Artėjančioje Seimo sesijoje parlamentarų laukia ir vertybinių klausimų blokas – Partnerystės įstatymo projektas, galimai – ir Stambulo konvencija.
Pradėtos diskusijos
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo teigė, kad dėl Partnerystės įstatymo vyko diskusijos tiek su vienais iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių – Laisvės partija, tiek su bažnyčios atstovais. Tokios diskusijos, anot jo, galėtų tapti prielaida rasti sutarimą.
„Dalyvavome šiose diskusijose, kurios prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos, tiek su bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones, realią situaciją, pajausti realią temperatūrą.
Visada pasisakiau už tai, kad teisinio, bendro gyvenimo sureguliavimo aspektas lieka svarbus, ir mes šiuo klausimu turime toliau dirbti, bet turime tai daryti laikydamiesi LR Konstitucijos.
Šie mūsų susitikimai nebuvo baigtiniai – manau, mes juos tęsime, ir galimas dalykas, kad tai taps labai gera prielaida sugrįžti prie šio klausimo jau vėlesniame etape ir rasti sutarimą, kurio šiandien, kaip jūs puikiai žinote, visuomenėje nėra“, – kalbėjo G.Nausėda.
Dėl Partnerystės įstatymo – daugiau triukšmo negu rezultato
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Partnerystės įstatymas iš naujo turėtų būti teikiamas dar šios sesijos metu, tačiau pripažino, kad dar reikia atlikti nemažai paruošiamojo darbo buriant paramą būsimam įstatymo projektui.
„Mano manymu, tai klausimas, kurį jau senokai reikėjo išspręsti. Tačiau kaip jau moko patirtis, eiti į Seimo darbotvarkę su šiuo klausimu būtina tada, kai mes esame visiškai tvirtai įsitikinę, kad bus pakankamas palaikymas. Čia dar reikia padaryti nemažai paruošiamojo darbo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Tai yra tas atvejis, kai tikslo galima siekti garsiai arba rezultatyviai. Kol kas, dėl įvairių priežasčių, buvo daugiau triukšmo negu rezultato“, – pridūrė ji.
Tuo metu ar Stambulo konvencija bus teikiama šios sesijos metu lieka neaišku, mat Seimo pirmininkės teigimu, šiam klausimui reikės ieškoti dar didesnio palaikymo negu Partnerystės įstatymui.
„Stambulo konvencija reikalauja dar labiau teigiamo konteksto Seime nei Partnerystės klausimas. Taigi, mano įsitikinimu, teikti Stambulo konvenciją ratifikavimui užsienio reikalų ministras turėtų tada, kada mes būsime absoliučiai įsitikinę, kad jai turime pakankamą palaikymą.
Mano manymu, tai yra labai svarbus klausimas, nuo jo atsitraukti negalima“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Pagrindiniai darbai
Seimo pirmininkė planuojamus pagrindinius rudens sesijos darbus suskirstė į trijų temų blokus.
„Grėsmės, susijusios tiek su pandemija, tiek su migracija. Natūralu, kad didelis dėmesys bus skiriamas šioms temoms, parlamentinei šių sričių kontrolei.
Antrasis blokas yra socialiniai klausimai, saugumo sudarymas labiausiai pažeidžiamiems asmenims, pagalba šeimoms ir panašios iniciatyvos, kurių turime daug šioje rudens sesijoje.
Ir žinoma, su biudžetu susiję klausimai. Biudežte bus atspindėta ir nacionalinio saugumo dimensija, pirmieji žingsniai bus žengiami įgyvendinant neseniai pasirašytą švietimo susitarimą, mažinant skurdą, socialinę atskirtį“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo ir atskirus įstatymo projektus – Konstitucijos pakeitimas dėl tiesioginių mero rinkimų, Referendumo įstatymas, Konstitucijos pakeitimas dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų.
Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus, prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Tradiciškai vienas susitikimas rengiamas Seime, kitas – Prezidentūroje.
Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.
