Tai buvusiai jo kolegei valstiečių frakcijoje Agnei Širinskienei kelia šypseną. Pasak jos, toks Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno S. Skvernelio keliamas siekis panašus į „oponavimą dėl oponavimo“.
„Aš jo (siūlymo – ELTA) nespėjau analizuoti, bet tai šiek tiek kelia šypseną, nes, kai Skvernelis buvo ministras pirmininkas, jis manė kitaip. Aš turiu labai negerą įtarimą, kad tai yra oponavimas dėl oponavimo“, – Seime sakė A. Širinskienė.
Tačiau ekspremjeras nesutinka, kad įstatymo iniciatyva, kuri šiuo atveju leistų pandemijos valdyme stiprinti Seimo galias, prieštarauja laikysenai, kurią jis buvo užėmęs vadovaujant Vyriausybei.
Komunikacijos ekspertas įvertino S. Skvernelio frakciją: sunerimti turėtų viena partija
Pasak jo, tuomet jis panašias iš Seimo pasigirstančias replikas dėl esą per mažo Seimo vaidmens valdant pandemiją kritiškai vertino, nes situacija buvo visiškai kitokia, nei yra dabar.
„Tada buvo reikalingi neatidėliotini sprendimai, nes nebuvo nei valdymo schemų, nei mechanizmų. Net ir mūsų įvestas karantinas, palyginus, tęsėsi labai trumpai. Mes juk nesakome, kad Seimas iš karto turi valdyti. Bet 6 mėnesiai, kai yra įvestas kitas teisinis režimas, – Seimas turi savo poziciją išreikšti“, – sakė S. Skvernelis.
„Visi ribojimai yra susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis arba ūkinės veiklos ribojimais. Aš suprantu, kad tuomet, kai situacija buvo nežinoma, ji buvo staigi ir reikalaujanti sprendimų.
Todėl tokia funkcija įstatymu buvo pavesta Vyriausybei. Bet kai tas terminas yra neapibrėžtas ir tęsiasi jau pusantrų metų su ribojimais, tai turėtų Seimas savo poziciją išreikšti“, – parlamento frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyvą aiškino S. Skvernelis.
Pasak jo, būtent dėl to, kad Seimas yra išjungtas iš ilgą laiką trunkančios valstybės lygio ekstremalios situacijos, kurios metu laikini ribojimai tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, kyla visuomenės nepasitenkinimas.
„Dalis žmonių, kurie šiandien protestuoja, sako: mūsų teisių, laisvių ribojimai vykdomi nesivadovaujant įstatymu, o poįstatyminiais aktais ir nedalyvaujant Seimui. Aš manau, kad ir Galimybių pasas turi atsirasti įstatyme, o turinį ir ribas galėtų reguliuoti Vyriausybė.
Tai mes ir siūlome, kad, praėjus 6 mėnesiams, jei situacija nekinta, tai Vyriausybė turėtų Seimo paprašyti teisinį režimą pratęsti Seime“, – sakė S. Skvernelis.
Naujai sukurtos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama krizių valdymą perduoti parlamentui.
Susiję straipsniai
Teikiamose Civilinės saugos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisose numatoma, kad, jei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją asmens teisės ir laisvės yra ribojamos atitinkamomis priemonėmis ilgiau nei 6 mėnesius, po šio laikotarpio dėl jų pratęsimo 1 mėnesiui toliau sprendžia Seimas.
Tokias pataisas registravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas.
Įstatymo pataisas registravę Seimo nariai tikisi, kad, nustačius tokį teisinį reguliavimą, pavyks užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų laikymąsi – kad klausimai, susiję su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu, turi būti įgyvendinti tik įstatymu.
S. Skvernelis nemato problemos dirbti su valstiečiais
Prasidėjus Seimo rudens sesijai opozicijos lyderio pareigas baigęs eiti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis neatmeta galimybės, kad jo frakcija pasirašys opozicinės koalicijos susitarimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nuo kurios šią savaitę ir atskilo naujoji ekspremjero politinė jėga.
„Bent jau iš mūsų pusės nematau problemos, kodėl mes negalėtumėme su valstiečiais pasirašyti (susitarimo – ELTA)“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak ekspremjero, dėl koalicinio susitarimo sudarymo šiuo metu kalbamasi su visomis opozicinėmis politinėmis jėgomis.
„Kalbamės. Kalba lieka ta pati kaip ir praėjusią Seimo sesiją. Norisi, kad visos opozicinės frakcijos sutartų ir turėtų galimybę vieningai dirbti“, – aiškino jis.
Kaip teigia S. Skvernelis, jam tinkama pasirašymui atrodytų ir tokio pobūdžio sutartis, kokią pavasarį buvo sudarę LVŽS ir „darbiečiai“.
„Tokio pobūdžio sutartį, kokia buvo pasirašyta tarp valstiečių ir Darbo partijos frakcijų, tikrai pasirašytumėme, nes ten daugiau yra aptariami tokie bendri principai. Išlieka galimybė turėti atskiras pozicijas. Matome, kad tų skirtumų tarp frakcijų yra didelių, bet bendri klausimai, bendros pozicijos tikrai gali būti“, – mano frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Tačiau politikas užsiminė, kad ne visi valstiečių parlamentarai sveikinasi su politikais, kurie nusprendė pasitraukti iš jų gretų.
„Beveik visi sveikinasi ir bendrauja“, – sakė ekspremjeras, kartu patikslindamas, kad su juo šiuo metu nebendrauja tik vienas LVŽS parlamentaras, tačiau konkrečios pavardės jis neįvardino.
„Turbūt žinome, kas ne, bet aš manau, kad aistros ir emocijos nurims ir reikia žiūrėti į priekį ir dirbti“, – tikino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad penktadienį prasidėjusioje Seimo sesijoje oficialiai pranešta apie dešimties narių pasitraukimą iš LVŽS ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ įkūrimą. Šią žinią pirmajame rudens sesijos posėdyje paskelbė parlamentarė Rima Baškienė.
Susiję straipsniai
„Noriu vadovaujantis Statutu pranešti apie išstojimą iš frakcijos“ , – iš Seimo tribūnos sakė R. Baškienė.
Parlamentarė pranešė apie ekspremjero S. Skvernelio, Laimos Nagienės, Rūtos Miliūtės, Luko Savicko, Algirdo Stončaitio, Tomo Tomilino, Laimos Mogenienės, Lino Kukuraičio, Zenono Streikaus pasitraukimą iš „valstiečių“ gretų.
Antrajame R. Baškienės pranešime buvo paskelbta, kad, be jau minėtų Seimo narių, naująją Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ įkuria ir dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje iki šiol dirbę parlamentarai: Domas Griškevičius, Vytautas Bakas ir Algirdas Butkevičius.
Parlamentaras S. Skvernelis apie naujos frakcijos steigimą pranešė antradienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Frakcija ketina dirbti opozicijoje.