I. Šimonytės darbotvarkėje – susitikimai su Italijos premjeru Mario Draghi, galimais investuotojais, Italijos lietuvių bendruomene. Premjerė taip pat lankysis Vatikane, kur susitiks su popiežiumi Pranciškumi.
Rugsėjo 1-3 dienomis su oficialiu vizitu į Romą atvykstanti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė stengsis aprėpti viską – nuo mokslo iki kultūros. Naujienų portalui itlietuviai.lt ambasadoriaus Italijoje R. Šlepavičius teigia, kad tokia gausi vizito programa atspindi išskirtinį dvišalių Lietuvos ir Italijos santykių, kurių atkūrimo trisdešimtmetis buvo minimas rugpjūčio 30-ąją, platumą bei gilumą.
Paskutinis Lietuvos premjero vizitas Italijoje vyko 2013 m. rugsėjį, kuomet premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su tuometiniu Italijos vyriausybės vadovu Enrico Letta.
„Laiko iš tiesų nemažai praėjo, todėl premjerės vizitas iš tiesų yra labai reikalingas ir pribrendęs. Italija yra viena iš tų šalių, kuri, būdama tarp stipriausių valstybių, išsiskiria tiek politiškai, tiek ekonominėje, karinėje, kultūrinėje plotmėje. Visomis prasmėmis Italija yra aktyvi ir labai svarbi Lietuvos partnerė tiek Europoje, tiek globaliai“, – prieš premjerės vizitą sakė Romoje reziduojantis Lietuvos ambasadorius Ričardas Šlepavičius.
Pasak diplomato, šiam vizitui buvo ruošiamasi nuo pavasario, o jo detalės derintos iki paskutinio momento. Ketvirtadienį, rugsėjo 2 dieną, numatytas I. Šimonytės susitikimas su Italijos premjeru Mario Draghi. Jo metu planuojama aptarti dvišalius santykius ir ekonominį šalių bendradarbiavimą, taip pat aktualias šių dienų problemas: saugumo klausimus, situaciją Afganistane, Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat ir situaciją Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje.
„Vyriausybių vadovai, be abejonės, padarys tokią dvišalių santykių peržiūrą – ką turime ir ką reikėtų daryti kartu, kad tie mūsų santykiai išlaikytų tą pačią pozityvią tendenciją, o galbūt įgautų ir dar didesnį pagreitį, – pabrėžia R.Šlepavičius. – Tokie vizitai labai svarbūs, kad šalys viena kitą suprastų kuo gyvena.
Mums svarbu, kad Italija suprastų ir pajaustų tas aktualijas, kurios svarbios Lietuvai. Ir Italijai labai svarbu, kad Lietuva suprastų iššūkius, su kuriais susiduria Italija. Tas supratimas labai svarbus pamatas po to priimant bendrus sprendimus ES arba NATO. Kai labai aiškiai suvokiame ir įvardiname iššūkius, kurie kyla mūsų sąjungininkams ir partneriams, tada daug lengviau priimti bendrus sprendimus dėl bendros politikos ir kitų bendrų veiksmų.“
Pasak ambasadoriaus, ne mažiau svarbus Romoje planuojamas Lietuvos premjerės susitikimas su Italijos gyvybės mokslų įmonių vadovais – farmacijos ir biotechnologijų pramonės flagmanais. Italija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybinių partnerių. Nors didžiąją dalį sudaro importas iš Italijos, džiugina, kad pastaraisiais metais Lietuva čia eksportuoja vis daugiau didesnę pridėtinę vertę kuriančios produkcijos.
Augantis Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas gyvybės mokslų srityje, R.Šlepavičiaus teigimu, yra ypač daug žadanti perspektyva. Rugsėjį Italija pirmą kartą dalyvaus Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame „Life Science Baltics“ forume, kur savo stendus planuoja pristatyti daugiau kaip 20 Italijos kompanijų.
„Tikslas yra, kad mes su Italija turėtumėm kooperacinį bendradarbiavimą, kad kažkas bendro būtų kuriama kartu, kad mūsų prekyba būtų kuo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiais produktais. Jeigu kalbame pandemijos kontekste, tai – vakcinų, vaistų, naujų technologijų kūrimas kartu. Lietuva pilna potencialo, turi ką pasiūlyti Italijai ir jos kompanijoms.
Tokie projektai dar labiau sujungia ir suartina dvi valstybes ir jų ekonomikas. Tai nėra tik prekyba produktais. Tokia bendra gamyba, bendra veikla kilsteli bendradarbiavimą į daug aukštesnį lygį, – mokslo bendradarbiavimo svarbą pabrėžė Lietuvos ambasadorius. – Pavyzdžiui, Genujoje yra aukštųjų technologijų įmonių grupė FOS, jie bendradarbiauja su KTU, Sveikatos mokslų universitetu ir Kaune yra sukūrę bendrą produktą, kuris dabar patentuojamas ES ir JAV. Tai – neinvazinis smegenų tyrimų instrumentas-šalmas.
Toks naujos kokybės kūrimas kartu su Italija, mano manymu, yra labai perspektyvi sritis. Gyvybės mokslų srityje Italija yra tarp lyderiaujančių šalių pasaulio mastu. Mes šiuo atveju turime keletą sričių, kur turime labai aukštą potencialą ir esame tikrai įdomūs italams kaip lygiaverčiai partneriai.“
Premjerė vizito Italijoje metu skirs dėmesio ir kultūrai – Romoje, Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje, apžiūrės Italijoje žinomos litvakų kilmės menininkės Antoniettos Raphaël Mafai kūrinius, kurių parodą planuojama atidaryti vėliau šių metų rudenį.
Pasak R.Šlepavičiaus, kultūra – labai svarbus dar glaudesnių Italijos ir Lietuvos santykių elementas, leidžiantis plačiai populiarinti Lietuvos vardą šalyje, kur menui skiriama itin daug dėmesio. Vienas geriausių to pavyzdžių – nepamirštama Lietuvos paviljono „Saulė ir jūra“ pergalė 2019-ųjų Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.
„Premjerės žinutė bus, kad litvakų istorinis, kultūrinis paveldas yra neatsiejama mūsų valstybės paveldo dalis. Antonietta Raphaël Mafai yra Marco Chagallo arba Jacques'o Lipchitzo lygio menininkė. Jos palikimas yra labai didelis. Ir tikrai svarbu, kad Lietuva, kaip valstybė, gali prisidėti prie jos, kaip menininkės, populiarinimo ir gilesnio pažinimo. Taip pat, žinoma, ir jos litvakiškos kilmės didesnio viešinimo.
Labai svarbi žinutė, kad kultūrinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos mums yra didžiulis prioritetas. Kultūra yra vieni tų vartų, ledlaužių, atidarančių Lietuvai duris į Italiją plačiąja prasme. Per kultūrą mes pristatome valstybę. Mes ne tik matome Italiją, kaip tam tikrą kultūros rinką, nors tai kiek grubus žodis. Bet ir kaip tam tikrą aikštelę, kuri atidaro duris mūsų menininkams į pasaulio galerijas. Sėkmė Italijoje atveria daug platesnius vandenius“, – sako ambasadorius.
