Mato sėkmę
A.Kubilius feisbuke rašė, kad dabartinei Vyriausybei visai neblogai sekasi tvarkytis ir kovoti su tomis pagrindinėmis krizėmis ar iššūkiais, kurie Lietuvą ištiko šiais metais.
Kaip pastebi europarlamentaras, iki šiol dar nei vienai Vyriausybei nuo pat 1990-ųjų nėra pavykę išbūti iš eilės dvi kadencijas. Iki 2008 metų nei viena Vyriausybė nesugebėdavo išbūti ir visos 4-ių metų kadencijos. Nuo 2008 metų ši politinė tradicija pasikeitė – trys iš eilės Vyriausybės sugebėjo nesugriūdamos dirbti visą ketverių metų kadenciją, bet nelaimėdavo sekančių rinkimų.
„Paradoksas, tačiau šiandien yra verta konstatuoti: nepaisant visų protestų, riaušių ir reikalavimų paleisti Vyriausybę su visu Seimu, ateina metas naujai europietiškai tradicijai Lietuvoje: gerai dirbanti Vyriausybė turi visas galimybes valdyti kraštą dvi kadencijas iš eilės, laimėdama ir eilinius parlamentiniu rinkimus. Ir svarbiausia yra tai, kad visas galimybes tokią tradiciją pradėti kurti Lietuvoje turi ši Ingridos Šimonytės Vyriausybė“, – rašė A.Kubilius.
Sausi neišlips
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė A.Kubiliaus pareiškime matanti daugiau kalbėjimo apie norimą, o ne tikėtiną, scenarijų, nes realios prielaidos situaciją komplikuoja.
„Būtų keista, jeigu politikas, atstovaujantis vieną ar kitą politinę jėgą, kuri šiuo metu yra valdančiojoje daugumoje, nebandytų įpiršti minties, jog čia gali būti ir ne pabaiga – kad jie yra pasiruošę valdyti dar vieną kadenciją“, – įvertino R.Urbonaitė.
„Iš kitos pusės, negali ignoruoti to fakto, kad bendrai Vyriausybės ir kabineto reitingai nėra labai geri, kad ši Vyriausybė žmonėms asocijuosis su krizėmis – ir migrantų, ir COVID-19“, – pridūrė ji.
Negana to, politologė pastebi, kad žmonės pradėjo daugiau kalbėti ir apie kainų kilimą, kuris visada priimamas neigiamai.
„Pasakyti, kad šiandieninė situacija sudaro daug prielaidų valdžiai išlipti sausiems taip, kad dar ir atsidurtų valdančiojoje daugumoje po 2024 metų rinkimų, tikrai negalime. Iš kitos pusės, krizės dar nepasibaigė – negalime įvertinti paskutinio krizių suvaldymo etapo“, – pabrėžė ji.
Kurios grupės atkris?
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė teigė matanti prielaidas, kaip galėtų mažėti parama I.Šimonytės Vyriausybei, tačiau politologė nemato, iš kur parama jai galėtų didėti.
„Konservatorių elektoratą sudaro kelios skirtingos grupės, viena iš jų – krikščioniškasis elektoratas, nors dabartinė partijos valdžia yra labiau liberali. Krikščioniškas flangas yra ryškiai nepatenkintas pačia koalicija ir iš jos ateinančiomis iniciatyvomis – Stambulo konvencija, partnerystės klausimais, tad ta dalis gali atkristi vien dėl to, kad dabar Tevynės Sąjunga iš karto siejama su Laisvės partija“, – įvertino A.Ramonaitė.
Kita konservatorių rinkėjų dalis – verslo grupė, kuri tikisi palankesnių sąlygų verslui, A.Ramonaitės teigimu, taip pat yra nusivylusi.
„Matosi, kad toje grupėje yra daug nepasitenkinimo dėl įvairių ribojimų, galimybių paso sukeliamų problemų, nepateisintų lūkesčių dėl krizės valdymo. Ir apskritai dėl žadėtų įvairių reformų nebuvimo, užsižaidimo su krizėmis“, – pastebėjo politologė.
A.Ramonaitė svarstė, kad būsimuose rinkimuose nusisuks bent šios dvi rinkėjų grupės.
„Lieka ištikimiausi rinkėjai, kurie kol kas tyli vien dėl to, kad supranta, jog Vyriausybės kritikavimas gali būti palankus Rusijai. Bet irgi klausimas, kiek tas tylėjimas ir kantrybė tęsis“, – kalbėjo politologė.
Tuo metu jauniausias elektoratas, A.Ramonaitės teigimu, yra pasiskirstęs tarp Laisvės partijos ir TS-LKD.
„Toks A.Kubiliaus vertinimas, man atrodo, yra perdėtai optimistinis ir gal net utopinis“, – įvertino politologė.
A.Ramonaitė neatmeta, kad paskui konservatorius velkasi ir istorinis šleifas, ir daliai visuomenės būdingas nepasitikėjimas konservatoriais tik gilina šios Vyriausybės problemas.
Reitingai turėtų gerėti
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys kalbėjo, kad panašiai neigiamas Vyriausybės reitingas buvo 2016 metų Algirdo Butkevičiaus ministrų kabineto darbo metu.
„Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas dabar labai sumažėjo. Žemesnis buvo A.Kubiliaus 2009-2011 metais“, – pastebėjo jis.
Visgi, V.Gaidys pabrėžia, kad pastaruoju metu sumažėjo daugelio politikų ir daugelio institucijų reitingai.
„Labai mažai liko politikų, kurie reitinguojami teigiamu balansu“, – kalbėjo sociologas.
V.Gaidys teigė nematantis pagrindo tolesniam Vyriausybės reitingų blogėjimui – labiau tikėtina, anot jo, kad jie „pasitaisys“, kadangi praėjusi „Vilmorus“ apklausa buvo atlikta Vyriausybei itin nepalankiu metu.
Sociologo teigimu, nepasitikėjimas vyriausybėmis yra tipiška ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, išskyrus Skandinavijos šalis.
Turi rasti sutarimą
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, vertindamas konservatorių santykį su žiniasklaida, svarstė, kad šiai partijai trūksta vieningos kalbėjimo strategijos.
„Komunikavimas iš konservatorių pusės yra padrikas. Nėra kažkokios aiškios, vieningos kalbėjimo strategijos, ir tai sukelia savotišką nesupratimą, negebėjimą suprasti, ką jie galiausiai nori pasiekti. Jiems reikėtų rimtai padirbėti ties kalbėjimu su žiniasklaida“, – įvertino L.Bielinis.
Be to, kaip pabrėžia politologas, valdantieji turi atrasti galimybę susikalbėti ir su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Yra labai daug jungčių, sąsajų, kur sprendimas turi būti abipusiai priimtas – pirmiausiai užsienio politika, bet ir vidaus politika. Valdantieji turi sugebėti susikalbėti su prezidentu.
O prezidentas, matyt, irgi yra užpykęs. Jei ne užpykęs, tai bent supranta, kad valdančiųjų gretose jo gerbėjų nėra. Nesusikalbėdami jie tik gilina nesusipratimų virtinę, kuri įvyksta sprendimų darymo ir jų vykdymo metu“, – kalbėjo L.Bielinis.
