgos atitinkamai surinktų 2,7 ir 1,8 proc. rinkėjų balsų.
Tiesa, visos šios trys partijos į Seimą dabar nepatektų, nes neperžengų 5 proc. balsų barjero.
Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, 14,5 proc. rinkėjų juose apskritai nebalsuotų, tačiau sumažėjo abejojančiųjų savo politinėmis pažiūromis – birželį nežinančių už ką reikėtų balsuoti buvo 24,9 proc, o rugpjūtį – 17 proc.
Kirtis I. Šimonytei ir A. Bilotaitei
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė vis dar didžiausią palankumą rodo prezidentui Gitanui Nausėdai – tiesa, jo reitingas gerokai krito. Birželį šalies vadovą teigiamai vertino 63,1 proc. gyventojų, dabar G.Nausėda pasitiki 55,2 proc. rinkėjų. Neigiamai šalies vadovą vertina 23,9 proc. gyventojų.
V.Gaidžio teigimu, tokį rezultatą lėmė G.Nausėdos pasyvumas kriziniu laikotarpiu.
„Turint omenyje, kad apklausa vyko pačioje migrantų krizės įkarštyje, tam kontekste galima labai daug išlošti, bet galima ir pralošti. Nepakankamai prezidentas buvo aktyvus – nors nieko blogo nepasakė, bet jis buvo pasyvus“, – aiškino V.Gaidys.
Antroji ir trečioji pozicijos nepakito – jas atitinkamai dalijasi socialdemokratų vedlė Vilija Blinkevičiūtė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. V.Blinkevičiūtę palankiai vertina tiek pat, kiek ir birželį – 49 procentai rinkėjų, Kauno vadovą – 42,6 proc. gyventojų.
Seimo pirmininkei Viktorija Čmilytė-Nielsen pasitikėjimą rodo 37,2 proc. gyventojų. Tiesa, birželį šią politikę teigiamai vertino 38,3 proc. rinkėjų.
Migrantų krizė itin sumažino pasitikėjimą Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite – jos reitingas krito net 11,3 proc. Birželį šią politikę palaikė 33,4 proc. gyventojų, dabar ja pasitiki 22,1 proc. rinkėjų ir tai ją nustūmė į prasčiausiai vertinamų politikų pusę.
Pasak V.Gaidžio, A.Bilotaitei koją pakišo sunkiai valdoma migrantų krizė pasienyje.
„Nemanau, kad žmonės pamatė kažkokią ypatingą klaidą, bet faktas, kad problema buvo, ir ta elgsena nebuvo pakankamai tinkama. Būna žmonių, kuriems krizės yra „prie veido“, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis. Jo reitingai krisdavo taikos laikotarpiu, kai būdavo ramu. O kai koks Molotkovas su automatu išbėgo, jo reitingas ypatingai pakilo. O Bilotaitė, matyt, ne tas žmogus“, – komentavo V.Gaidys.
10 procentų krito ir pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte – dabar ją palankiai vertina 29,9 proc. šalies gyventojų.
Smuko pasitikėjimas ir sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu – vasaros pradžioje jį palankiai vertino 34,3 proc. rinkėjų, dabar juo pasitiki 29,7 proc. gyventojų.
Prasčiausiai vertinami ministrai ir toliau išlieka tie patys: tai teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Paklausus respondentų, kokie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jų interesams, 13,9 proc. atsakė, jog tai yra prezidentas G.Nausėda. Viliją Blinkevičiūtę įvardijo 8,7 proc. apklaustųjų, I.Šimonytę – 6,8 proc.
Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį palaiko po 3,9 proc. apklaustųjų, V.Uspaskichą – 3,3 proc.
