R.Zabarauskas klausė, „kiek dar šeimų turės verkti prie savo sūnų, dukrų ar tėvų kapų, kol visuomenė jau teiksis pribręsti savo piliečių priėmimui“.
Jis sutiko su portalu lrytas.lt pasidalinti savo laiško turiniu:
„Šiuo laišku kreipiuosi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir jo šeimą – žmoną Dianą Nausėdienę ir dukras Gedailę ir Ugnę Nausėdaites. Su Ugne Nausėdaite, pasirodo, mokėmės toje pačioje Vilniaus Jono Basanavičiaus mokykloje.
Be to, baigiau kino studijas Paryžiaus 8 Vincennes Saint-Denis universitete, o Prezidento dukra vienerius mokslo metus stažavosi šio universiteto tarptautinių santykių skyriuje. Tad tikiuosi, jog mano laišką Prezidento šeima perskaitys, įvertins ir neišprusimu neapkaltins.
Laiško esmė – paprasta. Labiausiai noriu kreiptis į Prezidento dukras. Gal galėtumėte savo šeimoje imtis lyderystės ir įtikinti savo tėtį liautis kurstyti homofobiją Lietuvoje? Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas griežtai įvertino homofobiškus Prezidento komentarus, neva Konstitucija nepripažįsta vienos lyties porų šeimų:
„Vertinu kaip nekompetenciją, neprofesionalumą ir nieko bendro su teisiniais argumentais neturintį pareiškimą. Tai tiesiog politikavimas, pabrėšiu – eilinio politiko pasisakymas, nes elgiasi kaip eilinis politikas. Galima gretinti su Petru Gražuliu“.
Netiesioginis Šeimų maršo palaikymas, bendradarbiavimas su homofobišku Laisvos visuomenės institutu, vieši pažadai padaryti viską, kad nebūtų įgyvendinami „Kaunas Pride“ reikalavimai – visa ši Prezidento veikla ženkliai prisideda prie homofobijos Lietuvoje, uždaro kelią taip reikalingui progresui ir griauna mūsų šalies piliečių gyvenimus.
Ugne Nausėdaite, jūs stažavotės Paryžiuje; Gedaile Nausėdaite, dirbate Berlyne – tai gal papasakokite tėvams, ar tikrai Vakaruose klesti moralinis nuopolis? O gal visgi faktas, kad Prancūzija ir Vokietija įteisino santuokos lygybę, nesugriovė pasaulio?
Prezidente Gitanai Nausėda, į jus man kreiptis – sunkiau. Ne dėl to, kad išsityčiojote iš Konstitucijos, bet todėl, kad tyčiojatės iš mano šeimos. Pavertėte savo misija dirbtinai gretinti šeimos sąvoką su vyro ir moters santuoka, nepaisydamas ne tik Konstitucijos, bet ir daugybės Lietuvos piliečių realybės.
Labiausiai įsižeisti turėtų vienišos motinos ar dukros, kurioms tenka vienoms auginti savo vaikus ar prižiūrėti tėvus. Nenoriu net galvoti, kokios įskaudintos šios moterys, girdėdamos Prezidento žinutę: jos – ne šeima. Nes šalia nėra vyro. Tačiau mano laiškas visų pirma apie LGBT+ šeimas.
Kol jūs žadėjote „padaryti viską“, kad „Kaunas Pride“ reikalavimai liktų neįgyvendinti, mano mama žygiavo Laisvės alėja drauge su manim. Svarstė žygiuoti ir mano seneliai, bet paprašiau jų to nedaryti: nebuvau tikras, ar bus saugu. Deja, dėl jūsų retorikos mano šeima negali jaustis visiškai saugiai.
Mano tėtis žygiuoti jau negalės, nes prieš penkis metus mirė nuo infarkto. Dievinau tėčio humoro jausmą. Jis mėgo kartoti: „Gyvenimas sunkus, laimei – trumpas“. Gaila, jog tėtis nebesulaukė tų dienų, kai LGBT+ bendrapiliečiai – tarp jų ir jo sūnus – Lietuvoje bus gerbiami.
Gaila, jog Lietuvos piliečių lygybės nesulaukė ir homoseksuali rašytoja Neringa Dangvydė, prieš metus įveikta sunkios ligos. Tęsiasi jos kova prieš savo knygelės vaikams cenzūrą. Gaila, jog Lietuvos piliečių lygybės nesulaukė ir homoseksualus paauglys, fotografas Šarūnas Mačinskas, prie kurio savižudybės 2014 metais prisidėjo visuomenės homofobija.
Kiek dar lauksime, kol „su laiku“ viskas neva bus geriau? Kiek dar šeimų turės verkti prie savo sūnų, dukrų ar tėvų kapų, kol visuomenė jau teiksis pribręsti savo piliečių priėmimui?
Su savo vaikinu Kornelijumi gyvenu šešis metus. Neprisijungėme prie žinomų žmonių skyrybų vajaus, bet kažkodėl būtent mes kasdien turime jaustis, esą griauname visuomenės moralę. Tebūnie. Mes pamažu kuriame savo gyvenimą kartu – savo šeimą.
Tik dažnai sukirba mintis: ar bus galimybė šią šeimą įtvirtinti Lietuvoje, ar reiks skuosti paskui jūsų dukras į Paryžių ir Berlyną? Vienos lyties poros Lietuvoje ne tik kuria šeimas, bet ir augina vaikus. Ačiū Julijos ir Gintarės Šimkių šeimai, auginančiai sūnų, už savo istoriją.
Ačiū Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui, su dviem moterimis auginančiam sūnų – už savąją. Tokių šeimų yra, buvo ir bus.
Spalio 9 dieną Majamyje „Harvey Milk Foundation“ iškilmingame renginyje atsiimsiu LGBTQ lyderio apdovanojimą. Šį fondą 2009 metais įkūrė civilinių teisių lyderio Harvey Milk politinės kampanijos vadovė Anne Kronenberg ir sūnėnas Stuart Milk, anksčiau tais pačiais metais pelnęs Prezidento laisvės medalį tiesiai iš Barako Obamos.
Šįkart Stuart Milk ranką spaus man. Nuoširdžiai galvoju, ir ką galėsiu pasakyti amerikiečiams apie Lietuvos vertybes, apie mūsų valstybės kryptį? Deja, nežinau. Tačiau žinau, kad svarbiau už bet kokį apdovanojimą man – pagarba mano šeimai. Pagarba visoms Lietuvos šeimoms, neskaldant visuomenės į palaimintus ir pasmerktuosius.
Todėl kviečiu Nausėdų šeimą susėsti svarbaus pokalbio. Tam, kad jūsų šeima netaptų simboliu, niekinančiu tūkstančius Lietuvos šeimų. O jus, Prezidente, kviečiu paraginti mūsų šalies politikus pataisyti partnerystės įstatymą.
Priimti jį tokį, kuris tvirčiau nei pavasarį teikta versija pripažintų LGBT+ šeimas. Būtent tai atitiks mūsų Konstitucijos dvasią ir Lietuvos įvairovę.“
