Į susitikimą su V.Čmilyte-Nielsen atvyko Raimondas Grinevičius, Artūras Orlauskas ir Algimantas Rusteika. Jie su savimi atsinešė ir šūsnį lapų, kuriuose buvo surašyti Šeimų sąjūdžio reikalavimai valdžiai. Pokalbis su Seimo vadove užtruko kiek ilgiau nei pusvalandį.
„Labai smagu, kad pirmą kartą Seimo pirmininkė žengė žingsnį link žmonių. Tai yra sveikintina. Ji išsakė savo lūkesčius dėl mitingo rugsėjo 10 dieną, kėlė abejones, kad jis gali būti panašus į rugpjūčio 10 dienos mitingą, pasibaigusį nežinau kieno organizuotomis riaušėmis.
Mes tiesiog dar kartą patvirtinome, kad mūsų mitingas saugus, jis bus toks pat, kaip gegužės 15 dieną, užtikrinantis visus aukščiausius saugumo, švaros reikalavimus. Jis bus gražus, šviesus, skatinantis dialogą ir išsakantis tam tikrus reikalavimus“, – po susitikimo tvirtino A.Orlauskas.
Šeimų sąjūdžio vadovas R.Grinevičius patikino, kad „meninės išraiškos, tokios, kuri buvo padaryta rugpjūčio 10 dieną, gal tikrai nebus“, užsimindamas, jog omenyje turi tądien prie Seimo atitemptas kartuves.
Mitingo organizatoriai įsitikinę, kad į jį turėtų susirinkti apie 10 tūkst. žmonių.
Ko reikalauja?
Tarp Šeimų sąjūdžio reikalavimų – atleisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, nedelsiant sustabdyti bet kokias Partnerystės įstatymo priėmimo ir Stambulo konvencijos rafitikavimo procedūras, atšaukti galimybių paso naudojimą, taip pat – kaukių dėvėjimą mokyklose, privalomą mokamą testavimą nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims ir pan.
„Tuo atveju, jei nedelsiant būtų pradėtos derybos dėl situacijos šalyje normalizavimo ir pilietinės taikos, Lietuvos šeimų sąjūdis galėtų svarstyti galimybę dėl masinio protesto mitingo datos perkėlimo“, – rašoma reikalavimų sąraše.
Šeimų sąjūdžio vadovas R.Grinevičius tvirtino, kad dabar visuomenei aktualiausias – galimybių paso atšaukimo klausimas: „Mes ne prieš skiepus ir ne už skiepus. Kiekvienas asmuo, kiekvienas pilietis turėtų teisę apsispręsti, ar jam skiepytis, ar saugotis kitokiais metodais.“
Dar pavasarį kėlę mitingą dėl Partnerystės įstatymo, o jau rudenį – dėl galimybių paso ir daugiausia su pandemija susijusių klausimų, Šeimų sąjūdžio atstovai sako nesantys „sugertukai“.
„Yra toks posakis „kaip sugertukas“. Mes neakcetuojame tik galimybių paso. Mes išsikalbėjome, kad būtent šiandien, norint nuraminti visuomenę, reikia nuo šito klausimo pradėti. Ne man, Artūrui ar kitiems organizacijos nariams aktualiausias šitas klausimas. Mes turime susirinkę informaciją iš visuomenės – kas jiems šiuo momentu aktualiausia.
O reikalavimai, kurie buvo Vingio parke dėl Partnerystės ir Stambulo konvencijos yra kertinis mūsų organizacijos akmuo“, – dėstė R.Grinevičius.
A.Orlauskas teigė iš V.Čmilytės-Nielsen išgirdęs, kad dialogas yra reikalingas ir „visi turime eiti dialogo keliu, o ne kartuvių ar kažkokių simbolių, kurie buvo rugpjūčio 10 dieną“.
„Ji pasakė, kad mūsų reikalavimus perduos koalicijos partneriams. Suprantame, kad ne viena Seimo pirmininkė sprendžia tokius klausimus. Mes visi sutarėme, kad Vyriausybės nutarimai neturėtų viršyti Seimo kompetencijos, nes įstatymus leidžia Seimas.
Grubiai tariant, mes pakartojome tą patį, ką sakė Ignas Vėgėlė“, – aiškino Šeimų sąjūdžio atstovas.
Ar eis į politiką?
Nors palaikymo sulaukia, į politiką sukti Šeimų sąjūdžio atstovai tikina neketinantys.
„Mes neturime jokių planų į politiką eiti. Aš atsakau bent jau už save, už kitus negaliu atsakinėti. Aš buvau politikoje 12 metų prieš gal 10 metų ir ten mačiau visko, daug negražių dalykų, nors dabar daug negražesnių dalykų matau. Bet aš turiu, ką veikti. Čia yra pilietinė akcija, mes tik norime sugrąžinti politikus prie blaivaus proto“, – aiškino A.Orlauskas.
V.Čmilytė-Nielsen: dalis reikalavimų prasilenkia su mūsų įsipareigojimais
Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad visi reikalavimai bus perduoti valdančiajai koalicijai. Tiesa, ji pažymėjo, kad nors vieni jų, pavyzdžiui, susiję su švietimu, galėtų būti svarstomi, kiti esą visiškai prasilenkia su valdančiosios koalicijos įsipareigojimais savo rinkėjams.
„Dalis tų lūkesčių galėtų būti svarstomi, jie yra susiję su švietimu, su noru, kad švietimo procesas vyktų kuo sklandžiau. Dalis prasilenkia su valdančiosios koalicijos įsipareigojimais savo rinkėjams. Tačiau bet kokiu atveju, tuos gautus lūkesčius, norus, perduosiu valdančiosios koalicijos partneriams“, – pažadą davė Seimo vadovė.
„Buvo išsakytas nepasitikėjimas ministru Arūnu Dulkiu. Skirtingi reikalavimai, skirtingo svorio ir net tematikos. Dalis jų yra susiję net ne su pandemija, o su žmogaus teisių klausimais – su Stambulo konvencija, su partneryste“, – pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.
Pažado sulaukė ir pati Seimo pirmininkė – rugsėjo 10 dieną planuojamas mitingas prie Seimo bus taikus: „Išgirdau pažadą, kad rugsėjo 10 dienos renginys bus taikus, kad jame nebus naudojami įžeidžiantys simboliai, kad jis bus kitoks, nei rugpjūčio 10-osios dienos mitingas“.
Ji pasidžiaugė, kad susitikimu buvo žengtas žingsnis link įtampos deeskalavimo. „Dalis lūkesčių yra sunkiai įgyvendinami, laikantis valdančiosios koalicijos įsipareigojimų, tačiau imtis priemonių, užmegzti kažkokį dialogą yra tikslinga, suprantant, kokios įtampos šiandien yra visuomenėje“, – sakė politikė.
Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Protestas peraugo į riaušes, jų dalyviai blokavo išėjimus iš parlamento rūmų, mėtė į pareigūnus butelius, signalines raketas, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos, sulaikyta keliasdešimt asmenų.
Dar viena protesto akciją sostinės centre ruošiamasi surengti rugsėjo 10-ąją, Vilniaus savivaldybė šią savaitę žada iš naujo svarstyti, ar išduoti leidimą renginiui.
