Per vos pusmetį – trijų porų staigios mirtys, jų priežastis – ūminis apsinuodijimas I dalis

„Jie gėrė nuolat ir alkoholiui nebuvo išrankūs, vartodavo viską, ką galėdavo įpirkti“, – teigė moteris, aptikusi dviejų kaimynų kūnus. Motina ir sūnus drauge svaiginosi, drauge ir iškeliavo Anapilin. Apsinuodijimas alkoholiu lėmė ir kito motinos bei sūnaus dueto bei sutuoktinių poros mirtis. Kas slypi už šių tragedijų?

Mirtys, kai dėl alkoholio vartojimo Giltinė pašaukia iškart du tos pačios šeimos narius, paliečia itin skaudžiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mirtys, kai dėl alkoholio vartojimo Giltinė pašaukia iškart du tos pačios šeimos narius, paliečia itin skaudžiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Toksikologas R.Badaras aiškino, koks pražūtingas gali būti metilo alkoholis.
Toksikologas R.Badaras aiškino, koks pražūtingas gali būti metilo alkoholis.
NTAKD direktorius Renaldas Čiužas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
NTAKD direktorius Renaldas Čiužas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Galbūt galima teigti, kad dažnus apsinuodijimus alkoholiu lėmė pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas, kai namuose priversti sėdėti žmonės pradėjo ieškoti, kuo slopinti įtampą, tad ėmė gerti per daug?<br>V.Balkūno nuotr.
Galbūt galima teigti, kad dažnus apsinuodijimus alkoholiu lėmė pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas, kai namuose priversti sėdėti žmonės pradėjo ieškoti, kuo slopinti įtampą, tad ėmė gerti per daug?<br>V.Balkūno nuotr.
Mirtys, kai dėl alkoholio vartojimo Giltinė pašaukia iškart du tos pačios šeimos narius, paliečia itin skaudžiai. <br>V.Balkūno nuotr.
Mirtys, kai dėl alkoholio vartojimo Giltinė pašaukia iškart du tos pačios šeimos narius, paliečia itin skaudžiai. <br>V.Balkūno nuotr.
Galbūt galima teigti, kad dažnus apsinuodijimus alkoholiu lėmė pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas, kai namuose priversti sėdėti žmonės pradėjo ieškoti, kuo slopinti įtampą, tad ėmė gerti per daug?<br>V.Balkūno nuotr.
Galbūt galima teigti, kad dažnus apsinuodijimus alkoholiu lėmė pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas, kai namuose priversti sėdėti žmonės pradėjo ieškoti, kuo slopinti įtampą, tad ėmė gerti per daug?<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 21, 2021, 11:24 AM, atnaujinta Aug 23, 2021, 10:53 AM

Per vos pusmetį – trijų porų staigios mirtys. Jų priežastis – ūminis apsinuodijimas alkoholiu, tačiau už to – ne tik daugiadienės išgertuvės, bet ir lemtingi, nors, matyt, atsitiktiniai sprendimai svaigintis mirtinai pavojingais skysčiais.

„Jei tai atrodo kaip antis, plaukia kaip antis ir kvaksi kaip antis, greičiausiai tai yra antis“, – teigė klinikinės toksikologijos gydytojas 55 metų Robertas Badaras.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas vadinamuoju Anties testu pasirėmė komentuodamas sunkiai paaiškinamas dviejų tos pačios šeimos narių mirtis. Anot patyrusio mediko, šias tragiškas nelaimes, matyt, lėmė apsinuodijimas surogatu.

Mirtys, kai dėl alkoholio vartojimo Giltinė pašaukia iškart du tos pačios šeimos narius, paliečia itin skaudžiai.

Įtarimų sukėlė kvapas

Birželio 17-osios vakarą Tyzenhauzų gatvėje Vilniuje esančiame bute rasti motinos ir jos sūnaus lavonai be išorinių smurto žymių.

53 metų moters ir 32 metų vyro kūnus aptiko kaimynė, neapsikentusi iš gretimo buto sklindančio nemalonaus kvapo.

Nerimaujančiai kaimynei durų niekas neatidarė, tačiau moteriai nuspaudus durų rankeną, paaiškėjo, kad durys neužrakintos. Vaizdas viduje pribloškė – smarvę skleidė dviejų negyvų žmonių kūnai.

Lavonus aptikusi moteris iškvietė pareigūnus ir šiems papasakojo, kad nuolat turėjo kentėti daugiadienes motinos ir sūnaus išgertuves. Nors į klausimus dėl motinos ir sūnaus mirties priežasčių dar turi atsakyti ekspertai, beveik neabejojama, kad tai lėmė alkoholis.

