Ateitis – miglota
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys neslepia, kad NATO talkinusiems afganistaniečiams, kuriems nepavyks evakuotis, gresia mirtinas pavojus.
„Deja, bet tikrai bus talibų persekiojami, ir čia kažkokių paguodžiančių žodžių pasakyti negaliu – tai yra teroristinis ir keršijantis režimas. Į tuos gyventojus, kurie dirbo kartu su sąjungininkais, jie žiūri kaip į išdavikus – kad jie dirbo su okupantais.
Žiūrint iš kitos pusės, mes negalime evakuoti viso Afganistano. Vis dėlto tai yra tų žmonių šalis, ir tie žmonės už savo šalį, jeigu jiems tikrai ta šalis rūpi, turėtų pastovėti patys“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo A.Navys.
A.Navys pabrėžė, kad susiklosčiusi situacija Afganistane gali padidinti neteisėtos migracijos srautus, tačiau tai – ne vienintelė kylanti grėsmė.
„Eksportas – tiek narkotikų, tiek visų kitų su terorizmu susijusių dalykų. Pinigų plovimas, pačio terorizmo eksportavimas. Mes turime blaiviai vertinti ir galvoti apie tai, kad viena yra tai, ką Talibanas dabar sako, o kita – ką jis visada darė, ir, leisiu sau spėti, darys toliau“, – įsitikinęs A.Navys.
„Reikėtų galvoti ne tik apie migrantų problemą, bet kompleksiškai žiūrėti į terorizmą apskritai“, – pridūrė jis.
Ambasadorius migracijai Linas Linkevičius savo ruožtu taip pat teigė, kad tikimybė, jog migrantai pasieks ir Europą, tikrai yra.
„Jau yra signalų apie žiaurų elgesį su kitaip manančiais, persekiojimu, ir Islamo valstybė jau nori pasakyti, kad yra čia. Jei žmonės bėgs nuo viso to, jie bėgs įvairiomis kryptimis. Visas pasaulis dabar sunerimęs, tai visi nelegalios migracijos keliai yra atviri ir turime atidžiai stebėti situaciją. Tą iššūkį reikia vertinti labai rimtai“, – dėstė L.Linkevičius.
Atidi patikra
Lietuvoje afganistaniečių šeimos įkurdintos Raseinių technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje bei Raseinių pagalbos šeimai namuose. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad pabėgėlių statusą afganai galėtų gauti per mėnesį, jų prašymams bus teikiamas prioritetas.
„Pasižiūrėsime, ar jie turi galiojančius pasus, dokumentus. Jeigu turi, tada liks tik užklausti atsakingų įstaigų patvirtinimo, ar tai tikrai tie žmonės. Migracijos departamentas vykdys išsamias prieglobsčio apklausas su šiais afganistaniečiais, tuo pačiu konsultuosis su kitomis tarnybomis.
Manau, kad ir kitos tarnybos savo ruožtu taip pat tikrins informaciją ir žiūrės, ar nekyla kokia nors radikalizacijos grėsmė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo E.Gudzinskaitė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę kalbėjo, kad prieš lietuviams talkinusių afganų evakuaciją buvo vykdoma dokumentų patikra. Visi į Lietuvą atskraidinti vertėjai turėjo įrodymus, kad yra dirbę su kariais. Vis dėlto, ministras pripažįsta, kad rizikų yra.
„Rizikos visada egzistuoja, nes ir sutartys buvo sudarytos prieš 8 – 15 metų. Patys suprantate, kad per tą laiką daug kas galėjo keistis, dėl to Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas taip pat darys apklausas. Bus daromas visas darbas, kuris ir priklauso, siekiant patvirtinti, kad tie žmonės tikrai turi teisę į politinį prieglobstį“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Lietuva su evakuacija nepavėlavo
Ambasadorius migracijai, buvęs Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius svarstė, kad toks greitas talibų įsigalėjimas Afganistane buvo netikėtas visiems. Tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuva šioje situacijoje padarė viską, ką galėjo.
„Mums pavyko ta prasme, kad evakuacija baigėsi sėkmingai – visi vertėjai ir jų šeimų nariai, kurie pageidavo, buvo rasti, mūsų kariai atliko didžiulį darbą, ir patys grįžo saugiai.
