Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos valdoma Vilniaus miesto savivaldybė antradienį nusprendė Šeimų sąjūdžiui neduoti leidimo rugsėjo 10-ąją mitinguoti prie Seimo.
Toks sostinės valdžios sprendimas buvo priimtas iš karto po to, kai pirmadienį Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen susitiko su mitingo organizatoriais ir pasidžiaugė, kad buvo žengtas pirmas žingsnis bandant sumažinti visuomenėje tvyrančią įtampą.
Negana to, į Liberalų sąjūdžio lyderės mėginimus gesinti ugnį koalicijos partneriai šliūkštelėjo dar žibalo. Prieš pat Vilniaus valdžios sprendimą neišduoti leidimo mitingui Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išrėžė, kad nereikia kreipti dėmesio į nepatenkintuosius, kurių esą visada buvo ir bus: „Bus kiti rinkimai, bus galima išsirinkti kitaip.“
Ar toks „laisviečių“ akibrokštas V.Čmilytei-Nielsen bandant megzti dialogą su protestuotojais nėra tyčinis? Ar tai nesukels dar didesnio dalies žmonių nepasitenkinimo valdžia?
Įvertino galimas grėsmes
Vilniaus valdžia anksčiau išduotą leidimą rengti mitingą prie Seimo panaikino išvakarėse gavusi Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimą apie galimas grėsmes.
Miesto savivaldybė buvo perspėta apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus hibridinio karo kontekste.
Be to, panašu, kad šiam mitingui priešinosi ir policija.
Kaip aiškino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, protestui pasirinkta vieta ir laikas esą nėra tinkami – aikštė prie Seimo per maža, nesaugi.
Mitingo rengėjai prašė leidimo protestuoti iki 22 valandos, bet savivaldybė įsitikinusi, kad tai apsunkintų pareigūnų darbą dėl prasto aikštės prie Seimo apšvietimo.
Mitingas vis tiek įvyks?
Bet Vilniaus miesto savivaldybės argumentai neįtikino mitingo organizatorių. Jie žada skųsti šį sprendimą teismui, o į mitingą rugsėjo 10-ąją rinktis bet kuriuo atveju.
Be to, Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius mano, kad toks savivaldybės elgesys sukels dar didesnį žmonių pyktį: „Kažkas yra suinteresuotas, kad valstybėje nebūtų stabili padėtis.“
Vienas aktyvių mitingo organizatorių Artūras Orlauskas pareiškė, kad savivaldybės sprendimas jam nebuvo netikėtas.
„Iš tikrųjų nestebina konservatorių ir liberalų valdomos savivaldybės veiksmai. Jie toliau trypia Konstituciją, dėl to ir vyksta protestai. Bet ji galioja nepriklausomai nuo savivaldybių pageidavimų“, – pareiškė A.Orlauskas ir priminė, kad savivaldybė birželį dėl neišduoto leidimo jau yra pralaimėjusi vieną bylą teisme.
Mato teisių suvaržymą
Dabartinis sostinės valdžios sprendimas sutiktas be didelio politikų palaikymo. Kai kurie Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai net prabilo apie galimą piktnaudžiavimą varžant piliečių teises.
Apie tai užsiminė ir pirmuoju Šeimų sąjūdžio taikiniu tapęs Seimo komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius. Būtent šio Laisvės partijos atstovo pašalinimo iš pareigų pareikalavo vadinamieji „maršistai“.
Bet protestuotojų pyktį užsitraukęs Partnerystės įstatymo projekto iniciatorius negailėjo kritikos tiems, kurie priima sprendimus dėl leidimų mitingams rengti: „Lietuvoje tampa fantastiškai sunku naudotis teise į taikius susirinkimus.“
„Lietuvos ryto“ pakalbintą politiką stebina ir Vilniaus, ir Kauno valdžios sprendimai dėl leidimų renginiams. Kaip žinoma, Kauno savivaldybė nedavė leidimo ateinantį šeštadienį mieste planuojamoms seksualinių mažumų eitynėms.
T.V.Raskevičius viliasi, kad teismai akcijų rengėjų skundus suspės išnagrinėti iki planuojamų renginių: „Tikiuosi, kad teismas įvertins abiejų pusių argumentus ir priims Konstituciją atitinkančius sprendimus.
Juk taikūs protestai – vienas demokratinės visuomenės bruožų. Sugebėjimas šia teise naudotis irgi yra vertybė, kuri turi rūpėti ir tiems, kurie užtikrina tvarką, ir tiems, kurie naudojasi demokratinėmis teisėmis.“
Partnerių klastos nemato
Seimo Žmogaus teisių komitetui priklausantis Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neįžvelgė sostinės savivaldybės noro tyčia pakenkti su protestuotojais dialogą mezgusiai V.Čmilytei-Nielsen.
Politikas mano, kad greičiausiai įtakos savivaldybės sprendimui turėjo protestuotojų atžvilgiu sugriežtėjusi policijos pareigūnų pozicija.
Bet pats E.Gentvilas įsitikinęs, kad drausti mitinguoti – ne išeitis: „Mes, politikai, kaip tik kalbėjome, kad būtų negerai neleisti mitinguoti prie Seimo. Atrodytų, kad mes esame labai išsigandę.
