Kas iš tiesų slepiasi po grasinančia protesto vėliava: žvilgsnis į tikruosius Šeimų sąjūdžio veidus

Kas sieja „maršistų“ mitinguose aktyviai dalyvaujančius verslininką iš Marijampolės, Kovo 11-osios Akto signataro sūnų, daugiavaikes šeimas, prorusiškus veikėjus, nusikalstamo pasaulio atstovus? „Lietuvos rytas“ pabandė į Šeimų sąjūdį pažvelgti iš arčiau.

Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
R.Grinevičius: „Šiuo metu mūsų svarbiausias tikslas – priversti valdžią dirbti žmonėms.“
R.Grinevičius: „Šiuo metu mūsų svarbiausias tikslas – priversti valdžią dirbti žmonėms.“
V.Butkevičius: „Mums visiems reikia būti aktyviems visuomenės ir valstybės gyvenime.“
V.Butkevičius: „Mums visiems reikia būti aktyviems visuomenės ir valstybės gyvenime.“
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Vadinamųjų maršistų akcijose dalyvauja margaspalvė publika, o jose keliami reikalavimai – labai įvairūs.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

Sep 19, 2021, 2:15 PM

„Pagrindinė Lietuvos šeimų sąjūdžio veiklos linija – šeima. Dėl visų dabartinių problemų kenčia šeimos, vaikai. Kodėl vaikai kenčia? O kaip nekentės, kai mokyklose nėra kontaktinio ugdymo.

Tėvai, kurie nesiskiepija, gąsdinami, kad bus išvyti iš darbų. Taigi viskas į šeimą ateina.

Svarbūs mums ir reikalavimai dėl Stambulo konvencijos. Jie yra kertiniai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šio sąjūdžio vadovas Marijampolės verslininkas 55 metų Raimundas Grinevičius.

Save laiko visuomenininku

Nuo 1993 m. verslu transporto srityje besiverčiantis R.Grinevičius anksčiau yra priklausęs ne vienai partijai. Su jomis ne kartą bandė patekti į Seimą, bet nesėkmingai.

Seimo nario mandato jis yra siekęs su Pilietinės demokratijos partija, Krikščionių sąjunga, daugiau nei penkerius metus priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“. Iš pastarosios pasitraukė nesutikdamas su buvusio vadovo, Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio vykdoma politika.

Bet R.Grinevičius išsigynė esantis politikas: „Mano veikla – visuomeninė. Ja užsiimu jau apie dvidešimt metų. O rinkimuose juk galima dalyvauti ir norint padėti kitiems žmonėms. Dabar nebepriklausau jokiai partijai.“

Šeimų sąjūdžio ideologu marijampolietis savęs irgi nelaiko – esą visus sprendimus priima taryba.

„Politologų vertinimai nieko nereiškia. Mus tenkina Vengrijos politika. Tenkina ir Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ bei panašių pažiūrų Prancūzijos ir Ispanijos partijų politika.

Visos šios Europos partijos buvo pasirašiusios deklaraciją dėl Europos Sąjungos reformavimo.

Mes joms dėl to išsiuntėme sveikinimus. Vengrijos parlamentui, palaikydami jo politiką, išsiuntėme peticiją, už tai mums buvo padėkota. Taip ir susidraugavome“, – aiškino R.Grinevičius apie Šeimų sąjūdžio ryšius su Europos radikalais, kurie dalyvavo mitinguose Vingio parke ir prie Seimo.

Jis tikino, jog su Rusijos radikalais Šeimų sąjūdis ryšių kol kas nepalaikąs, tačiau neatmetė galimybės, kad ateityje galėtų užmegzti.

Rengiamasi streikui

R.Grinevičius neneigė, kad Šeimų sąjūdis dar ieško lyderio: „Bet jo ieškoti pradedame tik dabar. Esame gavę pakankamai gerų pasiūlymų. Šiuo metu vyksta susitikimai ir pokalbiai su galimais kandidatais. Kol kas jie – ne politikai.“

Sklindant spėlionėms, jog iki 2024 metų Šeimų sąjūdis taps politine partija, marijampolietis tvirtino, kad asociacijos taryba yra nubrėžusi raudoną liniją: „Šiuo metu mūsų svarbiausias tikslas – priversti valdžią dirbti žmonėms, nepaisant to, ar joje būtų konservatoriai, ar valstiečiai, ar Darbo partija.“

Paklaustas, kaip planuoja „priversti dirbti žmonėms“ dabartinę valdančiąją koaliciją, R.Grinevičius aiškino, kad rengiamasi visuotiniam politiniam streikui: „Tariamės su profsąjungomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Šiauliuose steigiama 150 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių asociacija, kuri irgi dalyvaus streike.

