Praėjusį penktadienį Seimo valdyba rinkosi aptarti riaušių pamokų ir pasirengimo kitam, rugsėjo 10-ąją planuojamam mitingui. Apie tai, ko galima tikėtis ir kokias pamokas valdžios atstovai turėjo išmokti, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Dialogą su valdžia mato kaip imtynių ringą
Pašnekovas svarstė, jog patys mitingo organizatoriai greičiausiai nesitikėjo, kuo baigsis rugpjūčio 10-ąją dieną prie parlamento vykęs susibūrimas.
„Abejoju, ar mitingo organizatoriai tikėjosi, kad viskas baigsis prievarta ar krauju. Iš kitos pusės, politikų spektras yra gana platus – yra politikai, kurie priima sprendimus, yra politikai, kurie oponuoja Seime tiems sprendimams, ir yra politikai, kurie ateina į pusiau legalius mitingus arba tą fazę, kai jie jau tampa nelegaliais, ir ten dalyvauja.
Čia politikai, ko gero, dirba savo darbą, o žmonių, kurie nori gražaus paveikslėlio ekranuose ir provokuoti, kad pritrauktų žiniasklaidos dėmesį ir savo požiūri iškeltų aukščiau, jų visada yra.
Daugiausia reikėtų kalbėti apie policijos darbą, kurie turėtų užtikrinti rimtį, ramybę, ir kad viskas neperaugtų į kažkokius nevaldomus procesus“, – komentavo M.Lapinskas.
Jo teigimu, artėjančiam naujam protestui, kuris rengiamas rugsėjo 10 dieną, policija turėtų būti pasiruošusi jau geriau.
„Pačioje pradžioje signalizuoti, kas yra toleruojama, o kas ne, turėti pakankamai dideles pajėgas, kurios drausmintų pačius didžiausius smarkuolius – šią taktiką policija žino, bet nelabai ruošėsi, nes visiems tai buvo didelis netikėtumas.
Manau kad dabar organizuojant planai yra rimti, tikriausiai pareigūnų bus pakankamas skaičius, ir jie tikrai turi gerus vadovėlius, kurie paaiškina, kaip tokiais atvejais reikia elgtis“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Būsimą Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir „Šeimų sąjūdžio“ atstovų susitikimą M.Lapinskas sako matantis lyg pro dūmų uždangą. Pasak jo, tai primena imtynių ringą, kai kiekvienas pokalbio dalyvis laukia, kuris pajudės pirmas, ir tuomet galės užsiimti sau palankesnę poziciją.
Specialistas pastebėjo ir tai, jog dėl dažnėjančių protestų ir gausaus jų dalyvių skaičius visuomenė gali matyti kiek iškreiptą vaizdą informaciniame lauke.
„Iš tikrųjų, kol kas nelabai matėsi ar bent jau „Šeimų sąjūdžio“ atstovai nelabai yra iškėlę aiškių reikalavimų, arba tokių reikalavimų, kurie yra įmanomi. Jei reikalauji atsistatydinti Šimonytei arba atšaukti vakcinaciją, turbūt visi puikiai supranta, kad to padaryti neįmanoma.
O kažkokių pasiūlymų, derybinių pozicijų neatrodo, kad yra. Viskas yra daroma tik paveiksliukui. Kol kas jie tą paveiksliuką laimi, nes susirenka daug žmonių ir tai yra gražus vaizdas televizijoms.
Tie, kurie yra skiepyti, į vieną vietą nesusirenka, dėl to televizijos neturi ką filmuoti, ir kartais atrodo, kad tų skiepų priešininkų yra pakankamai daug. <...> Tokiu atveju informaciniame lauke jėgų balansas neatrodo visai lygus, jis yra iškreiptas“, – aiškino specialistas.
M.Lapinskas pastebėjo, kad su panašiais nesusikalbėjimais susiduria ne tik sostinė – ne mažiau nerimo kelia ir rugsėjo pradžioje įvyksiančios LGBT eitynės Kaune.
