Išskirtinis dėmesys turėtų tekti „autoritetams“, kurie ne tik patys laikosi klaidingos pažiūros dėl skiepijimosi, bet ir tai skleidžia visuomenei, agituoja nepaklusti vyriausybių visame pasaulyje priimamiems kovos su pandemija sprendimams.
COVID-19 ir jos atmainos yra iššūkis visai žmonijai, o kova peržengia valstybių teritorijas. Kovos su neišgalvota grėsme priemonės, perėjusios įvairius eksperimentinius kelius, pamažu vienodėja, kaip ir supratimas, jog nesujungus pajėgų ir metodų laukia nieko gero nelemiantis pralaimėjimas.
Net neabejoju, jog jau po metų, jei ne greičiau, kovos lauke bus ne vien demokratinių kraštų vyriausybės, bet ir jų opozicijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, kurių pasaulyje labai daug, o jų įtaka visuomenei dažnai daug didesnė nei tradiciškai skeptiškai vertinamų oficialių struktūrų.
Ar antivakseriai neturi teisės viešai pasakyti savo nuomonės? Turi ir tam negali būti taikomi teisiniai apribojimai, bet tuo pat metu nereikia pamiršti pasaulio istorijos. Kažkada buvo skelbiamos ir po mokslo priedanga platinamos rasistinės teorijos net tokiose šalyse kaip Prancūzija, Anglija, JAV. Įžymūs pramonės magnatai rašė antisemitines studijas ir kaip dovaną dalijo kolegoms, dideliais tiražais platino visuomenei. Demokratija. Ir kuo tai baigėsi?
Girdžiu – nesąmonė, antivakseriai yra kaip tik prieš žmonių skirstymą į pasiskiepijusius ir ne, prieš apribojimus galimybių pasais ar panašiai. Filosofė (nors nežinau, kodėl taip visuomenei pristatoma) N.Vasiliauskaitė be jokių reveransų valdžios sprendimus prilygina nacistiniams metodams. (Beje, Vyriausybės vadovu dėtas tokių „filosofės“ pasažų nepraleisčiau pro ausis.)
O tikrovė paprasta – būtent agituojantieji prieš skiepus vienoje erdvėje su antivakseriais priverstus būti įvairaus amžiaus žmones stumia į labai apibrėžtą teritoriją kapinėse.
Išklausiau mitingo prie Seimo, kuris virto riaušėmis, kalbas ir jas, deja, galiu įvertinti išraiškingesniu nei vertimas rusišku žodžiu: visiškas „briedas“. Negana to – tai pavojingi svaičiojimai. Savaime suprantama, mitingo metu išrėkti kliedesiai grėsmės mastą suvokiančių žmonių nepaveiks, bet yra daugybė vis dar realioje situacijoje nesusigaudančių, tarp jų jaunų, taip pat tokių, kuriems anarchija – tvarkos motina.
Vis labiau aiškėja, jog riaušės buvo planuotos, nors nebūtinai tų pačių asmenų, kurie rūpinosi gauti mitingui leidimą. Būtų didelis teisėsaugos pralaimėjimas, jei riaušių planuotojai ir vykdytojai liktų neįvardyti.
Beje, jau seniai metas minint prie riaušių galimai prisidėjusias trečiąsias šalis, ir vaikui nebe paslaptis, kas jos, pateikti įrodymus. Spėliojimais jau nebetikima. Ar reikia sustabdyti leidimų išdavimą panašiems mitingams? Jeigu mitingo turinys susijęs su agitacija prieš skiepus – leidimas neturi būti išduotas. Didžioji Lietuvos visuomenės dalis tokiam sprendimui pritars.
Kokie Lietuvos netolimos ateities horizontai? Anksčiau šiek tiek padūmavę jie vis ryškesni. Dabartinės valdžios laukia karštas politinis ruduo.
Mitingų rengėjai nenurims – nesvarbu, prieš ką protestuoti bus susirenkama. Ir riaušėmis pasibaigusiame mitinge, nors dominavo antivakseriai, buvo didelė mišrainė – ir protestuotojai prieš migrantus, ir iš šeimų maršo.
Pasienyje su Baltarusija – nelegalų srautų pertrauka. Neaišku, kokios trukmės, bet, atrodo, apgręžimas pasiteisino, nors tuo pat metu pasigirdo ir įspėjantys žmogaus teisių sargų balsai. Seimo kontrolierių įstaigos atstovas V.Valentinavičius paskelbė ne visų ausiai malonų pasakojimą iš budėjimo pasienyje. Panašių stebėjimo rezultatų gali atsirasti ir daugiau.
Nors A.Bilotaitė įsižeidė dėl to paskelbto teksto, įsigilinus paaiškėjo, jog Seimas vis dėlto atsižvelgė į kontrolieriaus išsakytas pastabas. Nors dar neaišku, ar pabėgėlių srautai atsinaujins, tenka pripažinti, jog A.Lukašenka su visa kariauna sukurpė mums problemą. O kaip su jo paties problemomis?
Neseniai antivakseris „tautos tėvas“ pabandė apsiverkti ir išspausti ašarą liaudžiai. Prabilo apie galimą, net greitą, pasitraukimą nuo darbo stalo, čia pat įspėdamas, kad „nereikėtų garintis („paritsa“), kada“, ir kad yra kūnu ir krauju suaugęs su Baltarusija, tad neįsivaizduoja savęs pensijoje. O jeigu norom nenorom teks atsidurti?
Teko girdėti tokią versiją. A.Lukašenkos sūnus daug metų dirba naftos versle. Jo ir tėvo santykiai labai artimi su JAE šeichais, kurie pastaruoju metu įniko lankytis Minske. Spėjama, kad A.Lukašenka suinteresuotas JAE investicinių fondų pagalba privatizuojant „Belkalij“ užsitikrinti dalį šios įmonės aktyvų savo šeimos labui. Privatizuodamas strateginę įmonę neva gelbėja Baltarusijos ekonomiką. Po to be streso paskelbiami rinkimai. 2022 m. pavasarį palieka prezidento postą turėdamas saugų ir garantuotą pajamų šaltinį sau ir šeimai.
Yra ir kitokių scenarijų. Neabejoju, jog dabartinė Lietuvos valdžia iš įvairių šaltinių juos žino. Net po JAV kieto žingsnio Baltarusijos režimo atžvilgiu yra apie ką pagalvoti.
Šiaip ar kitaip, Lietuva vis tiek yra tranzito šalis, drauge su tarptautiniais įsipareigojimais jį saugoti. Gal būtų gerai patikinti pasaulį, kad prisiimtų įsipareigojimų dėl tranzito ir toliau laikomasi.