Mūsų reikalavimai – maksimalūs. Arba Seimas, arba Vyriausybė privalo atsistatydinti. Kitos išeities nėra.“

Nori būti aktyvus pilietis

Vadinamųjų maršistų mitinguose dalyvavo ir Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdybos narys Vytenis Butkevičius (36 m.). Jis yra pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministro, Kovo 11-osios Akto signataro Audriaus Butkevičiaus sūnus.

„Mitinguose dalyvavau, žinoma, ir kaip pilietis, nes palaikau Šeimų sąjūdį, mat jis remia smulkųjį verslą, kuris smarkiai nukentėjo per abu karantinus. Ir apskritai yra engiamas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Kita vertus, laikausi nuostatos, kad mums visiems reikia būti aktyviems visuomenės ir valstybės gyvenime.

Žmonės, besiburiantys po Šeimų sąjūdžio vėliava, reiškia nepasitenkinimą tuo, kad valdžia nenori su jais kalbėtis, diskutuoti apie opiausias problemas.

Nusprendė, kad Lietuvai reikia Stambulo konvencijos, ir taškas. Bet juk dėl jos priėmimo su visuomene nebuvo jokių rimtų diskusijų. Tai, kad valdžia bandė tą konvenciją visuomenei primesti iš jėgos pozicijų, buvo jos didžiausia klaida.

Lygiai taip pat buvo elgiamasi dėl susikaupusių smulkiojo verslo problemų.

Kai valdžios kabinetuose ir koridoriuose abiejų karantinų metu buvo kalbama apie verslo reikalus ar kaip bus suvaldoma pandemijos išprovokuota krizė, joks smulkiojo verslo atstovas nebuvo pakviestas. To nereikėjo buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui, nereikia ir jį pakeitusiai Ingridai Šimonytei.

Man nesuprantama ir tai, kad Seimo bei vykdomosios valdžios atstovai ieško mažiausių pretekstų skaldyti ir kiršinti visuomenę. Kai per rugpjūčio 10-osios mitingą prie Seimo buvo pastatytos kartuvės, kilo didžiulis triukšmas. O jeigu panašios kartuvės būtų panaudotos kokio nors teatro spektaklio dekoracijose, valdžia irgi piktintųsi?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Butkevičiaus.

– Bet mitinguose akis badė įvairūs antisemitiniai ženklai. Ar nebuvo perlenkta lazda?

– Manyčiau, kad žmonės, prisisegę geltonas šešiakampes žvaigždes, norėjo parodyti valdžiai, jog tas galimybių pasas visuomenę suskaldė, suskirstė panašiai kaip nacių laikais, kai žydai galėjo vaikščioti tik šaligatviais.

Tai negi dabar turinčius galimybių pasą reikia prilyginti arijams, o neturinčius – žydams? Tokia buvo tų šešiakampių žvaigždžių mintis.

– Šeimų sąjūdžio mitinguose šmėžuoja tokios prieštaringai vertinamos asmenybės kaip Algirdas Paleckis, nusikalstamo pasaulio atstovai, dalyvauja Vengrijos, Vokietijos radikalai, kurie simpatizuoja Kremliui.

– Apie tai neturiu išsamios informacijos ir neturiu draugų Valstybės saugumo departamente, kurie galbūt galėtų paaiškinti, kodėl Šeimų sąjūdžio renginiuose buvo matomi tie asmenys.

Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai viešai prieinamos tam tikros kompromituojančios informacijos ir apie buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, ir apie Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ar ta informacija Kremlius negalėtų pasinaudoti?

Be to, pasižiūrėkime, kaip elgiasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji glėbesčiuojasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jai priimtina, kad du dujotiekiai Baltijos jūra nutiesti iš Rusijos į Vokietiją. Tam nesipriešino ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Ar tai ne politinė korupcija, ar ne Vakarų geopolitinių interesų išdavystė?

– Ar jums neatrodo, kad ir „maršistai“ lipa ant panašaus grėblio?

– Puikiai žinoma, kad Europoje yra atsiradę visuomeninių judėjimų, kurie pasisako už tradicinių šeimų vertybes ir nacionalines valstybes. Galbūt dėl to mitinguose Lietuvoje dalyvavo Vokietijos ar Vengrijos politiniai veikėjai, remiantys panašias idėjas.

Tačiau, mano galva, mitingo prie Seimo rengėjai padarė didžiulę klaidą leidę jame kalbėti prorusiškomis bei antivalstybinėmis pažiūromis garsėjantiems A.Paleckiui ir Vaidui Lekstučiui. Jiems kalbant labai garsiai švilpiau, taip išreikšdamas savo pilietinę poziciją.

