Savivaldos sprendimus teisiškai vertinančiam A.Cechanavičiui pro akis neprasprūdo, kad į ligoninės vadovo vietą be konkurso įdarbintas neseniai iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų ministro atšauktas Remigijus Mažeika.
Negana to, šis vadovas yra įtariamasis korupcijos byloje. Kaip ir buvusiam ilgamečiam Plungės ligoninės direktoriui Antanui Martusevičiui, šiauliečiui tame pačiame ikiteisminiame tyrime yra pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo.
Įtarimų prislėgtą A.Martusevičių nuo pareigų nušalino tas pats Plungės meras Audrius Klišonis, kuris vėliau be konkurso įdarbino tuo pačiu nusikaltimu įtariamą šiaulietį.
Konkurso nutarė neskelbti
Ši aplinkybė nesukliudė Plungės merui įdarbinti R.Mažeiką, iš kurio neprašyta net STT išduodamos pažymos apie tinkamumą eiti šias pareigas. Toks dokumentas yra privalomas įdarbinant bet kurios biudžetinės įstaigos vadovą.
Reikalavimas buvo apeitas įdarbinus R.Mažeiką laikinuoju vadovu.
Tuo pačiu paskelbta, kad konkursas nuolatiniam vadovui nebus skelbiamas, mat dėl medicinos reformos neaiški gydymo įstaigos ateitis. Mat neaišku, ar po pertvarkos ši gydymo įstaiga teiks tas pačias, ar tik ligonių priėmimo ir slaugos paslaugas.
Politikų sprendimas neskubėti skelbti konkursą atrišo rankas laikinajam vadovui iš tiesų dirbti neribotą laiką.
Liepė apsispręsti per 5 dienas
Plungės merui A.Klišoniui teikimą pirmadienį išsiuntęs Vyriausybės atstovas A.Cechanavičius sakė, kad dokumentas buvo ruoštas ne vieną dieną. Teisininkai tirti situaciją pradėjo prieš savaitę, kai pasirodė pranešimas apie mero sprendimą.
Teikime remiamasi suformuota teisine praktika dėl laikinojo ir nuolatinio vadovo statuso. Vadovaudamasis dar 2018 m. Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimu, A.Cechanavičius konstatavo, kad Plungės ligoninės laikinuoju direktoriumi tapęs R.Mažeika iš tiesų tapo vienasmeniu vadovu, kuriam taikomi ir Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimai.
„Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas niekur neišnyko. Jei nėra tiesiogiai parašyta, nereiškia, kad šiuo atveju taikoma kokia išimtis, – sakė Vyriausybės atstovas. – Tokie gudravimai prasilenkia su skaidrumo standartais, pakerta pasitikėjimą valstybe, valdžios institucijomis.“
A.Cechanavičius sakė, kad duotas penkių dienų terminas apsispręsti – jei Plungės savivaldybės vadovas nepaklus, bus kreiptasi į teismą.
Merui pritarė ir opozicija
Plungės meras A.Klišonis tikino dar nematęs Vyriausybės atstovo išsiųsto teikimo: „Esame ne kartą skyrę laikinąjį vadovą, niekada nereikėjo tų pažymų. Šis reikalavimas – naujiena, gavę dokumentą apsvarstysime jį su teisininkais.“
Jis sakė, kad R.Mažeiką į vadovus pakviesti rekomendavo dabar laikinai ligoninei vadovavęs medikas. Be to, buvęs RŠL vadovas gerai užsirekomendavo prasidėjus pandemijai – teikė pagalbą ir plungiškiams.
A.Klišoniui pavyko įtikinti net ir apkaltą jam nesėkmingai ruošusius opozicijos atstovus. Pastarieji pritarė, kad gydymo įstaigai reikia naujo vadovo, juolab kad buvusysis patikino – dėl pablogėjusios sveikatos į darbą nebegrįš.
Į pareigas pretendavęs R.Mažeika sakė kėlęs dvi sąlygas – privalomo Tarybos narių ir ligoninės bendruomenės pritarimo.
Išklibino nepalankios išvados
R.Mažeika į RŠL vadovus buvo paskirtas 2018 m. ir pakeitė po korupcijos skandalo posto netekusį ilgametį direktorių Petrą Simavičių. Pastarasis vienoje byloje jau nuteistas, o kitoje dar mina teismų slenkstį.
Kone pavyzdiniu vadovu laikyto R.Mažeikos reputacija susvyravo, kai tyrimą dėl galimos korupcijos viešuosiuose pirkimuose pradėjo STT. Įtarimų sulaukęs šiaulietis buvo atšauktas iš Lietuvos prezidentui patarinėjusios ekspertų grupės.
Galutinai įvaizdis susvyravo, kai nusižudė tiesioginius ir netiesioginius vadovus mobingu apkaltinusi RŠL gydytoja. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sudarytos dvi komisijos pateikė išvadas, kurios buvo nepalankios R.Mažeikai.
Teigiama, kad ligoninės vadovo elgesys sumenkino įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla. Be to, pažymėta, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.
Todėl ministras A.Dulkys liepos viduryje atšaukė R.Mažeiką iš pareigų.
Abu sieja sena pažintis
„Lietuvos ryto“ žurnalistas išsiaiškino, kad Plungės merą A.Klišonį su R.Mažeika sieja sena pažintis. Mat farmacininko išsilavinimą įgijusiam politikui priklauso komercinė firma „Inesa“, kuri Plungėje valdo šeimos kliniką, o rajone – ambulatorijų tinklą.
Tuo tarpu R.Mažeika porą dešimtmečių dirbo iš pradžių Tauragės, o vėliau – Šiaulių teritorinės ligonių kasos (ŠTLK) direktoriumi. Tarp jo pareigų – kasmet pasirašinėti sutartis su gydymo paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
A.Klišonis neneigė, kad R.Mažeiką pažįsta seniai, nuo tų laikų, kai pastarasis vadovavo ŠTLK. Su ja sutartį ir dabar turi Plungės merui priklausanti firma „Inesa“, kuriai vadovauja politiko sutuoktinė.
A.Klišonis nenorėjo įvardinti, kokią sumą kasmet iš ŠTLK gauna jo įmonė: „Aš esu savininkas, o ne vadovas.“
Viešai skelbiama, kad „Inesa“ dirba 76 darbuotojai, o metinė apyvarta 2016-2020 m. siekė iki 2 milijonų eurų.