Bet matome, kad situacija ateityje bus sudėtinga saugumo požiūriu, tos šalys, kurios tebeturi savo piliečių, jos tęs ir privalės rūpintis jų sugrįžimu, jų saugumu. Ši problema tikrai neišsispręs su mėnesio pabaiga“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Paklaustas, ar nepavėluota su afganistaniečių išgabenimu, jis tvirtino, kad Lietuva nėra išimtis, tačiau priimti sprendimai yra teisingi.
„Mes evakuavome visus, kuriuos turėjome, ir savo misiją įvykdėme iki galo, kiti to padaryti nespėjo. Čia yra bendra problema, ir kadangi įvyko tai, kas įvyko, labai svarbu, kad nesuaižiotų aljansas, transatlantinė vienybė, NATO tvirtumas. Tai yra didžiulis iššūkis ir turime kartu įvertinti klaidas ir pamokas. Investicijos pasiteisina tada, kai jos yra palaikomos, tvarios“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje kalbėjo ambasadorius migracijai.
Į Lietuvą šiuo metu atgabentos 34 afganistaniečių šeimos, visgi per 20 metų sutarčių buvo sudaryta gerokai daugiau. L.Linkevičiaus teigimu, jeigu atsirastų daugiau prašančiųjų pagalbos, Lietuva jiems padėtų.
„Garbės reikalas padėti tiems, kurie padėjo mums. Manau, kad buvo labai atidžiai pasižiūrėta, ir tie, kas tikrai atsiliepė ir pageidavo, tas buvo įvykdyta. Be abejo, gali atsirasti ir daugiau atvejų, bet tada jau reikės ieškoti būdų, kaip juos evakuoti iš kaimyninių valstybių“, – aiškino L.Linkevičius.
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su sąjungininkais, jis pabrėžė, jog Rugsėjo 11-osios įvykiai aiškiai parodė, kad Lietuvos parama JAV turėjo įtakos ir įstojimo į NATO procesui.
„Amerikiečiai ieškojo sąjungininkų, nesvarbu, kokio dydžio šalis tai bebūtų, nes kovai su terorizmu reikėjo pasaulinės koalicijos.
Mes kaip tik pataikėm į šį rezonansą, nedvejodami jungėmės į šį šaukimą, ir manau, kad tai irgi padėjo apsispręsti amerikiečiams dėl mūsų įtraukimo į NATO. Kažkokių pažadų, kad Lietuva taps nare, niekada nebuvo. O po šių sukrėtimų įvyko lūžis pirmiausia JAV mąstyme“, – aiškino L.Linkevičius.
Pasak jo, jeigu Lietuva iki šiol nepriklausytų NATO, jos likimą nuspėti būtų sunku.
„Matome, kaip dabar sunkiai vyksta NATO plėtra. Yra šalys, kurioms pažadėta narystė, kaip Sakartvelui ar Ukrainai. Matome, kaip joms sunkiai sekasi brautis į aljansą, jos tikisi apsaugos nuo agresijų, okupacijų, ir jei Lietuva būtų toje pačioje pilkojoje zonoje, labai sunku pasakyti, koks būtų mūsų likimas“, – svarstė ambasadorius migracijai.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nėra jokių požymių, kad talibai su kuo nors dalintųsi valdžia.
„Taip pat visus neramina žmogaus teisės, ypatingai moterų ir mergaičių teisės. Yra signalų ir informacijos, kad tie pažadai nevykdomi“, – sakė jis.
Valdžią perėmęs Talibanas žadėjo neleisiantis Afganistane veikti teroristinėms organizacijoms, tačiau vakarai tokiais pažadais netiki. Finansinę paramą Afganistanui jau įšaldė Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. NATO pajėgos į Afganistaną buvo įvestos prieš 20 metų, po rugsėjo 11 išpuolio Jungtinėse Valstijose.
Parengti ir apginkluoti Afganistano kariuomenei išleista šimtai milijardų dolerių. Lietuva misiją Afganistane vykdė nuo 2002 metų. Ten tarnavo apie 5 tūkst. karių.