„Nesikoncentruokime tik į rugsėjo 10-osios mitingą – mes turime analogišką, bet visiškai asimetrišką situaciją Kaune su „Kaunas Pride“ manifestacija, kur lygiai taip pat organizatoriai sako, kad jiems suderino vieną vietą, savivaldybė sako, kad jie neleis, o organizatoriai sako, kad su jais niekas nesikalba.
Jie kol kas geltonų žvaigždžių nesisega, bet retorika visiškai panaši. Kauno valdžia yra visiškai tokioje pačioje situacijoje, kaip ir Vilniaus – nežino, ką su jais daryti. Tiek tie, tiek tie nori gražių televizijos kadrų, abu nori iššaukti drakono reakciją ir būti tais Dovydais prieš Galijotą, ir stengsis daryti viską, kad tų vaizdų mūsų ekranuose būtų daugiau“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Pasak jo, jeigu valdžia ir policijos pareigūnai duos aiškius signalus, kad jokie pažeidimai per mitingus nebus toleruojami, žmonių skaičius rugsėjo 10-osios proteste galėtų būti ir mažesnis.
„O chuliganų ateina visur ir visada“, – pridūrė pašnekovas.
„Šeimų sąjūdžio“ politinė jėga sukeltų nemenką konkurenciją
M.Lapinskas svarstė, kad tam tikra politinė jėga iš „Šeimų sąjūdžio“ ir jų atstovų gimti galėtų, tačiau vargu, ar ji peržengtų visus reikalingus barjerus.
„Turėjome „Drąsos kelio“ politinę partiją, ir matome, kur visi šie dalykai nuėjo. Jie yra drąsūs tada, kai reikia susirinkti į mitingus ir reikšti aršias mintis, muštis su policija. Bet kai bus gerbiamajam Celofanui skaidrus finansavimas, kai reikės skelbti deklaracijas, kai reikės debatuoti televizijoje, kai bus tam tikra agitacija, kur tavo iš burnos krentančios seilės nebus labai stiprus argumentas, tai viskas ir pasimatys“, – sakė komunikacijos specialistas.
Jis pridūrė, kad iš protestuotojų suburta politinė partija tam tikriems juos palaikantiems politikams iškeltų ir nemenką grėsmę.
„Tam tikra dalis žmonių, kurie jiems prijaučia, visada buvo ir bus, bet partijos, kurių politikai pas juos dabar ateina, jie dabar galvoja, kad ten yra jų šalininkai. Bet jei jie paskelbtų apie savo politinės jėgos sukūrimą, tai būtų, nelabai gražiai pasakius, V.Uspaskichui „pjautuvu per kiaušinius“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Tikisi išgirsti ne tik reikalavimus
Šeimų sąjūdžio kvietimą pasikalbėti priėmusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį parlamento centriniame kiemelyje kalbėsis su dar vieną mitingą organizuojančio judėjimo iniciatoriais Raimondu Grinevičiumi, Artūru Orlausku ir Algimantu Rusteika.
Kaip patvirtino Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė, susitikimas vyks pirmadienį.
Kaip skelbta anksčiau, susitikimas vyks ne Seime, bet lauke prie parlamento rūmų, mat protestą planuojantys iniciatoriai sakosi neturį galimybių paso. Kaip ketvirtadienį akcentavo Seimo pirmininkė, pokalbio metu ji tikisi išgirsti ne tik reikalavimus.
„Tikiuosi išgirsti ne tik reikalavimus, bet ir kad atėję atstovai pasidalintų, kaip ketina užkirsti kelią tam, kas nutiko rugpjūčio 10 dieną, kokių saugumo priemonių ketina imtis, kad šis renginys praeitų saugiai ir kad nuomonės, kurias ketinama reikšti, būtų reiškiamos civilizuotais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
