Be kita ko, šalių vyriausybių vadovai kalbėjo apie Europos Sąjungos santykius su Kinija.
„Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka, panaudojant nelegalią migraciją, rodo, kad nėra Rytų Europos ar Pietų Europos problemų, yra bendros europinės problemos“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.
Ji pažymėjo Lietuvos įsipareigojimą saugoti ES išorės sieną. Ši nelegalios migracijos krizė parodė, kad ES turi dėti daugiau pastangų stiprinant ES išorės sienų apsaugą.
Premjerė pabrėžė Europos Komisijos paramą bei vaidmenį kalbantis su nelegalių migrantų šalimis ir pažymėjo, kad svarbu toliau kartu naudoti visas turimas diplomatines ir praktines priemones, kad kuo greičiau būtų panaikinti nauji beprasidedantys neteisėtos migracijos maršrutai.
Lietuvos ministrė pirmininkė pažymėjo aktyvų Lietuvos vaidmenį priimant Rusijos ir Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovus, bėgančius nuo politinio persekiojimo šiose šalyse. Ji atkreipė dėmesį, kad prastėjanti žmogaus teisių ir laisvių padėtis Rusijoje ir Baltarusijoje kelia nerimą, o ES turėtų tęsti ir didinti savo paramą šių šalių žmonėms.
I. Šimonytės teigimu, Lietuva ir Italija yra „bendraminčiai daugeliu klausimų“.
„Vienodai suprantame visai ES kylančius saugumo iššūkius, kuriuos esame pasirengę spręsti kartu, remdamiesi solidarumo principu“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Abiejų šalių premjerai taip pat pabrėžė transatlantinių santykių stiprinimo svarbą.
„Aktyvus Italijos karių indėlis į Baltijos šalių oro policijos misiją ir Italijos karių dalyvavimas NATO priešakiniame batalione Latvijoje yra stipriausias Italijos solidarumo su Baltijos šalimis ženklas“, – pažymėjo premjerė.
Lietuvos ir Italijos premjerai aptarė dvišalių santykių stiprinimo galimybes, ypatingą dėmesį skirdami ekonominiam bendradarbiavimui. Susitikime aptarta galimybė surengti Italijos verslo misiją į Lietuvą.
„Norime skatinti mūsų šalių bendradarbiavimą ir dar geriau vieni kitus pažinti. Turime didžiulį potencialą plėtoti ekonominį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip gyvybės mokslai ar biotechnologijos, norime plėtoti ir mokslinį bendradarbiavimą“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Premjerų pokalbyje daug dėmesio skirta ir situacijai Afganistane aptarti. Vyriausybių vadovai kalbėjo apie Lietuvai ir Italijai talkinusių afganistaniečių evakuaciją, saugumo situaciją šalyje, tarptautinės bendruomenės pastangų svarbą, užkertant kelią galimai humanitarinei krizei Afganistane.
Lietuvos ir Italijos premjerai taip pat aptarė ES ir Kinijos santykių perspektyvas. I. Šimonytė pažymėjo, kad pokalbiai su Kinija turėtų vykti tais formatais, kurie yra efektyvūs ir neskaldo Europos.
Vizito Romoje metu premjerė taip pat susitiks su Italijos gyvybės mokslų įmonių vadovais, Italijos lietuvių bendruomene.
2021 metais yra minimas Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 30‑metis, o 2022 metais bus švenčiamas 100-metis, kai Italija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
I. Šimonytė pakvietė Italijos premjerą su vizitu apsilankyti Lietuvoje.