– Bet ar jūsų paties dalyvavimas renginiuose su tokiais veikėjais nekompromituoja siekių padėti smulkiesiems verslininkams?

– Klaidų mitinguose ar kitose protesto akcijose tikrai bus, nes iš esmės Lietuvoje per trisdešimt nepriklausomybės metų panašių pasipriešinimo valdžiai renginių nebūta.

Gali būti ir įvairių provokacijų, nes kaimynystėje turime nedraugiškų valstybių, tačiau nereikėtų patiems pasidaryti jų taikiniu.

Lietuvai derėtų pasimokyti iš Izraelio, kaip ginti valstybę ir savo interesus.

Ši šalis nuolat gyvena lyg ant ugnikalnio krašto, bet visada sugeba apsiginti nuo priešų, o pavojaus akivaizdoje ar taikiu metu savo visuomenės neskaldo.

– Kas, jūsų manymu, lėmė riaušes po rugpjūčio 10-osios mitingo prie Seimo ir ar tai dar labiau nepasitarnavo visuomenės supriešinimui?

– Tos riaušės man irgi uždavė daug klausimų. Pats mačiau, kaip vienas provokatorius metė į Seimo narį Sergejų Jovaišą trispalvę. Po to jis puolė viešosios tvarkos pareigūnus, kurie gaivino moterį, spardė jų skydus.

Kodėl jis nebuvo sutramdytas arba suimtas, absoliučiai neaišku. Galbūt tai lėmė pareigūnų darbo brokas arba jie vykdė kieno nors įsakymą į riaušes nesikišti.

Savo mitingo aprašymą esu nusiuntęs generalinei prokurorei Nidai Grunskienei. Norėčiau būti apklausiamas, tačiau kol kas jokio kvietimo į apklausą nesu gavęs.

– Ar turite žinių, kas finansuoja Šeimų sąjūdžio renginius?

– Kai pradėjau juose dalyvauti, jų organizatorių iš karto paklausiau to paties.

Man buvo atsakyta, kad pinigus aukoja eiliniai žmonės. Gal tai tiesa, nes jei, tarkim, šimtas tūkstančių maršui prijaučiančių piliečių paaukotų po vieną eurą, jau susidarytų solidi suma.

Manyčiau, kad pavasario mitingas Vingio parke galėjo kainuoti apie 50–60 tūkst. eurų.

– Būta kalbų, kad „maršistus“ remia Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

– Gali būti. Jei būčiau milijonierius, man vieno kito milijono dėl geros idėjos tikrai nebūtų gaila. Ypač jei tai skatintų žmones vienytis ir būti labiau pilietiškus.

Aš neatmesčiau galimybės, kad Lietuvoje yra nemažai verslininkų, kurie remia Šeimų sąjūdį.

– Akivaizdu, kad kol kas sąjūdis neturi patrauklaus vėliavnešio. Jo vadovas R.Grinevičius tai irgi pripažįsta. Kas, jūsų manymu, galėtų imtis šios misijos? Gal jūs pats?

– Mano galva, Šeimų sąjūdžio veidu galėtų tapti kokia nors daugiavaikė šeima – jauna motina ir jaunas tėvas. Tie žmonės galėtų nebūti judėjimo lyderiai, bet jiems reikėtų patikėti tik pranešti judėjimo idėjas, veiklos turinį.

Aš tam tikrai nebūčiau tinkamas. Mano, kaip smulkiųjų verslininkų atstovo, tikslas yra kovoti su Lietuvą užvaldžiusiais stambiais prekybos centrais, nes nenoriu gyventi šalyje, kurioje jauni žmonės dirba didelių parduotuvių apsaugininkais arba valytojais, o tie, kuriems tai nepriimtina, emigruoja.

Aš siekiu ir sieksiu, kad, užuot išvažiavę, žmonės turėtų sąlygas čia kurti savo nedidelius verslus. Todėl ir einu į mitingus.

– Vis dėlto neaišku, koks tikrasis tų mitingų tikslas. Juose kalbama ir prieš Stambulo konvenciją, ir prieš Partnerystės įstatymą, ir prieš homoseksualus, ir prieš galimybių pasą, o jūs mitinguojate dėl smulkiojo verslo problemų.

– Ir aš tą problemą matau. Rengiant protesto akcijas ar mitingus stinga konstruktyvumo ir profesionalių gebėjimų.

Aš nesu nei prieš Partnerystės įstatymą, nei prieš seksualines mažumas. Apmaudu ir neramu dėl to, kad tų žmonių problemomis naudojamasi, o jų pagrindu kuriama protestų ideologija, kuri tik dar labiau skaldo ir priešina visuomenę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.