Išvydo kraupų vaizdą

Prabėgus kiek daugiau kaip savaitei, birželio 26 dieną, motinos ir sūnaus kūnai be išorinių smurto žymių rasti ir Rinktinės gatvėje sostinėje.

Tikslaus atsakymo irgi vis dar nėra, tačiau manoma, kad 89 metų moters ir 49-erių vyro mirtis taip pat lėmė alkoholis.

Apie šias mirtis Bendrajam pagalbos centrui (BPC) telefonu taip pat pranešė kaimynė.

„Turėjau jų buto raktus. Kaimynė man juos buvo davusi, jei kartais įvyktų kokia nelaimė, tačiau jų neprireikė, buto durys buvo atrakintos“, – BPC operatorei pasakojo moteris.

Užėjusi į vidų, rūpestinga kaimynė pamatė kraupų vaizdą – viename kambaryje gulėjo negyvo vyro, kitame – negyvos moters kūnai.

„Gali būti, kad jie mirę jau senokai, nes vyro kūnas pajuodęs, pradėjęs irti“, – sakė susijaudinusi moteris.

Į Rinktinės gatvę atvykusius pareigūnus pasitiko ta pati kaimynė. Ji policininkams pasakojo, kad garbaus amžiaus mirusioji ir jos sūnus nevengdavo alkoholio: „Visai neseniai jiems jau buvau kvietusi greitąją pagalbą, nes po eilinių išgertuvių abiem buvo labai bloga.“

Susmuko nespėjusi atverti durų

Pareigūnams nekilo abejonių, kad prieš mirtį motina su sūnumi girtavo – visame bute buvo didelė netvarka, voliojosi tušti buteliai.

Vyriškio lavoną pareigūnai rado viename kambarių prie lovos. Apatinė vyro kūno dalis buvo visiškai nuoga.

Jo motina aptiktame kitame kambaryje. Moteris gulėjo ant pilvo, netoli balkono durų. Įtariama, kad pasijutusi blogai, ji bandė išeiti į balkoną, tačiau susmuko nespėjusi to padaryti.

Per kelias valandas – trys skambučiai

Sausio pradžioje BPC specialistai fiksavo kelis keistus iškvietimus Širvintų rajone. Kiek mažiau kaip pusantros valandos iki vidurnakčio skambinęs vyras pranešė apie sutrikusią moters sveikatą.

Antras skambutis po 40 minučių gautas iš Širvintų greitosios medicinos pagalbos paramedikų. Pranešta, kad atvykusi brigada negali patekti į namą, bet pro stiklines duris mato prie jų gulinčią moterį. Informacija perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

Trečias skambutis gautas jau pora valandų po vidurnakčio. Skambinusi moteris norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą blogai besijaučiančiam vyrui. BPC skambinusiąją sujungė su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerine.

Ir moteris, ir vyras, kuriems buvo kviečiama pagalba, mirė, mat medikai jau buvo bejėgiai padėti. Jų mirties priežastimi irgi greičiausiai tapo mirtinai pavojingas alkoholis.

Kaip gaminami nelegalūs pakaitalai?

Metanolis arba metilo alkoholis savo išvaizda, kvapu ir skoniu yra itin panašus į etanolį, kurio pagrindu gaminami tokie spiritiniai gėrimai kaip degtinė, viskis, brendis, romas, trauktinė ar likeris.

Etilo alkoholio pagrindu turėtų būti gaminami ir nelegalūs jo pakaitalai, vadinamieji surogatai.

Pavyzdžiui, naminė degtinė, liaudiškai vadinama samane, ar vadinamasis pilstukas, kurį kalbininkai primygtinai siūlo vadinti nelegaliai gaminamu vandeniu skiestu spiritu.

Tačiau sklando istorijos, kad „pilstuko“ gamyba bent jau anksčiau prasidėdavo ne nuo spirito skiedimo, o nuo visiškai legalaus langų plovimo skysčio distiliavimo. O šiame pramonei skirtame skystyje gali būti itin toksiško metanolio.

Vis dėlto, kaip teigia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC)specialistai, nelegalių alkoholinių gėrimų, kuriuose būtų gyvybei mirtinai pavojingų medžiagų, pastaraisiais metais jie nėra gavę.

Vadinamoji naminukė, kuri irgi priskiriama surogatams, į LPKTC laboratoriją apskritai atkeliauja itin geros kokybės – švariai išvalyta nuo pavojingų priemaišų. Jos gamintojai palyginti sąžiningai laikosi gamybos technologijos.