Tiesiog pareigūnai privalo užtikrinti tvarką. Bet, matyt, savivaldybė ir policijos valdžia nusprendė, kad yra per daug rizikos.“
Paklaustas, ar tai nepakurstys dar daugiau aistrų visuomenėje ir neužkirs kelio kalbėtis, E.Gentvilas buvo atviras: „Taikos ir ramybės nebus. Reikia su tuo susitaikyti.
Aš savo nuomonės jau nepakeisiu, premjerė Ingrida Šimonytė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio neatleis, o Seimas nepakeis nei V.Čmilytės-Nielsen, nei I.Šimonytės.
Vis dėlto tie protestuotojų reikalavimai keistoki – juolab kad nuolat keičiasi.“
Ar mitingui leidimo negavę protestuotojai netaps dar aršesni? Be to, jie vis tiek žada mitinguoti. Ką tada darys valdžia?
„Tada tegul eina pašūkauti prie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus būstinės“, – juokėsi E.Gentvilas.
Pasitikėjimo valdžia nepridės
Seimo Žmogaus teisių komitetui priklausantis socialdemokratas Tomas Bičiūnas įsitikinęs, kad Vilniaus valdžios sprendimui neduoti leidimo įtakos galėjo turėti ne tik pareigūnų įspėjimai, bet ir partinė priklausomybė.
Bet kokiu atveju T.Bičiūnas šį sprendimą vertino ypač neigiamai – kaip didinantį nepasitikėjimą valdžia: „Kol nepažeidžiami kitų interesai, protestai jokiu būdu negali būti ribojami. Man atrodo netgi kvaila, kai protestams rengti reikalingi leidimai. Absurdas, kad reikia valdžios atsiklausti, ar galima ją kritikuoti.
Tai garantuoja Konstitucija ir kiti įstatymai, o ryšio tarp leidimų išdavimo ir partijų net neturėtų būti. Bet visi suprantame, jog Vilnių valdanti Laisvės partija turbūt turi interesą, kad žmonės neprotestuotų prieš dabartinę šalies valdžią.“
Sustabdyti bus sunku
Teisę protestuoti garantuojančius įstatymus priminė ir opozicinei Valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis Žmogaus teisių komiteto vicepirmininkas Dainius Kepenis.
Šis politikas lipo ant scenos per riaušėmis pasibaigusį ankstesnį Šeimų sąjūdžio mitingą rugpjūčio 10-ąją.
D.Kepenis įsitikinęs, kad vėliau kilusių neramumų būtų buvę išvengta, jei Seimo ir Vyriausybės vadovai būtų bent trumpam išėję pasikalbėti su žmonėmis.
Bet valstiečių atstovas mano, kad valdžia mitinguotojų bijo: „Matyt, ta baimė padiktavo ir šį Vilniaus sprendimą, nors ko čia, nuo žmonių apsijuosus tvoromis, reikėtų bijoti?“
Opozicijos atstovas įsitikinęs, kad ir planuojami ribojimai neturintiems galimybių paso, ir ribojimai dėl to protestuoti atmosferą tik dar labiau įkaitins: „Dabar jau mes tikrai nesame apdrausti nuo provokacijų.
Reikėjo leisti žmonėms išlieti pyktį. O dabar pabandykite juos sustabdyti. Jie vis tiek atvažiuos.“
D.Kepenis taip pat netiki, kad V.Čmilytė-Nielsen nuoširdžiai bandė siekti dialogo su protestuotojais. Anot parlamentaro, buvo matyti, kad Seimo pirmininkės pastangos – apsimestinės.
„Jeigu valdžia norėtų kalbėtis su žmonėmis, jų nežemintų. Bet kaip kitaip reikėtų vertinti tai, kas vyko pirmadienį, kai į Seimo kiemą pakviestiems Šeimų sąjūdžio atstovams nebuvo leista net prisėsti? Net sovietinė valdžia su žmonėmis elgėsi gražiau“, – kalbėjo politikas.
Protestuotojams teko braidžioti po balas
Aistros dėl vietos protestams buvo įkaitusios ir daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai žmonės sukilo prieš nepopuliarius valdžioje tuomet irgi buvusių konservatorių sprendimus.
Sostinės valdžia po riaušėmis pasibaigusio 2009 metų sausio 16-ąją vykusio mitingo atsisakė išduoti leidimą prie Seimo taip pat norėjusiai protestuoti Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai. Jos atstovams miesto savivaldybė tuomet pasiūlė rengti mitingą prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.
Leidimo mitinguoti prie Seimo tada negavo ir riaušių metines norėjusios paminėti profsąjungos. Dėl nedarbo, kainų, skurdo, pensijų ir minimalios algos ketinusioms protestuoti profsąjungoms buvo pasiūlyta tai daryti ne po valdžios langais, o prie „Siemens“ arenos ar Kalnų parke.
Žmonių bijančios valdžios sprendimai tada užrūstino Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininką Artūrą Černiauską: „Mes neturime nieko prieš areną, bet kodėl turėtume ten mitinguoti? O dabartinėmis oro sąlygomis siūlymas rinktis Kalnų parke skamba keistai – kas norėtų piketuoti įsibridęs į sniegą?“
Po 2009 metų sausio 16-osios riaušių kurį laiką protestuotojai dar rinkdavosi automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo, kur nuolat telkšodavo purvo balos, o kojos kliūdavo už grumstų.
