Taip ji kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pranešus apie teikiamą ultimatumą I. Šimonytei. Valstiečiai pareiškė, kad jei per tris savaites nebus įvykdytos partijos iškeltos sąlygos, premjerei bus inicijuojama interpeliacija.
„Aš tiek gerbiu demokratiją ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, jog žinau, kad ten yra aiškiai aprašytos procedūros – jeigu kam nepatinka ministras ar ministras pirmininkas, yra galimybė inicijuoti interpeliaciją, yra galimybė inicijuoti nepasitikėjimą Vyriausybe“, – BNS penktadienį sakė I. Šimonytė.
„Ką aš galiu pasakyti: ponų valia. Jeigu mato pagrindą, tikrai gali tai daryti, niekas už rankos nelaiko“, – pridūrė ji.
Valstiečiai reikalauja, kad I. Šimonytė per tris savaites atsiribotų „nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios mokestinės reformos“, iš esmės pakeistų COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaitytų už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateiktų aiškius terminus, kada nelegalūs migrantai bus grąžinti į kilmės valstybes.
I. Šimonytė teigė, kad Vyriausybė dirba sudėtingomis sąlygomis, stengiasi telkti paramą.
„O tai, kad kažkam nepatiks, yra labai realu ir suprantama. Opozicijos iš dalies toks ir darbas, tik jis galėtų būti konstruktyvesnis“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Jeigu ponas Karbauskis mato reikalą kalbėti ultimatumais, tai čia jo teisė“, – sakė ji.
Valstiečiai Seime yra didžiausia opozicinė frakcija, turi 22 narius.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją premjerui ar ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.
Tačiau kad premjeras ar ministras būtų atstatydintas už tai per slaptą balsavimą turi būti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
R. Karbauskis penktadienį pripažino, kad valstiečiai nemano, kad su dabartiniu politinių jėgų pasiskirstymu Seime sugebėtų nuversti Vyriausybę, tačiau interpeliacija leistų užduoti klausimus premjerei.
„Lietuva telks paramą keisti ES migracijos politikai, kad nebūtų manipuliavimo“
Lietuva telks Europos Sąjungos (ES) šalių paramą keisti prieglobsčio taisyklėms, kad nebūtų manipuliuojama humanitarinėmis priežastimis, sako I.Šimonytė.
„Aš tikiuosi, kad tai bus ne tik kelių, bet gal ir didesnės grupės šalių politika, ir ne tik regiono, bet ir tų šalių, kurios toliau nuo rytinės išorinės sienos, bet įžiūri problemas ir mato platesnį kontekstą, kad migracijos politika neturi būti įrankis spausti ES ir atskiras nares, piktnaudžiaujant dažnai tais tarptautiniais susitarimais, kurie priimti dėl labai gerų tikslų“, – penktadienį telefonu iš Varšuvos BNS sakė premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės penktadienį paragino Europos Sąjungą peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.
Vyriausybių deklaracija paskelbta po Varšuvoje vykusio bendro šalių ministrų kabinetų posėdžio, kuriam pirmininkavo premjerai I. Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis.
Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad taisyklės „turi būti geriau pritaikytos realioms gyvenimo situacijoms, nes dabar daugiausiai kalba apie klasikinį prieglobsčio prašytoją, kuris paprastai turi gerą priežastį siekti prieglobsčio kitose šalyje, tokią kaip politinis persekiojimas ar kitos humanitarinės priežastys“.
„Turi būti legalus kelias tiems žmonėms, kurių tikrai ES reikia ir mes norim juos pasikviesti (atvykti), bet reikalavimai, kurie susiję su humanitarinėmis priežastimis, turi būti daug aiškiau apibrėžti, kad nebūtų galima tomis priežastimis manipuliuoti, kaip yra manipuliuojama šiuo metu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuva ir Lenkija pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Šalių pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.