Išvalytas spiritas irgi turi labai mažą kiekį metanolio.

Kiti nelegalūs gėrimai dažniausiai gaminami iš skysčių, kurios turi denatūruojančių medžiagų. Plačiausiai naudojamas denatūrantas – izopropilo alkoholis, kuriam būdingas aštrus kvapas ir kuris yra toksiškesnis už etilo alkoholį. Tačiau jis irgi neturėtų būti ūminio apsinuodijimo priežastimi.

Itin klastingas nuodas

RVUL Toksikologijos centro vadovas R.Badaras yra ir gydytojas anesteziologas reanimatologas. Nors mediku dirba apie tris dešimtmečius, per savo praktiką jis nepamena atvejo, kad dėl ūminio apsinuodijimo etilo alkoholiu iškart mirtų drauge išgėrinėję du žmonės. Todėl ir daro išvadą, kad trys kraupūs atvejai, kai dėl alkoholio vartojimo mirė du tos pačios šeimos nariai, susiję su metanoliu.

„Staigios ūminės mirtys nuo etilo alkoholio, jei jos nėra ilgalaikio vartojimo pasekmė, dažniausiai susijusios su tam tikromis komplikacijomis, kurios atsiranda, tarkime dėl sušalimo, aspiracijos ar staigaus širdies ritmo sutrikimo. Mažai tikėtina, kad šios komplikacijos kiltų iškart dviem žmonėms. Grupiniai apsinuodijimai daugiau būdingi surogatams“, – sakė medikas.

Tad kaip gali būti, kad kriminalistų gaunami surogatai dažniausiai savo sudėtyje neturi mirtinai pavojingų medžiagų, kurios lemtų drauge geriančių žmonių mirtį, o trys artimųjų poros staiga mirė nuo alkoholio?

LPKTC specialistai tirs ir skysčius, kuriais galimai apsinuodijo Kaune vienas po kito mirę keliolika žmonių. Tačiau šio cheminio tyrimo detalės kol kas neatskleidžiamos.

Tyrimui dėl keliolikos žmonių mirčių, siejamų su „pilstuko“ taškais Kaune, vadovaujančios prokurorės Auksės Lipkevičienės teigimu, visi velioniai vartojo stiprius naminius alkoholinius gėrimus, denatūratą, skiedinius, mišinius ir kitus nežinomos kilmės svaigalus.

Pirminiais duomenimis, apsinuodijo būtent metanolį vartoję žmonės. Mirtina jo dozė – 30 mililitrų. Galima sakyti, kad tik vienas gurkšnis. Nuo 10 mililitrų galima apakti.

„Tai – labai klastingas nuodas, turbūt pats nuodingiausias alkoholio surogatas“, – teigė Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojas Jonas Šurkus.

Kalbėdami apie situaciją Kaune, kai nelegaliu alkoholiu masiškai apsinuodijo žmonės, medikai išskiria dvi masinių apsinuodijimų bangas.

Pirmosios aukos greičiausiai vartojo gryną metanolį, nes jų išgelbėti, galima sakyti, nebuvo jokių galimybių. Per antrąją bangą nuodas galbūt nebuvo tokios stiprios koncentracijos, nes padidėjo išgelbėjimo tikimybė. Tačiau apsinuodijimus lydėjo pilvo ir galvos skausmai, vėmimas, pykinimas.

Laisvai nusipirkti neįmanoma

„Lietuvos ryto“ kalbinti LPKTC specialistai teigė, kad mažai tikėtina, jog „pilstuko“ pardavėjai sąmoningai parduoda surogatą, kuriame didelė metilo alkoholio koncentracija. Greičiausiai net jie patys nežino, kokius nuodus pardavinėja.

LPKTC tyrėjus itin sukrėtė atvejis prieš kelerius metus, kai Lazdynų ligoninėje mirė alkoholiu apsinuodijęs žmogus. Atlikus kratą jo namuose, tyrėjams pristatytas skystis degtinės butelyje. Po tyrimų paaiškėjo, kad tame butelyje buvo grynas metanolis, kuris nei spalva, nei kvapu nesiskiria nuo etanolio, tad vyras galėjo jo išgerti net nejausdamas pavojaus.

Lietuvoje metanolio įsigyti savo reikmėms nėra lengva. Kaip teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus narkotinių medžiagų ir alkoholinių skysčių tyrimo grupės pareigūnė Sandra Povilaitienė-Balčiūnė, Europos komisija yra reglamentavusi, kad nuo 2019 metų gegužės 9 d. stiklo plovikliai ir ledo tirpikliai, kuriuose metanolio yra 0,6 proc. ir daugiau, negali būti teikiami vidinei rinkai ir laisvai parduodami.

„Veiklai su metanoliu reikalingi leidimai. Metanolis ir kiti mišiniai, kurių sudėtyje yra 10 proc. ir daugiau metanolio, pagal įstatymus priskiriami nuodingoms medžiagoms. Veiklai su jais yra reikalingi leidimai“, – pabrėžė S.Povilaitienė-Balčiūnė

Per karantiną srautas sumažėjo

Galbūt galima teigti, kad dažnus apsinuodijimus alkoholiu lėmė pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas, kai namuose priversti sėdėti žmonės pradėjo ieškoti, kuo slopinti įtampą, tad ėmė gerti per daug? Statistika to tiesiogiai neparodo.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus Renaldo Čiužo, apsinuodijimų alkoholiu per pirmąją pandemijos bangą pernai kovo – gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, registruota perpus mažiau.

„Per pirmąjį karantiną padidėjo apsinuodijimų alkoholiu 25–34 ir 45-54 metų amžiaus grupėse. Daugiausia apsinuodijo rajone gyvenantys vyrai“, – sakė R.Čiužas.

Antrasis karantinas paskelbtas 2020 m. lapkričio 7 d. Lyginant pernai metų ir 2019-ųjų spalio – gruodžio mėnesių statistiką, apsinuodijimų alkoholiu buvo 37 proc. mažiau.

Gydytoja psichiatrė, priklausomybių ligų specialistė Vilma Andrejauskienė turi paaiškinimą, kodėl per karantiną alkoholį vartojantiems žmonėms rečiau reikėjo medikų pagalbos.

Psichiatrai atkreipė dėmesį, kad karantino metu sumažėjo, pavyzdžiui, alkoholinių psichozių.

„Ar iš to galime daryti išvadą, kad žmonės mažiau gėrė? Faktas, kad jie gėrė kitaip. Alkoholio vartotojams vienodai, žiema ar vasara, pavasaris ar ruduo. Jei gėrikas turi gėrimo ciklą, jis gers.

Bet karantino periodas įjungė skaičiavimą, kad gerti neverta. Kalbu ne apie tuos žmones, kurių priklausomybė jau yra rimta ir atsirado asmenybės degradacijos požymių, o apie tuos, kurie vis dar yra gerai įsitvirtinę sociume.

Jie tiesiog pasvarstė, kad per karantiną negalės laiku gauti kai kurių medicininių paslaugų, tad nutarė negerti. Tačiau pasibaigus karantinui, į psichiatrus besikreipiančiųjų srautas padidėjo, nes jie vėl pradėjo vartoti alkoholį“, – pasakojo V.Andrejauskienė.

Pasak psichiatrės, priklausomybę turintys žmonės išskirtinai gerai vertina situaciją, kada gali atsipalaiduoti, o kada negalima iškristi iš rikiuotės.

„Alkoholiu piktnaudžiaujančio vartotojo jokias būdais negalima nurašyti kaip nevisaverčio, nes jo smegenyse esanti skaičiuoklė dirba puikiai“, – teigė V.Andrejauskienė.

Pandemija parodė realius skaičius

Vis dėlto, nors per karantiną lietuviai bent iš pažiūros rečiau piktnaudžiavo alkoholiu, ribojimams pasibaigus, panašu, ne vienas nutrūko nuo grandinės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui mažėja nuo 2012 m.. Tačiau 2020 m. vienas 15 m. ir vyresnis šalies gyventojas vidutiniškai suvartojo 0,3 litro daugiau absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio nei metus prieš tai. Vienam žmogui teko 11,4 litro alkoholio.

NTAKD vadovas R.Čiužas neneigia, kad pernai didėjusiam alkoholio suvartojimui reikšmės galėjo turėti būtent pandemija, mat lietuviai turėjo mažiau galimybių keliauti.

„Alkoholio suvartojimą Statistikos departamentas skaičiuoja pagal sudėtingą formulę, vertindamas alkoholio pardavimus, užsienyje lietuvių maždaug išgertą alkoholį, atimdamas neapmuitintų prekių parduotuvėse parduotą ir į Lietuvą atvykusių turistų išgertą alkoholį. Karantinas, mano nuomone, parodė tikrąjį skaičių: kiek alkoholio nupirkta ir suvartota Lietuvoje“, – sakė R.Čiužas.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Nausėda ir I. Šimonytė apie antrąjį prezidento rinkimų turą